Homeopatinis gydymas – vis dar daug klausimų

Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt

Ligą galima vyti pasitelkus sunkiąją artileriją – cheminius vaistus, bet galima ir mandagiai išprašyti, jei pasinaudosime homeoptiniu gydymu. Kalbamės su gydytoja homeopate Jurgita Pinikiene (Klasikinės Homeopatijos Centras).

Pagalba imuninei sistemai

Homeoptinis gydymas tėvams nebėra tokia paslaptis, kokia buvo prieš keliolika metų.

Homeopatiniųvaistų pasirinkimas vaistinėse didžiulis, o šeimos gydytojai ir pediatrai juos noriai skiria, nes tokie vaistai veikia švelniai, nealina organizmo. Kita vertus, čiobrelių ar gebenės sirupai nuo kosulio irgi nėra cheminiai vaistai, jie taip pat veikia švelniai, tad kuo jie skiriasi nuo homeopatinių vaistų? „Pirmiausia reikia suvokti, kad yra du gydymo būdai – gydymas priešingu ir gydymas tuo pačiu. Tiek cheminiai vaistai, tiek fitoterapiniai (žolelių) preparatai yra „gydymas priešingu“ – jie veikia prieš ligą slopindami simptomus, nes kai vaikas karščiuoja, duodame aviečių arbatos, kai kosėja – čiobrelių sirupo. O homeopatinis gydymas yra „gydymas tuo pačiu“, jis veikia ne ligą, o patį organizmą – padeda jam sveikti. Teisingai parinktas homeopatinis gydymas tarsi susigroja su imunine sistema ir ne slopina simptomus, o harmonizuoja ir suderina imuninę sistemą, padeda jai pačiai įveikti ligą. Gal kas pagalvos – jei homeopatija daro stebuklus, neturėtų likti nė vieno diabetiko, vėžininko… Amerikietis homeoatas Džonatanas Shore (Jonathan Shore) pasakė – „ homeopatija yra geras dalykas, bet ji nėra Dievas. Homeopatija harmonizuoja esamą situaciją, bet padaryti organizmo nauju ji negali“, – sako gydytoja.

Vaistų gamybos paslaptys

Homeopatiniai vaistai gaminami pagal tam tikrą technologiją, kai veiklioji medžiaga yra daug kartų praskiedžiama vandeniu. Kuo daugiau praskiedžiama, tuo vaistas veiklesnis. Labiausiai praskiestuose vaistuose beveik nebelieka veikliųjų medžiagų, bet tokie vaistai puikiai gydo! Skamba beveik mistiškai, nes 100 kg sveriantis ligonis ima ir pasveiksta nuo žirniukų, kuriuose veikliosios medžiagos beveik nėra. Pasak gydytojos Jurgitos Pinikienės, skiedžiamojoje medžiagoje lieka vaisto informacija, kuri veikia organizmą molekuliniu lygmeniu (didėjant atstumui tarp molekulių stiprėja tarpmolekulinė sąveika, o veikimą nesant veikliosios medžiagos molekulių paaiškina tai, kad skiedimo eigoje skiedžiamosios medžiagos savybes perima skiediklis- vanduo).

Homeopatinių preparatų pasirinkimas didžiulis, pasaulyje sukurta per 10 000 homeopatinių vaistų rūšių – žirniukų, tablečių, miltelių, kapsulių, tirpalų ar injekcinių tirpalų, tepalų, lašų, pastos ar žvakučių pavidalu. Homeopatija yra gyvas mokslas, tad nuolat kuriami nauji vaistai, atsiranda vis naujų žaliavų.

Ar tiks visiems

Patekus pas gydytoją homeopatą laukia ilgi pokalbiai, kruopštus vaistų parinkimas, tai tarsi bylotų, kad homeopatinis gydymas yra labai subtilus ir ne visi gali jį gerai išmanyti. Kita vertus, homeopatinių preparatų vaistinėse pilna, jie parduodami be recepto, o vaistininkai juos noriai siūlo. Darosi neramu, ar taip laisvai gydydamiesi homeopatiniais vaistais nenusigydysime, ar tikrai paprastas šeimos gydytojas turi pakankamai kompetencijos skirti homeopatinius vaistus? Gydytoja Jurgita ramina – bendrosios praktikos gydytojams žinių apie homeopatiją pakanka, ir jie gali skirti universalius, daugumai tinkamus homeopatinius preparatus, parduodamus vaistinėse. Tokie vaistai yra kompleksiniai, sudaryti iš kelių homeopatinių komponentų, parinktų pagal tam tikrus negalavimus ir šie vaistai dažniausiai (beveik garantuotai) padės. O gydytojas homeopatas parenka vieną, tik tam konkrečiam žmogui labiausiai tinkamą preparatą.

Pasirinkus homeopatinį gydymą nebūtina išsižadėti tradicinio, nes homeopatiniai vaistai darniai veikia su kitais. Tarkime, antibiotikai veikia bakterijas, o tuo pačiu skirti homeopatiniai vaistai budina organizmo gyvybines galias ir padeda kautis su liga. Homeopatiniai vaistai organizme nieko neslopina, nepavaduoja ir nekompensuoja, dėl to jie neturi šalutinio poveikio ir tinkami tiek kūdikiams, tiek nėščioms moterims.

Diagnozė… nebūtina

Gydytoja Jurgita Pinikienė iš pradžių dirbo vaikų chirurge, bet susikosčius aplinkybėms pradėjo domėtis homeopatija ir įsitraukė. „Pamačiau šiame gydymo metode gilią logiką, susiradau mokytoją Belgijoje ir išvažiavau mokytis“, – pasakoja pašnekovė. Nieko keisto, kad pirmieji Jurgitos pacientai buvo šeimos nariai, gautos žinios puikiai pasiteisino praktikoje.

Gydytojų homeopatų pacientai – patys įvairiausi. Vienos šeimos iš kartos į kartą gydosi homeopatiniu būdu, kiti ateina ieškodami natūralumo, treti (jų daugiausiai) registruojasi, nes nusivylė užtrukusiu ir naudos nedavusiu tradiciniu gydymu. Paprastai tai žmonės, varginami lėtinių negalavimų.

Kartais ateina žmogus, kuris nenutuokia, kas jam darosi – jaučiasi blogai, bet liga neaiški. Tokie atėjęs ir išsikalbėjęs klausia – o kokia mano diagnozė? Gydytojams homeopatams diagnozė nėra labai svarbi, nes jie vaistus skiria pagal simptomus ir gydo ne ligą, o visą organizmą.

O koks vaikų kontingentas? „Tai alergiški vaikai, sergantys alerginėmis slogomis, dermatitais, astma; dažnai ūminėmis kvėpavimo takų ligomis sergantys vaikai; vaikai, turintys adenoidus“, – sako gydytoja. Vieni pasveiksta po vienintelės konsultacijos taikliai skyrus gydymą, kiti lankosi ilgiau, o tai įrodo, kad homeopatinių vaistų veikimas negali būti visiems vienodas.

Vaistas suveikė žaibiškai

Vyrauja nuomonė, kad homeopatiniais preparatais gydytis užtrunka, bet gydytoja Jurgita Pinikienė prisimena neseną atvejį, kaip jos akyse vaistas suveikė žaibiškai. Sirgo 6 metų mergaitė, kurios tėvai nebuvo labai panikuojantys, tiesiog paskambino patarimo, nes dukrytė karščiuoja ir kosti, o jie ją gydo varškės kompresais. Kalbėdama su mama gydytoja išgirdo vaiko kosėjimą, kuris pasirodė grėsmingas. Mama prisipažino, kad šeimos gydytoja siūlė antibiotikus ir net gultis į ligoninę, tačiau tėvai mano, kad to nereikia. Gydytoja Jurgita neturėjo laisvo laiko priėmimui, bet visą vakarą ir naktį galvojo tik apie tą mergaitę. Ryte paaiškėjo, kad vienas pacientas neateis, yra laisvas „langas“, tad gydytoja paskambino mergaitės mamai ir paprašė ją atvežti. Tėvai vaiką į kabinetą ne įvedė, o įnešė. Temperatūra 39,5°C, plaučių uždegimas. Gydytoja davė mergytei sučiulpti gana stipraus veikimo homeopatinį žirniuką. Kol bendravo su tėvais, tarėsi dėl tolesnio gydymo, mergytė atkuto, skruostukai paraudo. Pamatavus temperatūrą ji buvo 38°C. Beliko pasakyti kiek ilgai ir kokiu dažnumu vartoti vaistus, kad ligoniukei reikia daug gulėti ir daug gerti. Mergaitė pasveiko be antibiotikų.

Vis tik tokio tėvų elgesio (abejingo laukimo, kol vaikas pats pasveiks) gydytoja nepateisina. Jei vaikui blogai, nesvarbu kokias gydymo metodikas laikote prioritetinėmis, privalote padėti. Ir ne varškės kompresais, o realia pagalba.

Gydytojos homeopatės paklausėme, ką turėtume daryti, kad mūsų vaikai nesirgtų? Tikėjomės ilgo patarimų sąrašo, bet gydytoja Jurgita pasakė tik tris:

Neleiskite vaikui pervargti.

Dažnai ir nuoširdžiai bendraukite su vaiku.

Duokite vaikui pakankamai gerti ir valgyti.

Paprasta? Bet genealu.

Apie homeopatinį gydymą

Homeopatija pasaulyje egzistuoja apie 200 metų, pradedant nuo šio metodo atradėjo vokiečio Samuelio Hanemano (1755-1843). Atlikęs eksperimentus pats su savimi, S.Hanemanas atrado preparato sukeliamų simptomų ir sergančio organizmo panašumo dėsnį.

Homeopatija daugiausia paplitusi Vakarų Europoje ir Indijoje. Į šią šalį homeopatija atėjo kartu su anglų kolonizatoriais ir ten įsitvirtino kaip pigus, ekonomiškas ir pakankamai efektyvus gydymo metodas. Indai labai daug pasiekę homeopatiniu būdu gydydami ūmines, kritines ligas. Jie dalinasi žiniomis su kitų šalių medikais tarptautiniuose homeopatų suvažiavimuose.

Kadangi homeopatijos pradininkas Samuelis Hanemanas gyveno ir dirbo Vokietijoje ir Prancūzijoje, todėl istoriškai šiose šalyse homeopatija labai paplitusi. Prancūzijoje 32 proc. bendrosios praktikos gydytojų  skiria homeopatinius vaistus. Dauguma jų homeopatinius vaistus skiria šalia įprastinių gydymo metodų, tačiau nemažai gydytojų praktikuoja tik homeopatinį gydymo metodą. Prancūzijoje homeopatų konsultacijos bei homeopatiniai vaistai kompensuojami 65 proc.

Homeopatija remiasi principu: „Panašus gydo panašų“. Paprastas pavyzdys: lupant svogūną, visada pradeda bėgti ašaros ir tekėti nosis. Panašūs simptomai lydi ir daugelį kvėpavimo takų ligų. Todėl mikroskopinės svogūno dalelės gali būti naudojamos homeopatiniuose preparatuose, skirtuose gydyti bėgančiai slogai, lydimai ašarojimo.

Homeopatijoje žmogaus organizmas vertinamas kaip vieninga visuma. Parenkant gydymą, atsižvelgiama ne tik į simptomus, bet ir į žmogaus sudėjimą, paveldėjimą. Todėl jei pas tradicinį gydytoją pacientas sugaišta apie pusvalandį, pas homeopatą gali užtrukti valandą-dvi.

Daugiau kaip pusė homeopatinių preparatų yra augalinės kilmės, kiti daromi iš gyvūnų išskiriamų sekretų, gyvačių nuodų, mineralinių medžiagų (kalcio, jodo, grafito, kvarco ir pan.).

Parengė Neila Ramoškienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai