Į redakcijos paštą atskrido laiškelis: „Laba diena, vis prisimename doc. A. Vingro įdomų straipsnį apie paracetamolį. Gal jo autorius galėtų atsakyti, kas yra iš tikrųjų placebas? Iš anksto labai dėkui. Vežimėlius bestumdančių ir kavutės išgeriančių mamų klubas“.
Kas yra placebas?
Išvertus iš lotynų kalbos „placebo“ reiškia „aš padėsiu“, „aš pamaloninsiu“. Placebas – tai tariamas vaistas, neturintis tam tikram vaistui būdingų savybių, o tik kvapu, skoniu, spalva, forma, išvaizda primenantis tikrus vaistus, pvz., tabletė, kapsulė. Jo vaistinėse nėra! Šis tariamas vaistas vartojamas tik atliekant naujų vaistų klinikinius tyrimus, įvertinant jų veiksmingumą, saugumą ir kitas savybes. Apie placebą kalbama paskutinius 50–60 metų
Placebo efektu vadinama ir tai, kas iš tiesų neturi gydomojo poveikio ligai, bet sukelia ligonio savijautos pagerėjimą. Tai ligonio tyrimas, dėmesys ligoniui, gydytojo gebėjimas suvokti ligonio psichologinę būseną, bendravimas su juo, ligos požymių ir gydymo išaiškinimas, gydytojo entuziazmas, įsipareigojimas gydyti, padrąsinimas ir dėmesys padeda ligoniui pasveikti.
Manoma, kad placebą sukelia psichologinės priežastys. Pastebėta, kad įprastomis sąlygomis visiškai neveiksmingi dalykai gali padaryti labai stiprų poveikį. Anot italų Turino universiteto mokslininko F. Benečio, sąmonė lemia organizmo biocheminius procesus. Vilties ir gydomojo poveikio ryšys yra nuostabus modelis, padedantis suprasti organizmo ir proto sąveiką. Mokslininkai įrodė, kad placebo efektas slypi ligonių, reaguojančių į „gydymą“ cukraus tabletėmis, smegenyse. Gijimo nuo placebo laukimas ir įsitikinimas, kad padės, sukelia smegenų cheminių procesų pokyčius ir iš tiesų gali palengvinti skausmą – smegenyse sukeliami cheminių procesų pokyčiai ima gamintis daugiau skausmą slopinančių medžiagų.
Yra ligonių, kurie pasitiki alternatyviais, netradiciniais gydymo būdais, pvz., homeopatija. Nors šių būdų efektyvumą įrodyti yra labai sunku, ligoniai sveiksta kartais tik todėl, kad labai tiki išgijimu. Toks tikėjimas turi ir tiesioginės įtakos placebo poveikiui. Jeigu ligonis tikisi pasveikti, tikėtina, kad jis iš tiesų pasveiks.
Placebo brolis yra „nocebo“ – išvertus iš lotynų kalbos – „aš pakenksiu“. Tai, kaip dažnai sakoma, „liga ateina pas tuos, kurie jos laukia“ arba „ligą galima įsikalbėti“. Amerikiečių, italų, japonų ir olandų mokslininkai aptiko, kad šalutiniai vaistų poveikiai dažniau būna tiems žmonėms, kurie labiau jų tikisi. Tai dar kartą įrodo, kad sąmonė turi įtakos biocheminiams procesams organizme.
Nocebo simptomai: galvos skausmas, svaigimas, mieguistumas ar nemiga, bėrimai, virškinimo sutrikimai (pilvo skausmas, negerumo jausmas pavalgius, pilvo pūtimas, tuštinimosi sutrikimai).
Tada į nocebą linkęs žmogus suserga ir vartoja vaistus, visi minėti simptomai sureikšminami ir priskiriami vaisto „šalutiniam poveikiui“, nors asmuo panašius simptomus jausdavo ir anksčiau, tačiau į juos nekreipdavo dėmesio.
Ne veltui pastebėta, kad dažniau nepageidaujami poveikiai į bet kokius vaistus kyla nerimastingiems ir depresiškiems žmonėms. Patartina prieš pradedant vartoti vaistus nenusiteikti patirti jų neigiamą poveikį. Informaciniuose vaistų lapeliuose išvardinti nepageidaujami poveikiai pasireiškia tik nedaugeliui jų vartotojų (ir daliai jų buvo jau minėtas nocebo efektas). Tačiau, pasireiškus šalutiniam vaisto poveikiui, visuomet būtina nedelsiant pasitarti su vaistą skyrusiu gydytoju, jį išsamiai informuoti kaip buvo maitintasi, ar vartotos kokios nors vaistažolės, maisto papildai bei „kaimynės“ rekomenduoti vaistai.
„Mamos žurnalas“
