Vaikų ligos – vienas didesnių išbandymų tėvams. Mažieji dažniau serga dėl nebrandžios, bakterijas ir virusus pažinti besimokančios imuninės sistemos. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Rasa Isevičienė pastebi, kad sirgimų atvejų daugėja ir pradėjus lankyti ugdymo įstaigas, kuriose nematomų užkratų koncentracija dar didesnė. Dažniau serga ir turintys vyresnių, jau ugdymo įstaigą lankančių brolių ar sesių vaikai. Medikė dalinasi patarimais, kaip šiuo laikotarpiu rūpintis mažųjų sveikata.
Normalu, jei kūdikiai bei ikimokyklinukai virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis ir žarnyno virusais serga nuo 6 iki 12, mokyklinukai iki 5 – 6, o paaugliai ir suaugę iki 2 – 3 kartų per metus. Pasak specialistės, sunerimti reikia tada, kai vaikas serga dažniau nei įprasta jo amžiaus kategorijai, jam krenta svoris ar jis nepasiekia amžiaus normos ribos, jei nepasveikstama be antibiotikų ar ligoninės.
Kada reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą?
Reikia atminti, kad didžiąją vaikų karščiavimo priežasčių dalį sudaro virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Jos gydomos tik simptomiškai – vaistais karščiavimui mažinti, o esant aukštesnei nei 38,5 ºC temperatūrai – geriamais skysčiais, pastilėmis, taip pat nosies plovimui reikalingu druskingu vandeniu ar lašais.
Neretai tėvai apsirgusią atžalą pas gydytoją veda vos tik prasidėjus pirmiesiems simptomams. Visgi medikas tokiu atveju dar būna bejėgis, kadangi pirmąją ligos parą kraujo tyrimai būna neinformatyvūs, o ligos simptomai neišreikšti.
„Skubiai kreiptis į gydymo įstaigą reikia tuo atveju, jei karščiuoja 0–3 mėnesių kūdikis, vaikas karščiuoja ilgiau nei 72 val. arba jo kūno temperatūra viršija 40 ºC. Taip pat svarbu stebėti, ar esant žemesnei nei 38,5 ºC, vaikas nėra vangus, mieguistas, apatiškas ar nenumaldomai verkia. Suklusti būtina ir tuo atveju, jei vaikas skundžiasi išreikštu pilvo, gerklės ar kitu skausmu, atsisako skysčių, mažai šlapinasi, jam pasireiškia traukuliai ar vėmimas sugirdžius skysčius, nesant slogai pastebimas sunkus kvėpavimas ar ryškūs, paspaudus neišnykstantys bėrimai“, – aiškina R. Isevičienė.
Virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos įprastai trunka 2–5 paras, todėl jei karščiuojantis mažylis išgėrus vaistų nuo temperatūros tampa žvalus, domisi aplinka, bando žaisti, geria skysčius, jį stebėti ir simptomiškai gydyti reikėtų namuose.
Dėmesys vaikų kraujo tyrimams
Dažnai manoma, kad vaikams mikroelementų ar vitaminų netrūksta. R. Isevičienė teigia, kad idealiu atveju taip ir būna, tačiau keičiantis žmonijos mitybos įpročiams, vaikų kraujo tyrimai nedžiugina.
„Itin aktualu laiku diagnozuoti mažakraujystę. Gimusius mažo svorio, nevalgius vaikus, atsiliekant jų raidai, esant infekcijoms, nuovargiui bei tuos, kurių mamos nėštumo metu sirgo mažakraujyste tiriame dėl geležies stokos. Ją aptikti ir gydyti stengiamasi kuo anksčiau, kadangi geležies trūkumas gali turėti įtakos ne tik momentinei vaiko savijautai, tačiau ir jo sveikatai ateityje“, – įspėja medikė.
Anot jos, per vėlai gydyti pradėta mažakraujystė gali lemti negrįžtamus organizmo pokyčius, todėl dėl didelio užslėptos anemijos populiacijoje paplitimo, rekomenduojamas ne tik bendro kraujo, bet ir feritino veniniame kraujyje tyrimas.
„Paprastame bendro kraujo tyrime galima pastebėti ne tik mažakraujystę, bet ir uždegiminius vaiko organizmo pokyčius, alergijas, parazitines ligas, piktybinius kraujo susirgimus, kartais – vitamino B12 arba folio rūgšties stoką. Tai turi įtakos imuninės sistemos veiklai. Esant įtarimui, atliekami detalesni tyrimai iš veninio kraujo. Svarbus ir vitaminas D, kuris prisideda prie darnaus imuninės sistemos darbo.
Kalbant apie vaikų sveikatą, reikia nepamiršti higienos įgūdžių, patalpų vėdinimo, miego ir būdravimo režimo, judėjimo gryname ore, sveikesnės mitybos, mažinant cukraus kiekį maiste, ir geros nuotaikos. Būkite sveiki!“, – sako šeimos gydytoja Rasa Isevičienė
