Nebūsiu „dažnai sergantis“

Dažnai serga

Jurgitos Kerulienės nuotr.

Juos iš matymo pažįsta poliklinikos registratorės, laborantės ir slaugytojos, į jų tėvus vardais kreipiasi pediatrė, jie prie gydytojų kabinetų praleidžia marias laiko. Tai vaikučiai, apie kuriuos sakome – „dažnai sergantis“. Gydytojai homeopatei Jurgai Baikauskienei perdavėme pluoštelį Jūsų klausimų.

Mama augina du vaikus, jie valgo tą patį maistą, taip pat prižiūrimi ir mylimi. Tačiau vyresnysis nuolatos serga peršalimo ligomis, kurios beveik visada komplikuojasi, o kitas visiškai neserga, net sloga. Kaip tai paaiškinti?

20 proc. mūsų imuninės sistemos priklauso nuo paveldimumo. Galime paveldėti ne tik akių ar plaukų spalvą, bet ir silpnesnes organų sistemas. Pvz., jeigu vaikas dažnai serga bronchitu, medikai neretai išsiaiškina, kad vaikystėje bronchitu ir plaučių uždegimu sirgo mažylio tėtis ar mama. Gali būti ir taip, kad vieno vaikelio emocine sistema yra labilesnė, jis jautriau reaguoja į darželio lankymą, gal pavydi jaunesniajam broliukui ar sesutei dėmesio. Dėl emocinio jautrumo daugiau „kimba“ ir ligos.

Kiek kartų per metus normalu mažam vaikui sirgti peršalimo ligomis? Panašu, kad tas skaičius vis didinamas – anksčiau sakydavo, kad 2 kartai per sezoną yra normalu, dabar jau ir 6-8 kartai norma. Kaip yra iš tikrųjų?

Manoma, kad jeigu vaikas per metus 4-8 kartus suserga virusine infekcija ir nesunkiai pasveiksta be antibiotikų, jo imunitetas yra normalus.

Dažniau serga lankantys ikimokyklines įstaigas vaikai. Jei ligos komplikuojasi, virusines ligas lydi bakterinės infekcijos, tarkime, bakterinė angina, sinusitas, plaučių uždegimas, tai ir 3 tokie susirgimai per metus bus labai daug.

Vaikai pradeda dažniau sirgti, kai išeina į kolektyvą. Kiek laiko tas sirgimo etapas gali trukti ir tai bus laikoma norma?

Pati augindama savo bei gydydama kitus vaikučius pastebėjau keletą etapų, kada vaikai dažniausiai suserga:

Baigus natūraliai maitinti,

Mamai išėjus į darbą,

Pradėjus lankyti darželį.

Tokiais atvejais susirgti nesunkiai yra normalu. Juk keičiasi dienotvarkė, maitinimosi ritualai, nutolsta mama. Pradėjęs lankyti darželį vaikas pradeda sirgti dažniau, nes aplinkoje padaugėja virusų ir bakterijų. Reikia leisti natūraliai persirgti ir neblokuoti simptomų. Simptomas – ligos išraiška, skirta pašalinti ligos priežastį. Jei blokuojame simptomus, dažniausiai jie pradeda kartotis. Homeopatija neblokuoja simptomų, o švelniai juos skatina. Taip įveikiama ligos priežastis. Homeopatija puikiai tinka neįsisirgusiems vaikams, tiems, kurie tik pradeda susidurti su virusais ir bakterijomis. Po tokio natūralaus pasveikimo organizmas sustiprėja: tai, kas turėjo būti pašalinta, pasišalina, tai, kas turėjo suirti, pakilus temperatūrai, suyra.

Ar yra skirtumas, kokio amžiaus vaikas pradeda lankyti kolektyvą? Ar tiek pat sirgs 1,5 ir 3 metų vaikai, pradėję lankyti darželį? Mamos pastebi, kad net ir 4 metų vaikai, pradėję lankyti darželį (kurie iki tol augo tik namie), irgi ilgai serga virusinėmis ligomis.

Pagal vaikų psichologus, atsiskyrimo nuo mamos etapas prasideda nuo 2 m. ir 3 mėn. ir tęsiasi iki 2 m. ir 8 mėn. Vieniems jis ankstesnis, kitiems – vėlesnis. Jei vaikutis pradės lankyti darželį, kai atsiskyrimas jau įvyko, prisitaikyti jam bus kur kas lengviau ir jis mažiau sirgs. Dar nespėjęs psichologiškai atsiskirti ir vedamas į darželį vaikas jausis nesaugiai, jo imuninė sistema dėl to taps silpnesnė, todėl jis dažniau užsikrės virusais ir bakterijomis.

Jei iki tol buvęs sveikas 4 metų vaikas, pradėjęs lankyti darželį, labai ilgai serga, ligos komplikuojasi, vertėtų su juo pasikalbėti, kaip jis jaučiasi, kas jam patinka, kas ne. Yra homeopatinių preparatų, kurie padeda nugalėti baimę, nesaugumo jausmą.

Kaip pasiruošti šiam etapui (išėjimo į kolektyvą)?

Pasiruošimas darželiui:

Pradėti lankyti darželį, kai vaikas jau psichologiškai atsiskyręs nuo mamos ir nori bendrauti su vaikais.

Nesitikėti, kad 2-3 metų vaikas eis į darželį kaip į darbą 10 valandų per dieną 5 dienas per savaitę. Juk ir mes nuo tokio krūvio pavargstame.

Turėti alternatyvų, kas vaikutį anksčiau paims, kas su juo pabus, atsiradus nežymiems peršalimo reiškiniams.

Pasiruošimas darželiui – tai sveikas gyvenimo būdas: saulė, oras ir vanduo. Padeda ir imunitetą stiprinantys preparatai. Pabrėžtina – kad ir kokius preparatus rinktumėtės, juos reikėtų vartoti profilaktiškai, t.y. tada, kai vaikas sveikas. Deja, tėvai dažnai elgiasi atvirkščiai – pamiršta imunitetą stiprinančią priemonę duoti, kai vaikas sveikas, ir prisimena ją tik tuomet, kai mažylis pradeda kosėti, sloguoti. Imunitetą stiprinantys preparatai: vitaminai ir mineralai, žuvų taukai, ežiuolės preparatai, probiotikai, bičių produktai, homeopatiniai kompleksiniai preparatai Engystol, Influcid, Aflubin.

Yra vaikų, kurie serga, regis, be paliovos (savaitė darželyje, dvi savaitės namie). Paprastai per tas „dvi savaites namie“ skiriama antibiotikų, kurie dar daugiau nualina vaiką. Kaip patartumėte išsisukti iš to užburto rato?

Tokių vaikučių imuninė sistema užblokuota. Po antibiotikų patarčiau detoksikuoti organizmą 6 savaites (tiktų homeopatiniai preparatai, skirti valyti  limfai, žarnynui, inkstams, tulžies pūslei), 2 mėnesius vartoti gerųjų žarnyno bakterijų ir ryžtingai keisti gyvenimo būdą. Darželinuką reikia vesti į lauką bet kokiu oru, aišku, tinkamai aprengtą, grūdinti vandeniu, duoti valgyti šviežių vaisių ir daržovių, atsisakyti didelio saldumynų kiekio, gazuotų vaisvandenių, greito maisto. Toliau – svarbus tam tiktas elgesio būdas vaikui susirgus: nemušti temperatūros iki 38,5-39°C. Antibiotikus vartoti reikėtų tik nustačius, kad liga yra bakterinės kilmės.

Kai tradiciniai gydymo būdai nebepadeda (vaikas gydomas vaistais, pasveiksta, bet po kelių dienų vėl suserga), mamos pradeda domėtis homeopatija. Ar šis gydymo būdas tinkamas tokiems vaikams, kurie jau „įsisirgę“?

Tinkamas, tačiau tokiu atveju – tik individualus (skirtas homeopato). Įsisirgus reikalinga jau gydytojo homeopato patirtis, ką ir kada skirti, kad vaikas išeitų iš tokio užburto rato. Dažniausiai tenka įdėti nemažai pastangų ir laiko, kad imuninė sistema atsistatytų. Neįsisirgusiems vaikams tinka homeopatiniai savigydos preparatai, kurių galima įsigyti vaistinėse.

Tatjanos Kurganovos nuotr.

Galbūt mes labai sureikšminame vaikų slogą, kosėjimą, paraudusią gerklytę? Rašome daug straipsnių apie vaikų auginimą kitose šalyse, kur nepaisoma slogų, vaikai į lauką vedami ir esant 20°C šalčio, o visos vaikiškos ligos gydomos paracetamoliu (Skandinavijoje, Islandijoje, Norvegijoje). Ar nėra mūsų vaikai „peršerti“ vaistais? Gal nuo tų sirupėlių-mikstūrėlių-piliulių imunitetas ir silpnėja?

Kituose kraštuose (ypač Skandinavijoje) daugiau dėmesio kreipiama į grūdinimą. Visuomenėje priimta sportuoti, judėti gamtoje, savaitgaliais vykti į žygius ar kalnų namelius. Jei vaikas kosėja ar sloguoja, jam leidžiama prasirgti ir susidaryti natūraliam imunitetui. Organizmas įgyja patirtį, kai jis pats nugali infekciją.

Kita vertus, Skandinavijoje susirgus ir atvykus pas šeimos gydytoją, konsultacijai skiriama 1 valanda. Per tą laiką pasikalbama su vaikučiu ir jo tėvais, ligoniukas apžiūrimas, atliekami tyrimai (bendras kraujo tyrimas, C reaktyvaus baltymo tyrimas, streptokoko A testas nuo tonzilių, šlapimo tyrimas – visų tyrimų atsakymai gaunami iš karto). Atlikus minėtus tyrimus, nustatoma, ar liga virusinė, ar bakterinė ir ar reikalingas gydymas antibiotikais, ar ne. Tokiu būdu pasiekta, kad skandinavai antibiotikų vartoja mažiausiai visoje Europoje. Lietuva – tarp daug antibiotikus vartojančių šalių po Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, Portugalijos.

Ar kas nors priklauso nuo tėčio ir mamos – sirgs jų vaikas ar ne?

Vaikas gali sirgti ne tik todėl, kad pradėjo lankyti darželį. Daug reikšmės turi situacija šeimoje. Gal gimė broliukas ar sesutė, prie to jam sunku prisitaikyti, gal  įvyko skyrybos ar vienas iš tėvų išvyko dirbti į užsienį. Dažnai tėvai nė neįtaria, kad pasikeitimai šeimoje vaikui yra stresas.

Vaikas dažniausiai tuo tiesiogiai nesiskundžia, o tiesiog pradeda dažniau arba sunkiau sirgti. Kartais tiesiog užtenka su vaiku apie pasikeitimus pasikalbėti, ir jis jau jausis geriau. Išgyvenimai nusilpnina imuninę sistemą, o atsipalaidavimas, pokalbiai – stiprina.

Vaikai gali dažniau sirgti, jei vienas iš tėvų arba abu išgyvena nuolatinį stresą. Tarkime, tėvus slegia kasdienis rūpestis dėl paskolos grąžinimo, nuolatinis susirūpinimas dėl darbo, mamai įvyko persileidimas ir t.t. Jei taip yra, geriau būtų šeimoje apie tai kalbėtis, papasakoti vaikui jam suprantama kalba. Nieko neaiškinant vaikas vis tiek jaus įtampą, kurią patiria tėvai, dėl to nusilps jo imuninė sistema, vaikas lengviau užsikrės bakterijomis ir virusais.

Dabar mamos pasidalinusios tarsi į dvi stovyklas – vienos pasiduoda tradiciniam gydymui ir net persistengia šluodamos vaistines, kitos vaikų neskiepija, neleidžia skirti antibiotikų. Kur aukso vidurys?

Aukso vidurys – antibiotikus vartoti, kai tikrai reikia, tam padėtų, jei būtų atliekami tyrimai. Skiepyti reikėtų tiktai visai sveiką vaiką ir tik nuo būtiniausių ligų. Prieš tai reikėtų išsiaiškinti, ar giminėje buvo reakcijų į skiepus.

Ačiū už patarimus.

Neila Ramoškienė

Iš gydytojos praktikos

Tokių vaikučių, kurie įsisuka į ligų ratą, teko gydyti išties nemažai. Dažnai tėveliai pradeda ieškoti pagalbos, kai prieš tai buvęs sveikas vaikas per kelis mėnesius suvartoja 2-3-4 antibiotikų kursus. Kiti kreipiasi, kai vaikučiui po 4-5 ūmių bronchitų diagnozuojama bronchinė astma. Būna ir liūdnesnių atvejų, kai vaikas 1-2 metus beveik kas mėnesį vartoja antibiotikus, vėliau prisideda alerginis rinitas, astminis bronchitas ir t.t.

Teko gydyti 2,5 m. Roką (vardas pakeistas), kuris apie 9 mėnesius iš eilės kas mėnesį gėrė antibiotikus dėl anginos, bronchitos, plaučių uždegimo, prieš kelis mėnesius buvo diagnozuota bronchinė astma, skirtas antiastminis gydymas. Tėvai buvo visiškoje neviltyje. Gydėme Roką homeopatiniais vaistais apie metus, kiekvieną kartą susirgus siekėme, kad antibiotikai būtų vartojami tik esant būtinybei. Per pirmus metus antibiotikų pavyko sumažinti iki 2 kartų per metus, antrais metais vaikutis gavo jau tik vieną kursą. Patys tėvai daug ko išmoko ir patys žino, kokius homeopatinius vaistukus vartoti esant peršalimui ar gripui. Dabar pataria savo draugams ir kaimynams.

Gydžiau 4,5 metų Gintarę ir 1,5 metų jos broliuką Domą (vardai pakeisti), kuriuos mama atvedė, nes jau pusę metų sukosi nesibaigiančių ligų rate.

Vyresnioji mergaitė lankė darželį. Atkreipiau dėmesį, kad mama psichologiškai jaučiasi labai blogai, mačiau, kad ją kažkas slėgė ir be vaikų ligų.

Pavyko išsiaiškinti, kad šeimoje tvyro įtampa, tėtis 2 savaites buvo išėjęs gyventi atskirai, po to vėl sugrįžo. Mama jautė nuoskaudą, sunkiai galėjo atleisti. Gydžiau vaikučius, tačiau ir mamai skyriau homeopatinių preparatų emocijoms reguliuoti. Viskas baigėsi sėkmingai, vaikų imuninė sistema atsistatė, mamos emocinė būklė pagerėjo.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Vienas atsiliepimas kategorijoje “Nebūsiu „dažnai sergantis“”

  1. 2017/01/30 at 15:34 #

    Na taip ne ką mažiau svarbus ir vaiko emocinis jautrumas, grūdinimas, mitybą (sveika). Visa tai ir kitus dalykus minimus straipsnyje sujungus rezultatas – sveikas vaikas.

Palikite atsiliepimą


− 1 = aštuoni

Kitos temos: