Kasmet maždaug 400 moterų Lietuvoje išgirsta gimdos kaklelio vėžio diagnozę. Didžioji dalis šios onkologinės ligos atvejų siejama su žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Kovo 4-oji – Tarptautinė supratimo apie ŽPV diena – priminimas, jog gimdos kaklelio vėžys – viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kurios galima išvengti reguliariai atliekant profilaktinius tyrimus.
Prieš dvejus metus šios ligos diagnozę išgirdusi kaunietė Jovita Bingelytė, socialiniuose tinkluose atvirai dalijosi keliu šios diagnozės link, gyvenimu su onkologine liga ir priminimu visoms moterims pasitikrinti.
Liga padėjo pažinti save
34 metų kaunietė interjero dizainerė J. Bingelytė, nuolat įsisukusi į projektus, pirmojo organizmo siunčiamo ženklo – tarpciklinio kraujavimo – nesureikšmino, tačiau situacijai negerėjant kreipėsi į gydytoją. Atlikus tyrimus, aptiktas ŽPV 16 tipas. ŽPV 16 ir 18 tipai – kancerogeniškiausi, jie sukelia iki 75 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų.
Atlikus biopsiją ir MRT tyrimą, Jovitai diagnozuotas piktybinis navikas. Moteris konsultavosi su ne vienu mediku, išklausė skirtingas nuomones, kokį gydymo planą taikyti, nes pirmoji žinia apie galimą gimdos pašalinimą buvo ypač sunki psichologiškai. Pašnekovė pabrėžia – sužinojus apie ligą, labai svarbus ryšys su gydytojais, abipusė komunikacija, nes klausimų susirgus onkologine liga – daugiau nei atsakymų, o kas laukia toliau?
Jovitos atveju buvo nuspręsta pirmiausia atlikti kiaušidžių pakėlimo operaciją, kad jos būtų apsaugotos taikant spindulinę terapiją, tuomet – taikyti išorinę ir vidinę spindulinę terapiją, o kartu kas savaitę – chemoterapiją.
„Išgirdus diagnozę, buvo daug baimės, kartu – ryžto, jog ligą tikrai įveiksiu. Buvo ir pykčio. Tuo metu nesitiki, kad tau gali taip nutikti. Apie organizme tūnantį ŽPV taip pat žinojau, tačiau nesureikšminau, nes nejaučiau jokių simptomų, tuo metu buvau susitelkusi į darbą“, – dalijosi moteris.
Jovita neabejoja – greitam onkologinės ligos išsivystymui dėl ŽPV įtakos galėjo turėti nuolatinis stresas ir nuovargis, nusilpęs imunitetas.
„Onkologinės ligos diagnozė man tapo rimtu supurtymu ir svarbia pamoka – peržiūrėti prioritetus ir vertybes, požiūrį į sveikatą ir į tai, dėl ko gyvenu. Gyvenimas – ne tam, kad nudirbtum kuo daugiau darbų, įgyvendintum kuo daugiau projektų. Svarbiausi – tie dalykai, kurie kasdien džiugina, suteikia motyvacijos, leidžia save realizuoti ir atskleisti savo unikalumą. Ne mažiau svarbi ir meilė fiziniam kūnui: tinkama mityba, fizinis aktyvumas ir miegas“, – dalijosi Jovita.
Pašnekovė pripažįsta: kelias diagnozės link, gydymas buvo sunkūs tiek fiziškai, tiek emociškai, ypač jai, kuriai vienas pagrindinių prioritetų gyvenime ilgą laiką buvo darbas: interjero projektai ir unikalumo juose paieškos, vystomas verslas.
„Gimdos kaklelio vėžys – rimtas išbandymas moteriai, nes gydymas dažnai trunka ilgai ir reikalauja daug fizinių bei emocinių jėgų. Šiuo laikotarpiu ne visos pacientės gali tęsti darbą, prireikia papildomų vaistų, procedūrų, specialistų konsultacijų, dažnesnių kelionių į gydymo įstaigas ar net gydymo užsienyje. Nors kalbėti apie onkologines ligas nėra lengva, šiandieninė realybė rodo, kad svarbu laiku pasirūpinti ir finansiniu saugumu. Draudimas nuo onkologinių ligų gali padėti padengti gydymo, reabilitacijos ir konsultacijų išlaidas bei palengvinti finansinius įsipareigojimus, kad moteris galėtų visą dėmesį skirti svarbiausiam tikslui – sveikimui“, – komentavo gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo vyr. rizikos vertintojas Rimgaudas Staigis.
Įveikusi vėžį, Jovita pakeitė veiklos sritį – atsisakė interjero projektų klientams kūrimo ir ėmėsi to, apie ką ilgai svajojo – NT projektų įgyvendinimo ir autorinės kūrybos.
Profilaktika – galimybė anksti diagnozuoti vėžį
Lietuvoje vykdomos keturios valstybės finansuojamos onkologinių ligų prevencinės programos, skirtos ankstyvajai dažniausių vėžio formų diagnostikai. Specialistai pabrėžia, kad anksti nustačius onkologinę ligą ir laiku pradėjus šiuolaikišką gydymą, galima tikėtis gerų gydymo rezultatų ir labai sumažinti mirtingumą.
„Labai skatiname gyventojus tikrintis profilaktiškai. Tarptautinė praktika rodo, kad tik esant pakankamam dalyvavimui prevencinėse programose galima pasiekti realų poveikį – sumažinti mirtingumą ir ligos naštą visuomenei“ – sako Nacionalinio vėžio instituto Diagnostinės onkologijos centro vadovė dr. Jurgita Ušinskienė.
Lietuvoje centralizuotai veikia du prevencijos programų koordinaciniai centrai. Jie identifikuoja tikslinę populiaciją, informuoja ir siunčia asmeninius kvietimus dalyvauti patikroje.
Gimdos kaklelio vėžys vystosi lėtai – ikivėžiniai ląstelių pakitimai gali formuotis daugelį metų ir nesukelti jokių simptomų, todėl vienintelis būdas juos nustatyti laiku – patikra.
Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų. Atliekami citologiniai ir žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimai leidžia anksti nustatyti pakitimus, kurie yra sėkmingai gydomi, užkertant kelią vėžiui.
Dar viena prevencinė priemonė – profilaktiniai skiepai nuo ŽPV. Šiuo metu Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos skiepijamos 11 metų mergaitės, pradėta ir berniukų vakcinacija.
Lietuvoje šiuo metu skiepijama devynvalente vakcina, kuri apsaugo nuo septynių onkogeninių viruso tipų, sukeliančių 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų.
Dr. J. Ušinskienė pabrėžia, kad net ir pasiskiepijus nuo ŽPV, profilaktiniai tyrimai išlieka būtini, o atsiradus kraujavimui ar kitiems neįprastiems simptomams, į gydytoją reikia kreiptis nedelsiant, nepriklausomai nuo amžiaus.
Susiję straipsniai
