Kodėl lietuviai taip „mėgsta“ vaistus ir jais „maitina“ vaikus

koseja

Daivos Sirvydienės nuotr. www.fotodina.lt

Kadangi Lietuvoje peršalimo ligų sezonas tęsiasi beveik 9 mėnesius, turėtume nemažai žinoti apie paprastuosius vaistus. Medikų nuomone, mamoms žinių dar labai trūksta. Apie namų vaistinėlę kalbamės su šeimos gydytoja Evelina Nevardauskaite-Rudzikiene.

Kuo skiriasi nereceptiniai vaistai nuo tų, kuriems reikia recepto? Kartais sunku suprasti, kodėl viena mikstūra nuo kosulio yra receptinė, o kita – parduodama laisvai.

Receptas (nurodymas vaistininkui) yra ne šiaip popierėlis, o dokumentas, kuris atskiria vaistinę nuo paprastos savitarnos parduotuvės.

Pagal receptą parduodami vaistai, kurie:
yra pavojingi,
turi aiškų šalutinį poveikį,
sudėtingai vartojami,
dažniausiai visuomenėje vartojami netinkamai.

Žmonės skundžiasi, manydami, kad receptas yra apsunkinimas, o iš tikrųjų tai apsauga nuo netinkamo vartojimo, stengimasis pamokyti. Vaistai nėra nekalti žirniukai ar saldainiukai – ne veltui pirkdami gauname ilgas vartojimo instrukcijas.

Kartais tie informaciniai lapeliai labai gąsdina – surašyta daugybė šalutinių poveikių.

Vaistai turi tiesioginį poveikį, kokio mes ir tikimės, turi ir šalutinį poveikį (naudojant įprastomis dozėmis), o jei vaisto perdozuosime, bus ir trečias poveikis – apsinuodijimas. Informaciniuose lapeliuose rasite išvardinta daugybę šalutinių poveikių. Nereikia išsigąsti – tai rodo gamintojo sąžiningumą. Vadinasi, gamintojas atliko tyrimus, vaistą prižiūri. Yra tokia nuomonė, kad geriau nevartoti vaistų, kuriems dar nėra 5 metų. Kuo senesnis vaistas, tuo geriau žinomas, o kuo daugiau informaciniame lapelyje prirašyta, tuo vaistas saugesnis. Pavyzdžiui, kai kurie vaistai turi labai trumpučius informacinius lapelius, nepastebėta jokių pašalinių poveikių… Trumpas lapelis rodo ne vaisto saugumą, o tai, kad gamintojas menkai jį tyrė.

Pagrindinis informacinio lapelio sakinys: „Jei kelias dienas pavartojus vaisto būsena nepagerėja, kreipkitės į gydytoją“. Deja, Lietuvoje yra kitaip – dauguma vartoja begales vaistų. Apklausos parodė, kad 56 proc. lietuvių nuolatos vartoja kokius nors vaistus. Savigyda gerokai didesnė, nei vartojami gydytojo skirti vaistai.

Kodėl lietuviai taip „mėgsta“ vaistus?

Mes labai mėgstame slopinti ligos simptomus, o ne gydyti pačią ligą. Dauguma vaistų skirti tam, kad užmaskuotų ligos požymius. Štai vaistų nuo peršalimo reklamos siužetas: sergu, sergu, man labai blogai, bet artėja vyro gimtadienis, išgėriau vaistų, staiga nustojau sirgti ir tapau pati linksmiausia ir gražiausia. Bet žmogus juk ne šiaip sau suserga – yra kažkokių vidinių problemų, kažkas organizme išsiderino. Liga – tai ženklas, ji parodo silpnąsias organizmo vietas. Simptomai, kuriuos maskuojame, dažnai yra organizmo bandymas pasveikti – pavyzdžiui, karščiavimas. Pakilus temperatūrai organizme greičiau vyksta visos reakcijos, dėl to karščiavimas laikomas natūralia apsauga. Sloga ir kosulys – irgi gerai, taip organizmas šalina užkratą. Deja, šiuolaikinė medicina šalina simptomus, bet nešalina priežasties. Yra šalių, kur jau imamasi šalinti priežastį prieš skiriant vaistus. Pavyzdžiui, jei reikia žmogų gydyti nuo padidėjusio kraujo spaudimo, o žmogus turi antsvorio, spaudimas nepradedamas gydyti, kol pacientas nenumeta 5 kg.

Reikėtų atsargiai elgtis su išreklamuotais, populiariais, „stebuklingais“ vaistais nuo peršalimo (reklamose jie pateikiami kaip skani arbata, kurią galima gerti iš gražaus puodelio, gardžiuotis ir akimirksniu pasveikti). Deja, šie vaistai pažeidžia kepenis, sukelia skrandžio opas, jų negalima vartoti nėštumo ir žindymo metu.

Kiek galima karščiuoti, kosėti ir sloguoti negydant šių simptomų, o kada jau tikrai reikia vaistų?

Vaistais gydytis reikia tik tada, kai organizmas nebesusitvarko, ir simptomas pradeda kenkti.

Karščiavimą reikia malšinti, kai temperatūra virš 38,5°C (vaikams) ir virš 40°C (suaugusiems), gresia perkaitimas, traukuliai dėl aukštos temperatūros.

Vėmimą reikia slopinti, kai gresia skysčių netekimas.

Viduriavimas slopinamas, kai žmogus netenka skysčių ir maisto medžiagų.

Sloga, čiaudulys slopinami tada, kai prasideda komplikacijos – sinusitas, ausų uždegimas.

Kosulys slopinamas, kai prasidėjo raumenų skausmai, gresia kraujagyslių plyšimai (kokliušo atveju).

Išvada – nereikia vadovautis nuostata „išgėriau tabletę ir esu sveikas“, o reikia leisti sau pasirgti, bet, žinoma, ligos neužleisti.

Kokie „namų vaistinėlės“ vaistai pavojingiausi?

Kai paklausiu mamų, koks „nekaltas“ namų vaistinėlės vaistas dažniausiai sukelia apsinuodijimą, retai kuri atsako, kad tai – paracetamolis (acetaminofenas). Jo terapinė dozė skiriasi nuo toksinės viršijus vos 2-3 kartus (kitų vaistų terapinės ir toksinės dozės skirtumai – 10 ir daugiau kartų). Suaugusiojo paros dozė yra 2 gramai (4 tabletės po 500 mg), o išgėrus 6 gramus (12 tablečių) jau gresia rimtas kepenų pažeidimas. Jei paracetamolį žmogus vartoja ilgiau nei 3 savaites, kad ir normaliomis dozėmis, toksinis poveikis irgi bus. Nenuostabu, kad pasaulio medikai svarsto galimybę paracetamolį pardavinėti pagal receptą.

Paracetamoliu lengva apsinuodyti, nes jo yra įvairių populiarių vaistų nuo peršalimo sudėtyje. Žmonės mano, kad jei vaisto pavadinimas skiriasi, vadinasi, tai kitas vaistas. Peršalę traukia į vaistinę ir prisirenka visą kalną panašaus poveikio vaistų.

Neįsigilina į sudėtį, geria visus iš eilės ir perdozuoja paracetamolio. Pagrindinė taisyklė – jei jau vartojate vaistus nuo peršalimo, jokiu būdu paraleliai negerkite gryno paracetamolio. Paracetamolis mažina temperatūrą ir malšina skausmą, veikia 4-6 valandas. Jei vaikas karščiuoja ir duodate paracetamolio (temperatūrai pakilus virš 38,5°C), bet temperatūra nukritusi vėl pakyla, vaisto galima duoti ne anksčiau nei po 4 valandų, o per parą galima duoti tik 4 dozes. Išgėrus didesnę vienkartinę dozę poveikio laikas nepailgėja. Tiesiog tai tik didesnis apkrovimas kepenims. Paracetamolio yra įvairių pavadinimų, tad jei sugirdėte vaikui „Panadolio“, nebeduokite „Apapo“, nes tai tas pats… Nereceptinių vaistų su paracetamoliu yra nemažai – tai „Panadol“, „Apap“, „Neoparacetamol“, „Saridon“, „Efferalgan“. Paracetamolio yra beveik kiekviename sudėtiniame vaiste nuo peršalimo: „Thera flu“, „Coldrex“ ir kt. Pagrindinis patarimas – mamos turi skaičiuoti, kiek vaistų nuo temperatūros davė, kad neviršytų paros dozės.

Kitas populiarus namų vaistinėlėje vaistas – ibuprofenas, jis veikia 8-12 valandų, todėl karščiuojančiam vaikui tinkamas prieš miegą. Tačiau ibuprofenas turi ir antiuždegiminį poveikį, todėl atsiranda skrandžio opos pavojus.

Kaip sužinoti, ar vaikui temperatūra dar kils?

Reikia paliesti odą apie šlaunis, jei ji šalta, temperatūra dar kils, jei šlaunys šiltos, temperatūra nebekils. Temperatūrą galima mažinti ir kompresais, bet tada reikia nusiteikti ilgam darbui.

Beveik visuose namuose rasime lašiukų nuo slogos. Kokia gydytojų nuomonė apie juos?

Lašiukai nuo slogos sutraukia gleivinę, mažina paburkimą ir atveria ausies vidinę landą. Nors lašiukų yra daugybės pavadinimų, bet viso labo tik kelios veikliosios medžiagos. Dažnesnė veiklioji medžiaga ksilometazolino hidrochloridas, kurios yra nosies lašiukuose „Olynth“, „Xymelin“, „Galazolin“, „Otrivin“ ir t.t. Šiuos vaistus galima vartoti tik 3-5 dienas, purškiant ar lašinant 2-3 kartus per parą. Lašiukus reikėtų pradėti naudoti tik tada, kai kemšasi sinusai, o ne jau pirmą slogos dieną, kaip daro mūsų mamos. O jei vaikui nėra 2 metų, tai sutraukiančių lašiukų reikėtų išvis nenaudoti (nėščiosioms ir žindyvėms irgi verčiau jų atsisakyti).

Kodėl su šiais, atrodytų, nekaltais, lašiukais reikia elgtis taip atsargiai?

Pirmiausia jie slogos negydo, o tik sutraukia nosies gleivinės kraujagysles, todėl nosis atsikemša, o sloga sumažėja.

Kai vaistų vartojama per daug arba per ilgai, gleivinės kraujagyslės nebesugeba daugiau susitraukti ir visiškai „pasileidžia“.

Prasideda antrinė gausi, vandeninga sloga, sukelta vaistų. Ilgainiui tokių vaistų vartojimas gali sukelti gleivinės atrofiją dėl kraujotakos sutrikimo. Užburtas, pavojingas ratas – žmogus lašinasi lašiukus, nes sega sloga, tačiau nuo lašiukų sloga ne pasibaigia, o dar tik stiprėja, lašiukų reikia vis daugiau. Įdomiausia, kad žmogus, sergantis medikamentine sloga, eina ir eina į vaistinę norėdamas išbandyti vis kitus lašiukus, nes „anie nepadėjo“. Nors iš esmės jis nusiperka tą patį. Esu girdėjusi apie 3-8 tokio slogos „gydymosi“ metus.

Yra ir geriamųjų vaistų nuo slogos, kurie nėra tokie agresyvūs, be to, juos lengviau vartoti („Actifed“, „Sudofed“), nes sulašinti į nosį vaistus teisingai – ilgas ir kruopštus darbas. Prieš lašinant lašiukus reikia labai gerai išvalyti nosį, tada vaiką paguldyti ant tos pusės, į kurią šnervę bus lašinama, sulašinti ir liepti pagulėti 15 minučių. Tik tada galima leisti verstis ant kito šono, lašinti į kitą šnervę ir vėl liepti gulėti 15 minučių. Tuo tarpu sugirdyti vaistus daug paprasčiau. Geriamieji vaistai nuo slogos šiuo metu skiriami tik nuo 12 metų. Mažiems vaikams juos Lietuvoje uždrausta skirti dėl sudedamosios dalies, kuri turi stiprų pašalinį poveikį psichikai.

Kaip gydyti slogą, jei nenorime lašinti lašiukų?

Plaukite nosį jūros vandeniu ar pasūdytu paprastu vandeniu, tada ištraukite sekretą ir patepkite šnerves aliejumi, vazelinu, sviestu ghi ar mamos pienu. Mamos piene yra interferono – antivirusinės medžiagos, tik lašinti būtina ant švarios gleivinės. Nosis labai susijusi su kojomis, tad gydant slogą reikėtų šildyti pėdas.

Daugiausia painiavos su vaistais nuo kosulio. Jų tiek daug…

Vaistai nuo kosulio gali būti yra trejopi: slopinantys kosulį, skystinantys gleives ir skatinantys atsikosėjimą. Negerai, jei mama imasi vaistus pirkti pati, nepasitarusi su gydytoju, nes nupirkusi netinkamus vaistus gali vaikui stipriai pakenkti. P

Pavyzdžiui, gerai mamoms žinomi vaistai, skystinantys gleives – ACC, „Bronteks“, „Ambloksol“ ir daugybė kitų – neskatina kosulio. Suaugęs žmogus, kuris energingai juda, suskystėjusias gleives nesunkiai iškosti, tačiau mažas vaikas, kurio raumenynas silpnas, ar mažylis dažniau guli, suskystėjusių gleivių negali iškosėti,ir jos lieka kvėpavimo takuose, o dažnai dar nuteka giliau į plaučius. Tad mama, prigirdžiusi vaiką gleives skystinančių vaistų, jo ligą tik stiprina.

Kosėjantiems vaikams tinka žoliniai preparatai, pavyzdžiui, su čiobreliais („Bronchicum“, „Pertusinas“), gysločiais („Hustidin“), gebenėmis („Hedelix“), nes jie ne tik suskystina gleives, bet ir skatina kosulį. Gleives skystinančius vaistus reikia vartoti atsargiai tiems, kurie turi skrandžio opą, nes gleives šie vaistai skystina ne tik plaučiuose, bet ir skrandyje, net makštyje (todėl gali susilpninti kontraceptikų poveikį, sutrikdyti moteris, naudojančias natūralių ciklų stebėjimo kontracepciją). Gleives skystinantys vaistai gali mažinti kai kurių antibiotikų poveikį, todėl savarankiškai šių vaistų pirkti nereikia. Jei duodate vaikui skystinančių vaistų, juos reikėtų derinti su vibraciniu masažu, leisti vaikui kuo daugiau judėti, bėgioti. Duetas „kosėja ir bėga“ – labai geras.

Kosulį slopinantys vaistai yra dvejopi – centinio poveikio (slopina kosulio centrą smegenyse) ir periferinio (slopina plaučių receptorių jautrumą). Centrinio poveikio vaistai, slopinantys kosulį, vaikams sukelia haliucinacijas, pykinimą. Kosulį slopinančių vaistų negalima vartoti su gleives skystinančiais vaistai, nes vieni vaistai „prigamina“ gleivių, o kiti neleidžia joms pasišalinti.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


6 − vienas =