Ką daryti, jeigu vaikas net į burną neima jokių vaistų? Ar tinka vaistus maišyti su jogurtu, sultimis? O gal su sriuba, koše?
Gydytojas, skyręs vaistus, paaiškina, kaip juos vartoti, tačiau klaidų pasitaiko… Kad jų sumažėtų, paisykite šių taisyklių:
Prieš duodami vaistų, perskaitykite jų instrukciją – atkreipkite dėmesį į tai, kada duoti vaistų, – prieš valgį ar po jo, kiek kartų per parą duoti.
Geriau vaistų su mišiniu, mamos pienu ar karvės pienu nemaišyti, nes vaistai gali pakeisti pieno skonį, be to, pieno baltymai gali „surišti“ vaistą, sulėtinti jo įsiurbimą į organizmą, pakeisti jo bioprieinamumą. Dėl šios priežasties vaistų nemaišykite ir su jokiais pieno produktais (jogurtais, pasukomis, kefyru).
Vaistų neduokite užsigerti jokiais gazuotais gėrimais, nes dėl angliarūgštės pakinta vaisto pasisavinimo greitis.
Vaistų neduokite užsigerti jokiomis citrusinių vaisių sultimis (greipfrutų, apelsinų, mandarinų). Taip pat netinka ir minėtų sulčių mišiniai su kitomis sultimis.
Užsigėrimui netinka jokių vaistažolių arbatos, gerosios bakterijos, bet kokie skysti vitaminų-mineralinių medžiagų tirpalai ir kiti maisto papildai dėl nežinomos sąveikos su vaisto veikliąja medžiaga.
Vaistus girdykite tik sėdinčiam, pusiau sėdinčiam ar vertikaliai laikomam mažyliui.
Vaistų neįmaišykite į maistą – sriubą, košę, nes vaikas ilgam gali atsisakyti valgyti pakitusio skonio patiekalų.
Geriausia vaistus sugirdyti sumaišius su nedideliu kiekiu saldinto vandens, tarkime, su 10–15 ml.
Jei ūgtelėjęs kūdikis atsisako gerti vaistus, sumaišykite juos su uogiene, vaisių tyrele ar kitu saldžiu patiekalu. Daugelis kūdikiams ir vaikams skirtų skystųjų vaistų yra gero skonio ir kvapo, tad jų papildomai gerinti nereikia.
Daugelis vaistų vartojami 3–4 kartus per parą. Jei gydytojas specialiai nenurodo griežtai vadovautis vaisto vartojimo instrukcija, miegančio mažylio nežadinkite – vaistą sugirdykite jam atsibudus.
Daugelis skystųjų vaistų, skirtų kūdikiams ir mažiems vaikams, komplektuojami su dozavimo pipete arba matavimo šaukšteliu, ant kurio pažymėtos 2,5 ml ir 5 ml padalos, atitinkančios pusę arba visą arbatinį šaukštelį. Jeigu skystasis vaistas yra be dozavimo šaukštelio, naudokitės arbatiniu šaukšteliu.
Visus skystuosius vaistus arba namuose iš miltelių pagamintą tirpalą (sirupą, suspensiją) prieš duodami mažyliui būtinai supurtykite.
Kruopščiai klausykite gydytojo patarimo: vaistus duokite tiek parų, kiek nurodyta, ir pagerėjus mažylio būklei nenutraukite gydymo, kol gydytojas neleido. Savavališkas gydymo nutraukimas gali išprovokuoti ligos atsinaujinimą.
Jei mažylis atsisako gerti vaistus, sugirdykite juos gudrumu ir išmone – papasakokite ką nors įdomaus, pasigardžiuokite vaistais jam matant. Stenkitės nenaudoti prievartos. Galite vaikui matant išgerti gliukozės tabletę „palaikydami kompaniją“.
Jeigu niekaip negalima pašalinti nemalonaus vaistų skonio, sugirdžiusi vaistus tuoj pat duokite mažyliui atsigerti mėgstamo skysčio, kad kuo trumpiau justų nemalonų skonį burnoje.
Tarpusavyje nemaišykite kelių rūšių vaistų ir nesistenkite jų sugirdyti iš karto. Vaistai gali reaguoti tarpusavyje ir sudaryti organizmui nepriimtinas medžiagas, nuo kurių mažylis gali vemti.
Jokių vaistų nemaišykite su rūgščiomis sultimis ar kitu rūgščiu gėrimu.
Jei mažyliui sunku įduoti vaistų 3–4 kartus per parą, apie tai informuokite juos skyrusį gydytoją. Paprašykite, gal įmanoma parinkti vaistus, kuriuos užtektų sugirdyti 2 kartus per dieną.
Jeigu kūdikis ar vaikas kelis kartus išvemia sugirdytus vaistus, pasakykite gydytojui – jis skirs kitų.
Kategoriškai draudžiama girdyti vaistus užspaudus vaikui nosį, kad jis išsižiotų, nes vaistų gali pakliūti į plaučius.
Jei pastebėjote, kad tuojau po vaistų sugirdymo, įlašinimo, sušvirkštimo ar žvakučių įkišimo į išangę pasikeitė vaiko elgesys – atsirado niežulys, paraudo ar išbėrė odą, patino veidas, – nebeduokite to vaisto, kuris sukėlė bent vieną iš šių požymių. Apie mažylio sveikatos būklės pakitimus informuokite gydytoją.
Jeigu kuris nors iš šeimos narių (tėvai, seneliai, broliai, seserys) netoleruoja kokio nors vaisto, apie tai irgi pasakykite gydytojui.
Vaistinėlės revizija
Daugumą vaistų galite laikyti vaikams nepasiekiamoje lentynoje, šaldytuve jų laikyti nereikia, nebent taip nurodoma informaciniame lapelyje.
Kas pusę metų patariama peržiūrėti vaistinėlę, nebegaliojančius vaistus nunešti į vaistinę ir vietoje jų nupirkti naujus, kad vaikui sukarščiavus vidurį nakties netektų lėkti į budinčią vaistinę.
Nerekomenduojama prisipirkti galybės vaistų vien dėl to, kad jiems tuo metu galioja nuolaidos, akcijos, arba dėl to, kad jūsų draugės vaikui jie tiko. Greičiausiai jų išvis nepanaudosite ir galiojimui pasibaigus teks išmesti.
Konsultavo doc. Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
Manau didžiausia probelma gydyme tai per didelis mamyčių gailestis vaikui, kuris tampa nereikalingu guodimu ir tuščiomis diskusijomis. Kitas dalykas, jei mama labai bijo dėl vaiko, jaudinasi yra emocionali, tai reiktų paprašyti pagalbos iš kitų šeimos narių
Pavyzdžiui aš vaikystėje visada žiūrėdavau, kad mama turi gelbėti, ginčydavausi, nes jau buvo pavykę su ja „susitarti”, ypač kai pradedi verkti.
Mano patėvis buvo gydytojas, ir įvedė tvarką, kad jokių pašalinių, kai vaikas gydomas. Nelabai cackindavosi, reikia tai reikia, Bet visada buvo labai ramus ir pasitikintis, mane kaip vaiką tai labai ramindavo.