Tikėti homeopatija, ar ne – viena iš daugiausia diskusijų sukeliančių medicininių temų. Docentui Algimantui Vingrui perdavėme dažniausius mamų klausimus.
Ar teisingai pasielgė vaiko gydytojas nedavęs siuntimo pas homeopatą, nors prašėme?
Pasielgė teisingai. Lietuvos Sveikatos ministerijos įsakyme „Dėl asmens sveikatos priežiūros specialybių ir subspecialybių sąrašo“ (1999 m. vasario 5 d. Nr.61) nėra homeopato specialybės. Šeimos gydytojas, įvertinęs paciento būklę, esant reikalui, duoda siuntimą minėtame įsakyme įvardintų specialybių ir subspecialybių gydytojams. Siuntimas nerašomas pagal paciento pageidavimą. Kitaip tariant, jis rašomas tik tuomet, kai to reikalauja paciento sveikatos būklė. Sveikatos apsaugos ministerija tik ruošia teisės aktų projektus, kuriais numatoma reglamentuoti Lietuvoje papildomą ir alternatyvią sveikatos priežiūrą.
3 metų sūnus rudenį pradėjo lankyti darželį ir iki šiol negali išbristi iš slogų ir kosulių. Visi pataria vaiką parodyti homeopatui. Daug apie tai skaičiau, aiškiau netapo. Ar homeopatija moksliškai pagrįsta?
Homeopatijos sąvoka kilusi iš graikų kalbos ir susideda iš dviejų žodžių: homoion – „panašus“ ir pathos – „liga“. Tai reiškia – panašus gydomas panašiu. Klasikinės homeopatijos pradininkas buvo Leipcigo universiteto profesorius S. Hanemannas (1755–1843). Manoma, kad S. Hanemannas pasinaudojo senomis žiniomis, mat istoriniai šaltiniai byloja, kad beveik prieš 2500 metų Hipokratas teigė, kad ligai gydyti naudotina ne priešinga, o ta pati medžiaga.
Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas (2006 m. birželio 22 d. Nr. X-709) sako, kad homeopatiniai vaistiniai preparatai gali būti registruojami pagal suprastintą procedūrą (homeopatiniams preparatams netaikomi farmakologinio budrumo reikalavimai). Farmakologinis budrumas – tai veikla, skirta nepageidaujamoms reakcijoms į vaistą nustatyti, įvertinti ir stebėti bei perspėti apie galimą nepageidaujamą vaisto poveikį.
Kadangi nereikalingas farmakologinis budrumas, galima įtarti, kad homeopatiniai preparatai nėra sulyginami su šiuolaikinės medicinos pripažįstamais vaistais, kurie: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas.
Anot homeopatų, jų gaminami preparatai geriausias savo savybes pasiekia daug kartų veikliąją medžiagą skiedžiant vandenyje ir kas kartą po skiedimo tirpalą stipriai supurtant. Tuo būdu veikliosios medžiagos savybės perduodamos vandeniui, o jis savo ruožtu nuneša medžiagos informaciją į žmogaus organizmą. Paskutinis praskiedimas, kurį reikia užkonservuoti, padaromas su spiritiniu tirpalu, kad ilgiau išsilaikytų.
VU Fizikos fakulteto mokslininkė, fizikos mokslų daktarė Leona Damalakienė atskleidžia visai kitą tiesą. Pasak jos, profesionalūs fizikai, tyrę vandens savybes, nustatė, kad vandens atminties nėra. Išsami šio tyrimo eiga ir rezultatai aprašyti prestižiškiausiame ir pačiame didžiausiame fizikų moksliniame žurnale „Letters to nature“. Mokslininkė rašo: „2005 metais atlikto tyrimo metu mokslininkai išmatavo vandens struktūras, kokios jos yra, kaip greitai susidaro, keičiasi ir išnyksta. Naudodami naujausią metodiką ir įdėdami įvairias bandymų kontrolės priemones, mokslininkai labai aiškiai parodo, kad tos struktūros, kad ir kokios jos susidarytų, išnyksta per labai trumpas sekundės dalis. Tai toks trumpas laiko tarpas, kad klasteriai išmatuojami tik specialiais femtosekundiniais lazeriais (kurie matuoja tarpsnius, siekiančius 10–15 sekundės dalis). Kalbant apie vaisto poveikį, preparatas pasensta jau per sekundę, tad kokią informaciją jis dar gali nešti? Kad ir kokia informacija jam buvo perduota, per minutę jis jau viską pamiršo ir prisiminė neaišku ką.“
Pasak fizikės, taip yra dėl to, kad vandens klasterių susidarymą lemia nestabilūs vandeniliniai ryšiai. „Yra kompaktinės plokštelės, kietoji medžiaga, kuriose išdegintos skylutės saugo įrašus, ir tai jie galioja tik 5 ar iki 10 metų, o vėliau praranda informaciją, tad ką jau kalbėti apie vandenį“.
Ir daugiau homeopatijos teiginių nepaaiškintini fundamentaliais chemijos ir fizikos laimėjimais. Pavyzdžiui, mokslas kol kas negali paaiškinti, kaip homeopatinė priemonė, neturinti savyje beveik jokios aktyvios sudedamosios dalies, gali turėti kokį nors poveikį. Taip pat neįmanoma patvirtinti, kad nepaprastai atskiestas kokios nors medžiagos – homeopatinės priemonės – tirpalas turi savyje tai, kas parašyta buteliuko etiketėje.
Homeopatinių priemonių efektyvumo įvertinimą komplikuoja ir tai, kad yra daug skirtingų homeopatinių priemonių, galimų taikyti vienos būklės korekcijai, kitaip tariant, priemonių taikymas yra labai individualizuotas. Yra šimtai skirtingų homeopatinių priemonių, kurios gali būti taikomos tūkstančiams simptomų.
Leona Damalakienė teigia: „Homeopatija nėra tik vaistai, bet tam tikro mąstymo būdo, filosofijos ledkalnio viršūnė, tam tikra pasaulėžiūra, pasireiškianti ir medicinoje. Patys homeopatijos principai paremti vitalizmu, gyvybės filosofija, kuri teigia, kad kūnas negali veikti be gyvybinės energijos, įgalinančios jį veikti kaip darnią visumą. Liga tuo požiūriu yra suprantama kaip gelminė organizmo disharmonija.
Krikščionybė nepripažįsta gyvybinės energijos, aurų, biolaukų ir kitų homeopatų naudojamų sąvokų, kurios ateina iš kitų religijų ir ezoterinių praktikų.
Kunigas egzorcistas Marekas Dettlaffas perspėjo, kad homeopatijos sąvoka nėra tik paprastas piliulės vartojimas: „Ji remiasi monizmu, panteizmu, kuris yra priešingas krikščionybės pasaulėžiūrai ir dėl to negali būti priimtas. Vatikano išleistame dokumente „Jėzus Kristus – Gyvojo Vandens Nešėjas“ homeopatijos sąvoka minima prie New age judėjimo“. Kunigai neneigia galimo homeopatinių preparatų veiksmingumo, tačiau perspėja, kad jei vaistai negali veikti fiziniu lygmeniu, bet vis dėlto veikia, vadinasi, poveikis pasiekiamas per dvasinę plotmę. Kadangi homeopatijos filosofija yra priešinga krikščionybei, čia gali veikti piktoji dvasia.
Exeter universiteto Jungtinėje Karalystėje profesorius emeritas E. Ernst, tyrinėjantis alternatyviąją mediciną, teigia, kad bet kokios nuomonės, jog homeopatiniai gydymai iš tikrųjų galėtų būti veiksmingi gydant sergančiuosius, yra kaip iššūkis mokslui („fly in the face of science“). Britanijos Medicinos žurnalo 2012 m. liepos 14 d. numeryje šis mokslininkas rašė, jog mokslinių tyrimų rezultatai dažniausiai rodo, jog žmonių, kuriems buvo taikomas homeopatinis gydymas, gydymo rezultatai nesiskiria nuo tų, kurie gauna placebo (cukraus piliulių).2015 m. rugsėjo 8 d. A. Fletcher JAV San Diego universiteto visuomenės švietimo svetainėje paskelbtame straipsnyje „Homeopatijos priemonės: naudingos, žalingos ar nekenksminga triukšminga reklama?“ („Homeophatic Remedies: Helpful, Harmful or Harmless Hype?“) pateikė Australijos nacionalinio sveikatos ir medicinos tyrimų tarybos (NHMRC), tyrusios homeopatinių priemonių efektyvumą, ataskaitos išvadas. Jose sakoma:Nėra tokių sveikatos sutrikimų, kuriuos efektyviai gydytų homeopatinės priemonės.Nėra patikimų šiuolaikinių klinikinių didelės apimties žmonių grupių tyrimų, įrodančių, kad homeopatija yra veiksmingesnė už placebą ir kad ji yra tokia efektyvi kaip kiti gydymo metodai.Homeopatinės priemonės neturėtų būti skirtos žmonėms, kurių ligos yra lėtinės, sunkios arba gali tapti sunkiomis.Homeopatinių priemonių pasirinkimas gali kelti pavojų sveikatai, jei žmonės atmeta arba vėluoja pasirinkti moksliškai saugų ir veiksmingą gydymą. (Plačiau skaitykite
http://www.rehabs.com/pro-talk-articles/homeopathic-remedies-helpful-harmful-or-harmless-hype/ ).
Per kalendorinius metus jau 9 kartą susirgusiai 6 m. dukrai davinėdavau visokių ir gydytojo, ir vaistininkės patartų vaistų, kurie padėdavo vos kelias dienas. Susiradau homeopatę. Ji skyrė 3 savaitėms tablečių – ir dėti po liežuviu, ir gerti, deja, nepadėjo. Kreipiausi pakartotinai, vėl skyrė, tik jau kitas tabletes naudoti tokiu pat būdu, ir vėl trims savaitėms. Ar homeopatinės tabletės yra tokios saugios, kad jas būtų galima duoti taip ilgai?
Dar 2009 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) savo ataskaitoje apie homeopatinių priemonių paruošimo saugumą rašė: „Kai kuriais atvejais praskiedimas yra toks didelis, kad preparate beveik neįmanoma rasti nė vienos originalios žaliavos molekulės. Tačiau ne visi homeopatiniai preparatai yra labai praskiedžiami – kitaip tariant, jie yra pateikiami koncentruota forma.“ Pasak JAV Maisto ir vaistų tarnybos (FDA), homeopatinių preparatų saugumas nėra garantuotas. Tarnyba cituoja 2012 m. Amerikos asociacijos apsinuodijimo kontrolės centro metinės ataskaitos duomenis: 10311 apsinuodijimas buvo susijęs su „homeopatiniais agentais“, o jų 8788 buvo aptikti 5 metų ir jaunesniems vaikams. FDA nevertina homeopatinių preparatų saugumo ir efektyvumo. (Plačiau skaitykitehttp://www.rehabs.com/pro-talk-articles/homeopathic-remedies-helpful-harmful-or-harmless-hype/ ).Kiek žinau, homeopatinių priemonių saugumas Lietuvoje nėra vertinamas, nes registruojant homeopatines priemones nėra reikalaujama farmakologinio budrumo. Kitaip tariant, jeigu ir atsirastų nepageidaujamų reakcijų, jos nėra vertinamos ir registruojamos. Tam, kad atsitiktinai neatsirastų nepageidaujamo bet kokio vaisto poveikio, turėtumėte visiems savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams (vaiko gydytojui ir kitiems) pasakyti, ar naudojate alternatyvias priemones, pvz., homeopatinius preparatus, vaistažoles ir pan. Jei taip, tai kaip ir kokias, kiek laiko. Tai padės užtikrinti koordinuotą ir saugią priežiūrą.
Homeopatinių priemonių naudojimas paremtas stipriu tikėjimu, kad „padės, tik reikia dabar truputį pakentėti“. Dažniausiai homeopatinis gydymas užtrunka ilgiau nei 3 savaites. Per tą laiką organizmas paprastai pats randa jėgų susitvarkyti su problema. Tiesiog reikia pakeisti gyvenimo būdą.
Galbūt sveikiau maitintis, daugiau pamiegoti, mažiau jaudintis, padidinti fizinį aktyvumą, rasti daugiau pozityvo, malonumų, ir organizmas pats susitvarko.
Ar saugu naudoti homeopatinius vaistus nėštumo ir žindymo metu?
Nepavyko rasti mokslinių tyrimų duomenų, rekomenduojančių vieną ar kitą homeopatinę priemonę nėščioms ir žindančioms. Nepavyko aptikti ir mokslinių straipsnių, kuriuose būtų aptarta tų nėščiųjų bei žindančiųjų sveikatos būklė, kurios naudojo homeopatines priemones. Sveika nuovoka turėtų pakuždėti, jog nedera rizikuoti tuo, kas nežinoma. Niekas negali pasakyti, ar panaudojus homeopatinę priemonę atsiras koks nors nepageidaujamas poveikis. Bet koks gydymas turi būti paremtas pagrįstais mokslo įrodymais.
Kadangi daugelis homeopatinių produktų neturi savyje nieko daugiau, išskyrus vandenį ir alkoholį, manoma, kad jie negali pakenkti. Tačiau britų sisteminės dviejų dešimtmečių apžvalgos duomenimis, publikuotais 2012 m. tarptautiniame klinikinės praktikos žurnale, teigiama, kad atpažinta daugiau nei 1100 pacientų, kuriems homeopatiniai produktai galėjo kenkti. JAV Maisto ir vaistų tarnyba rekomenduoja nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pavartojus homeopatinę priemonę atsirado nors vienas iš šių simptomų: sudirgimas, traukuliai, pasunkėjęs kvėpavimas, mieguistumas, pernelyg didelis mieguistumas, raumenų silpnumas, odos paraudimas, vidurių užkietėjimas, pasunkėjęs šlapinimasis. (plačiau www.poison.org/articles/2014-mar/homeopathic-medications).
Mano aštuonmečiui sūnui tai pilvą skauda, tai valgo už du, tai atvirkščiai. Tai pavargęs, tai jau perdėtai aktyvus. Šeimos gydytoja padarė kraujo, šlapimo tyrimus, ištyrė dėl kirminų ir pasakė – viskas tvarkoje. Tačiau mano mama ragina ieškoti homeopatės. Nejau homeopatai išgydo viską?
„Ar verta ieškoti homeopatės“, sprendžia tik vaiko tėvai. Jei sveikatos sutrikimai nežymūs, liga nesunki ar neužleista, nėra lėtinė, tai mes visi turime galimybę pasveikti savaime – tam nereikia jokio burtininko, ekstrasenso, energetiko ar homeopato. Jei ligos eiga sunkesnė, užtrukusi ar lėtinė ir norima pasveikti, – teks kreiptis į gydytojus ir dažniausiai ne į vieną iš jų.
2015 m. Australijos Nacionalinė sveikatos ir medicinos tyrimų taryba, atlikusi 176 kontroliuojamų mokslinių tyrimų ir 57 sisteminių apžvalgų vertinimą, paskelbė, kad „nėra sveikatos sutrikimų, kurių gydymui būtų patikimai įrodyta homeopatijos nauda“ (plačiau http://www.berkeleywellness.com/self-care/over-counter-products/article/truth-about-homeopathy )
Šiuo metu vyrauja tendencija suderinti alternatyviąją mediciną (liaudies mediciną, gydymą vaistažolėmis, akupunktūrą, gydymą dėlėmis, homeopatiją) su šiuolaikine oficialiąja, ją papildant mokslo paaiškinamais, veiksmingais gydymo būdais. Daugėja universitetų, kur šiuolaikinė ir alternatyvioji medicina dėstoma integruotai, taip pat ir taikoma praktikoje.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
