
Daugybė vaistų, naudojamų simptomams slopinti, alina vaikų imunitetą. Ne veltui medikai pataria – leiskite vaikams pasirgti, o gydymui pirmiausia pabandykite švelnius būdus, kurių vienas – homeopatija.
Konsultuoja vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja,
Vaikas turi tuoj pat pasveikti!
Viena iš didžiausių XXI amžiaus mamyčių problemų – noras, kad ką tik susirgęs vaikas tuojau pat pasveiktų. Dėl to tik vaikui susirgus iškart bėgama į vaistinę, visko priperkama ir namie ant lentynos išrikiuojama eilė įvairiausių medikamentų, mažinančių temperatūrą, slopinančių arba skatinančių kosulį, skystinančių gleives, mažinančių nosies užgulimą, gerklės paraudimą, odos išbėrimą, reguliuojančių vidurių skystumą ar tirštumą, malšinančių niežulį, skausmą, paburkimą, patinimą ir t.t.
Deja, begalinis noras reguliuoti savo ar vaiko organizmą lyg vairuojamą automobilį dažnai priveda prie nemokšiškos savigydos ir absurdiško kenkimo sveikatai. Tėvai nesuvokia, kad suskystintas nosies sekretas subėga į plaučius ir palengvina sukėlėjo išplitimą, kosulys gydomas vaistais, kurie kenkia kepenims ir slopina antikūnų gamybą bei mažina leukocitų kiekį kraujyje ir pan. Dėl to prailgėja ligos trukmė ir didėja komplikacijų tikimybė.
Graudu klausytis mamų skundų, kuomet kosėjančiam vaikui kišami kosulį skatinantys, sekretą skystinantys vaistai, čiobrelių arbatos, krūtinė tepama įvairiais tepalais, nuo kurių vaikas neužmiega visą naktį, varginančiai kosėja, kol nuo kosulio įsiskauda galvą bei pilvo raumenis, o galiausiai kartais vaikas net ir apsivemia.
Kita tragedija – vaikams be ribų lašinami lašai nuo slogos, ypač su adrenalinu. Jie labai efektyvūs, bet tiesiog suėda nosies gleivinę. Nuo šių lašų labai greitai prasideda medikamentinės slogos.
Vyresniems vaikams niekada nerekomenduoju jokių sudėtinių vaistų-„arbatėlių“, kuriuos reikia užpilti šiltu vandeniu ir gerti peršalus. Jų sudedamosios dalys dažniausiai būna paracetamolis ir pseudoefedrinas, dekstrometorfano hidrobromidas, feniraminas ir kiti nervų sistemą veikiantys vaistai.
Visi tie vaistų miksai kenksmingi kepenims ir slopina imuninę sistemą.
Žoliniai vaistai irgi stiprūs
Daugelis mamų, nepasitarusios su gydytojais, kiša vaikams nereceptinius žolinius ir cheminius simptominius vaistus bei vaistažolių arbatas, klaidingai manydamos, kad tai yra efektyvu ir visiškai nekenksminga. Tik pradėjus studijuoti mediciną, pagrindinis dalykas, kurį mums, tuomet dar bepradedantiems medicinos studentams, įkalė į galvą universiteto dėstytojai: „primum non nocere“ (svarbiausia nepakenkti).
Svarbu suvokti, kad karščiavimas, vėmimas, viduriavimas, kosulys yra žmogaus organizmo gynybinės reakcijos, jos ligos metu padeda kovoti su ligos sukėlėjais, todėl jas reguliuoti galima tik tuomet, kai jos yra pernelyg išreikštos ir pradeda kenkti organizmui. Ribą, kuomet organizmui dar leidžiama gydytis pačiam arba jau reikia medicininio įsikišimo, turi nustatyti gydytojas kiekvienam vaikui ir kiekvieno susirgimo atveju konkrečiai.
Šiek tiek apie homeopatiją

Saugi išeitis, kai norime vaikui padėti, tačiau jokiu būdu nenorime pakenkti, – homeopatiniai preparatai, kurie stimuliuoja vaiko organizmo gynybines funkcijas, nesukelia jokio šalutinio poveikio bei gali būti vartojami kartu su kitais vaistais.
Homeopatijos pradininkas vokietis gydytojas Samuelis Hahnemannas (1755–1843), tyrinėdamas chininmedžio žievės miltelių poveikį, pastebėjo, kad sveikam žmogui didesnės dozės chininmedžio miltelių sukelia simptomus, panašius į maliariją, o nedidelės dozės, skiriamos maliarija sergantiesiems, šią ligą gydo. Taip buvo atrasti chinino preparatai ir pradėjo vystytis visa homeopatijos istorija.
Homeopatinių vaistų veikimo principas yra tam tikra prasme panašus į alergologų naudojamą desensibilizacijos metodą, kuomet alergenas labai mažais kiekiais tam tikru intervalu įvedamas į organizmą, tuo būdu po truputį išsivysto organizmo tolerancija tam produktui. Homeopatiniai preparatai gaminami iš medžiagų, sukeliančių panašius simptomus, kokiais organizmas ginasi nuo veiksnių, sukėlusių negalavimą, atskiedžiant juos daugybę kartų.
Homeopatinių preparatų skyrimo tikslai:
Skatinti mikrobų, jų apykaitos produktų, toksinų pasišalinimą iš organizmo į išorę (kosulys, sloga, vėmimas, viduriavimas).
Efektyviai skatinti vaiko organizmo savireguliacijos procesus.
Veikti nekenkiant vaiko organizmui bei netrukdant veikti organizmo imuninei sistemai.
Homeopatinio gydymo metu dažniausiai vienu metu skiriamas tik vienas homeopatinis preparatas.
Dažniausiai homeopatiniai preparatai naudojami ganėtinai intensyviu režimu, pirmomis dienomis kartais net kas 15 minučių, vėliau rečiau – apie 3–4 kartus per dieną.
Homeopatija – tai ne žolelės
Homeopatiją dauguma žmonių painioja su gydymu žolėmis. Svarbu skirti šiuos du terminus, nes jų veikimo principai kardinaliai skiriasi. Žolelės gydo tuo pačiu principu, kaip ir cheminiai vaistai, o homeopatijos gydymo principas yra „panašus gydomas panašiu“. Taigi ir vaistas parenkamas kiekvieną kartą individualiai, pagal vyraujančius simptomus, priklausomai nuo to, ar sloga yra skysta, ar tiršta, ar yra čiaudulys, akių perštėjimas ir niežulys, kosulys – sausas ar drėgnas, jei drėgnas – sunkiai atkosėjama ar lengvai.
Istoriškai susiklostė, kad gydytojai homeopatai labai domisi ne tik Jūsų liga bet ir gyvenimo būdu, įpročiais, mityba, emocijomis, psichine sveikata, nes tai irgi turi didelę įtaką imuniteto veiksnumui.
Dar viena didelė klaida manyti, kad tradicinė medicina ir homeopatija „nedraugauja“. Yra gausybė homeopatinių preparatų nuo raminančių žvakučių kūdikiams iki tepalų senyvo amžiaus žmonių artritams, ir visi jie puikiai papildo tradicinės medicinos naudojamas priemones. Homeopatiniai preparatai yra visiškai saugūs, nesukelia šalutinių poveikių ir puikiai dera su kitais cheminiais ar žoliniais medikamentais. Tuo tarpu žoliniai preparatai kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus visai nerekomenduotini. Skirtingai nuo gydymo vaistažolėmis, homeopatiniuose preparatuose yra labai nedideli kiekiai gydomosios medžiagos, veikiančios organizmą.
Homeopatiniai vaistai kitaip dar yra vadinami gyduolėmis. Prie kiekvieno homeopatinio preparato pavadinimo parašoma raidė ir skaičius, kuris nurodo jo stiprumą – potenciją. Jiems gaminti gali būti naudojamos įvairios žolės, mikroelementai, cheminės medžiagos, kartais gyvūninės kilmės medžiagos ar net gyvūninės kilmės nuodai (pvz., gyvačių nuodai). Homeopatiniai vaistai gali būti naudojami ir ūminėms, ir lėtinėms ligoms gydyti. Gydymo intensyvumas priklauso nuo ligos stadijos, ūmiuoju ligos periodu vaistai paprastai naudojami dažnai, kas 1–2 valandas, jei liga trunka jau savaitę ar keletą savaičių – vaistus reikia vartoti 2–3 kartus per dieną.
Homeopatiniai preparatai gali būti vartojami tiek žmonėms, tiek gyvūnams gydyti veterinarijoje.
„Mamos žurnalas“