Lietuvoje kasmet apie 400 moterų išgirsta žmogaus papilomaviruso (ŽPV) sukelto gimdos kaklelio vėžio diagnozę, ir apie 200 jų per metus miršta dėl šio onkologinio susirgimo. Sergamumas šia liga mūsų šalyje 2 kartus viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį, o mirtingumas nuo jos yra vienas didžiausių senajame žemyne. Siekiant sumažinti su ŽPV susijusią grėsmę, taikomos ne tik profilaktinio sveikatos patikrinimo programos, bet ir vakcinacija. Tačiau su ŽPV susijusio gimdos kaklelio vėžio eliminacijos tikslams pasiekti reikia ne tik sveikatos politikų kuriamų iniciatyvų, bet ir didesnio visuomenės įsitraukimo.
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys yra šeštoje vietoje pagal dažnumą tarp moterų piktybinių susirgimų, tačiau ne visos pasinaudoja galimybe profilaktiškai pasitikrinti. Pasak Kauno klinikų Profilaktinių programų koordinavimo tarnybos vadovės doc. dr. Rugilės Ivanauskienės, Lietuvoje per pastaruosius 6 metus gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje vidutiniškai dalyvauja apie 44 proc. moterų.
Neretai pasitikrinimui trukdo ir praktinės priežastys, kai regionuose gyvenančios moterys neturi galimybių atvykti į patikrą, nes nėra kam palikti vaikų ar nepavyksta nueiti atlikti profilaktinį tyrimą darbo metu.
„Gimdos kaklelio vėžio patikros programos tikslas – sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio. Jeigu profilaktinio tyrimo metu randami ikivėžiniai pokyčiai, jie gali būti išgydyti, ir tuomet moteris nesuserga šia onkologine liga. Moksliniai tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai stokoja žinių apie šios prevencinės programos naudą. Svarbu priminti, kad iš 10 reguliariai profilaktinius gimdos kaklelio tyrimus atliekančių moterų net 9 moterys nesuserga šia piktybine liga, tad tikrai verta pasirūpinti savo sveikata ir nemokamai pasitikrinti dėl galimų gimdos kaklelio pokyčių. Valstybės lėšomis kompensuojamas gimdos kaklelio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programos paslaugas gali gauti visos 25-60 metų moterys, apsidraudusios privalomuoju sveikatos draudimu“, – sako doc. dr. R. Ivanauskienė.
Pasaulio sveikatos organizacija yra patvirtinusi „Gimdos kaklelio vėžio eliminavimo strategiją“, kurią įgyvendinus, šia liga susirgtų mažiau negu 4 moterys iš 100 000. Tokiam tikslui pasiekti yra reikalinga užtikrinti, kad 90 proc. tikslinės populiacijos vaikų iki 15 m. amžiaus būtų vakcinuota nuo žmogaus papilomos viruso, 90 proc. tikslinės populiacijos moterų pakviesta atlikti profilaktinį tyrimą, ne mažiau kaip 70 proc. moterų būtų ištirta ir 90 proc. moterų, kurioms nustatyta patologija, gautų reikalingą gydymą.
Skiepijimų apimtys po truputį auga
Viena efektyviausių apsaugos priemonių nuo ŽPV sukeliamų onkologinių susirgimų laikoma imunoprofilaktika, kai imunitetas stiprinamas skiepų pagalba, ji taikoma ir Lietuvoje.
„Visuomenės sveikatos stiprinime ir išsaugojime dalyvauja tiek sveikatos politikai, tiek visa visuomenė. Vakcinacija visada yra efektyviau ir sukelia mažiau žalos nei vėlesnių ligų ir jų komplikacijų gydymas. Tuo labiau, kad skiepus nuo ŽPV 11–12 metų amžiaus berniukams ir mergaitėms kompensuoja valstybė“, – komentuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
Nuo 2016 m. pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių Lietuvoje nuo ŽPV skiepijamos 11 m. sulaukusios mergaitės, nuo praėjusių metų vasario vakcinacija valstybės lėšomis taikoma ir berniukams. NVSC duomenimis, per 2023 m. pirmuosius tris ketvirčius nuo ŽPV viena vakcinos doze paskiepyta daugiau nei 20 tūkst. mergaičių ir berniukų – beveik 2,5 karto daugiau nei 2022 m. per tą patį laikotarpį, kai buvo skiepijamos tik mergaitės.
„Nuo 2016 m. Lietuvoje pradėjus mergaičių skiepijimą nuo ŽPV, skiepijimo apimtys kasmet didėjo. Šiuo metu mergaičių skiepijimų apimtys siekia apie 60 proc., tačiau šis rodiklis vis dar nėra pakankamas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kelia tikslą iki 2030 m. pasiekti 90 proc. mergaičių bei padidinti berniukų skiepijimo apimtis“, – teigia D. Razmuvienė.
Pasak jos, skaičiuojama, kad nuo vakcinacijos pradžios 2016 m. rugsėjį iki 2023 m. nemokamai bent viena ŽPV vakcinos doze šalyje buvo paskiepyta beveik 69 tūkst. mergaičių. Preliminariais duomenimis, vien pernai pradėjus ir berniukų skiepijimą pirma ŽPV vakcinos doze paskiepyta 11,8 tūkst. berniukų, abiem vakcinos dozėmis – 4,2 tūkst. berniukų.
„Siekiant sustiprinti vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų priežiūrą, kompleksiškai būtina taikyti kelias priemones. Tam reikia ne tik didesnės moksliškai pagrįstos informacijos sklaidos apie vakcinų saugumą ir veiksmingumą, bet ir aktyvesnio bendradarbiavimo su šeimos gydytojais, kurie motyvuotų gyventojus skiepytis“, – sako D. Razmuvienė.
Tėvai bijo to, ko nežino
Vis dėlto, situacija nėra tokia vienareikšmė, teigia sveikatos priežiūros įstaigų atstovai – norint didinti vaikų vakcinacijos aprėptis, reikia kovoti ir su tėvų baimėmis.
„Mūsų įstaigoje šia veiksminga pirminės profilaktikos priemone 2023 m. pasinaudojo net 94 proc. visų tikslinės populiacijos vaikų. Tai yra Šeimos klinikoje dirbančių specialistų darbo ir tėvų švietimo rezultatas. Nepakankamai gera situacija šiuo klausimu Lietuvoje yra susijusi su žinių stoka apie skiepijimo ŽPV vakcina naudą, šalutinių reakcijų ir komplikacijų, susijusių su vakcina, baimėmis. Be to, tėvai nurodo, kad nemato reikalo skiepyti tokio amžiaus vaikus nuo lytiniu keliu plintančios infekcijos, nors kaip tik ŽPV vakcina, kurią vaikai gauna iki lytinio gyvenimo pradžios, apsaugo nuo lytinių santykių metu į organizmą patenkančio viruso sukeliamo gimdos kaklelio vėžinio proceso“, – tvirtina doc. dr. R. Ivanauskienė.
Pasak jos, yra nemažai šalių, kurios vaikų vakcinaciją nuo ŽPV vykdo mokyklose, vakcinacijos aprėptis galimai padidintų ir galimybė pasiskiepyti vaistinėse.
„Vaikų tėvams vis dar trūksta žinių apie vakcinos nuo ŽPV naudą, egzistuoja mitai apie vakcinų žalą – kad vakcina nesaugi, sukelia nevaisingumą, kad ji reikalinga tik mergaitėms. Todėl ypač svarbu visuomenės švietimas šia tema“, – teigia Kauno klinikų atstovė.
Pašnekovės teigimu, siekiant padidinti vakcinacijos nuo ŽPV aprėptis, Lietuvoje yra sudaryta galimybė mergaitėms, praleidusioms 11-12 metų vakcinacijos nuo ŽPV laikotarpį pasiskiepyti nemokamai ir vėliau – sudarius individualų skiepų kalendorių iki pilnametystės.
Pasak NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausios specialistės D. Razmuvienės, motyvaciją skiepytis turėtų didinti ir nuo praėjusių metų vasario pradėta taikyti devyniavalentė ŽPV vakcina, kuri apsaugo nuo 9 tipų ŽPV sukeliamų onkologinių susirgimų ir pakeitė iki šiol naudotą dvivalentę ŽPV vakciną.
„Lietuva aktyviai dalyvauja tarptautiniame projekte „Partnerystė prieš ŽPV – PERCH“, kurio tikslas yra didinti mergaičių ir berniukų skiepijimo nuo ŽPV apimtis Europos šalyse bei per ateinantį dešimtmetį išnaikinti gimdos kaklelio ir kitokių tipų ŽPV sukeliamą vėžį. Nacionalinė imunoprofilaktikos 2024-2028 metų programa parengta atsižvelgiant į PSO strategiją, tad dedamos didelės pastangos gerinti vakcinacijos aprėptis ir Lietuvoje“, – sako ji.
Dėl informacijos apie skiepus prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
