Gydytoja dermatovenerologė Agnė Bartkevičiūtė
Sugrįžus po atostogų vis dar dažnam tenka išgirsti pastabą: „Visai neįdegei“, lyg taip būtų matuojama poilsio kokybė. Gydytojai pastebi, kad saulėje nudegusi oda ne tik nėra madinga, bet ir gali būti laikoma nemeilės sau pavyzdžiu, o argumentai esą taip tik bandoma papildyti vitamino D atsargas – ne iki galo teisingi.
„Oda turi atmintį. Tai visada paminiu, konsultuodama pacientus“, – sako gydytoja dermatovenerologė Agnė Bartkevičiūtė. Nors šiandien dalis pacientų gydytojos kabinete patikina, kad stengiasi saugotis tiesioginių saulės spindulių, teptis apsauginiais kremais, turinčiais SPF filtrą, tačiau ankstesni odos nudegimai saulėje turi įtakos net ir po kelerių metų atsirandantiems veido ar kūno odos dariniams.
Gydytoja paaiškina, kad veikdami epidermį ultravioletiniai B tipo (UVB) spinduliai lemia nudegimus, padidėjusią odos pigmentaciją. UVB spinduliuotė gali tiesiogiai pažeisti odos ląstelių genetinę medžiagą – DNR, todėl įvyksta mutacijos, inicijuojamas fotokarcinogenezės procesas, dėl kurio vėliau, dažniausiai vyresniame amžiuje, išprovokuojamos odos onkologinės ligos.
Žalos ir naudos santykis
Tarpusavio pokalbiuose dažnai akcentuojama saulės vonių nauda ir gydytoja pritaria, kad ultravioletiniai saulės spinduliai teigiamai veikia emocijas, mažina stresą, įtampą, harmonizuoja psichinę būseną, netgi moksliškai įrodyta – yra susiję su mažesne depresijos išsivystymo rizika, taip pat skatina protinę veiklą ir, žinoma, labiausiai vertinami dėl teigiamos pagrindinės biologinės reakcijos – vitamino D3 gamybos aktyvinimo odoje.
„Šis, dar vadinamas saulės, vitaminas skatina kalcio apykaitą, kaulų augimą, greitina žaizdų gijimą. Vitaminas D yra itin svarbus organizmo imunitetui – sumažina riziką susirgti daugeliu ligų, tokių kaip gripas, cukrinis diabetas, tuberkuliozė, nutukimas, hipertenzija, išsėtinė sklerozė, inkstų, širdies ligos, plaukų slinkimas, piktybiniai navikai, kvėpavimo takų infekcijos“, – vitamino naudas vardija VUL Santaros klinikų gydytoja.
Vis dėlto gydytoja akcentuoja, kad vitamino D nauda saulės daromos žalos neatsveria, todėl vitamino D gamybai rekomenduojamas saikingas laikas saulėje. Nors nėra universalios taisyklės, tačiau gydytoja rekomenduoja nepersistengti ir saulėje būti kelis kartus per savaitę nuo 5 iki 15 minučių, atidengiant bent 10 procentų kūno paviršiaus ploto, pavyzdžiui, dilbius ir plaštakas.
Tiesa, Lietuvoje, kur neturime galimybės mėgautis spinduliais ištisus metus, vienos saulės daugumai žmonių negana. Fiksuojama, kad su vitamino D trūkumu susiduria apie 70 proc. tautiečių, todėl jo rekomenduojama vartoti papildomai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vitaminas D yra tirpus riebaluose, todėl jie yra svarbūs šio vitamino įsisavinimui.
Vyresniame amžiuje oda išduoda klaidas
Pexels.com
Neretai vien pažvelgus į odą, galima įžvelgti, ar žmogus mėgo ir tebemėgsta nesaikingas saulės vonias. Vis dėlto gydytoja pastebi, kad didžiausią pavojų sveikatai kelia ultravioletinių spindulių provokuojami onkologiniai procesai odoje. „Dėl sutrikusio ląstelių dalijimosi ir vykstančių mutacijų žmonėms pasireiškia tokios priešvėžinės būklės kaip aktininės keratozės, galinčios progresuoti į plokščialąstelinę karcinomą, vėžiniai susirgimai, dažniausiai diagnozuojama bazalinių ląstelių karcinoma ir labiausiai tiek pacientus, tiek gydytojus neraminanti melanoma. Vienas iš odos vėžio išsivystymui turinčių rizikos veiksnių yra amžius. Dauguma sergančiųjų – vyresni nei 50 metų“, – teigia gydytoja dermatovenerologė.
Gydytoja A. Bartkevičiūtė sako, kad per paskutinius keturis dešimtmečius 4–5 kartus padidėjo melanomos atvejų šviesiaodžiams. Sergamumas pavojingiausiu odos vėžiu – melanoma – ir toliau turi tendenciją didėti dėl senėjančios visuomenės ir išliekančio netinkamo elgesio saulėje. Dažniausiai ja serga vyresni nei 50 metų asmenys.
Vyresniame amžiuje, kad jaunystėje buvo mėgaujamasi saulės voniomis, išduoda ir fotosenėjimas – ultravioletinės spinduliuotės sukeliami lėtiniai odos pakitimai. „Nuolat spindulių veikiama oda greičiau raukšlėjasi, sausėja, didėja jos pigmentacija.
Šį procesą skatina tiek ultravioletiniai B tipo spinduliai, kurie pažeidžia riebalinį odos sluoksnį, tiek ultravioletiniai A tipo spinduliai, stiprinantys pastarųjų poveikį ir ardantys jungiamąjį audinį. Dažniausia saulės pasekmė – soliariniai šlakai – nelygiais kraštais daugiau nei centimetro skersmens matomos hiperpigmentinės dėmės, kurios atsiranda saulės eksponuojamose vietose 30–50 gyvenimo metais ir išduoda apie mėgavimąsi laiku saulėje“, – požymius įvardija gydytoja.
Norint pasirūpinti odos būkle ir ją apsaugoti nuo neigiamo saulės poveikio A. Bartkevičiūtė pataria įsiminti dvi taisykles. Pirmoji – vengti būti saulėje, kai ji aktyviausia, nuo 10 iki 16 val., antroji – tepti apsauginiu kremu turinčiu SPF 50 ar daugiau ir jį reaplikuoti kas dvi valandas, kadangi ultravioletiniai B tipo spinduliai (UVB) sukelia odos nudegimus, lemia odos pigmentaciją, skatina odos onkologinių ligų išsivystymą, lemia senėjimą.
Renkantis nuo neigiamo saulės poveikio saugančias priemones gydytoja rekomenduoja tas, kurios skirtos plataus spektro apsaugai, tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių. Naudojant tokias priemones reikėtų nepamiršti patepti dažnai praleidžiamų vietų – srities aplink akis, ausis, nosį, lūpas, skalpo, kaklo ir galūnių odą.
Taip pat, saugant odą, svarbu pasirūpinti ir tinkamu odos drėkinimu. Vasarą rekomenduojama rinktis lengvesnės konsistencijos drėkinamuosius kremus, gelius ar kitas priemones, kuriose būtų skirtingos molekulinės masės hialurono rūgšties, kolageno, šlapalo. Svarbu nepamiršti oda rūpintis ir iš vidaus – gerti pakankamai vandens ir palaikyti šį įprotį.
