„Neseniai pasikeitė mūsų apylinkės pediatrė. Dabar ir kosuliui, ir gripui gydyti ji pirmiausia siūlo pabandyti homeopatinių vaistų. Norėčiau sužinoti, ar homeopatiniai vaistai tokie pat veiksmingi, kaip įprastieji?“ (Skaitytoja Indrė V.)
Daugiau net trečdalis susirgusių prancūzų pageidauja būti gydomi homeopatiniais vaistais. Tokie vaistai organizmui nekenkia, nes neturi jokio šalutinio poveikio. Lietuvoje homeopatija dar nėra tokia populiari, kaip Prancūzijoje. Gydytojo Rimanto Kiškio paprašėme atsakyti į mamas dominančius klausimus.
Iš ko gaminami homeopatiniai vaistai?
Iš įvairiausių žaliavų – augalų, gyvūnų, mineralų ir net metalų. Kai kurių vaistų sudėtyje yra džiovintų bičių, sepijų, vorų, vaistai nuo gripo pagaminti iš laukinės anties širdies ir kepenų autolizato filtrato, homeopatiniams preparatams gaminti gali būti naudojami net žmonių organai. Tačiau 75 % visų homeopatinių preparatų yra gaminami iš augalinės kilmės žaliavų, mažiausiai – tik 5 procentai – iš organinėskilmės.
Homeopatiniai vaistai gaminami pagal tam tikrą technologiją. Pradinė medžiaga yra praskiedžiama ir dinamizuojama. Praskiedimo laipsnis gali būti labai įvairus. Kuo didesnis praskiedimas, tuo didesnis vaisto efektyvumas. Įdomu tai, kad labiausiai praskiestuose vaistuose lieka tik veikliosios medžiagos pėdsakai. Iš kur atsiranda gydomasis poveikis, moksliškai pagrįsti sunku, tačiau nustatyta tiksliai, kad vaistai puikiai padeda. Tai patikrinta ir patvirtinta. Spėjama, kad vyksta paramolekulinis medžiagos informacijosperdavimas, t.y. homeopatiniai preparatai veikia tik energetiniu lygiu, per energijos apykaitos (savireguliavimo) sistemą.
Ką reiškia užrašas homeopatinio vaisto etiketėje, kad preparatas yra dinamizuotas?
Vien tik praskiesti tirpalai neveiktų kaip vaistas. Reikia sustiprinti tam tikrą veikimą, jį dinamizuoti. Tai procesas, kurio metu homeopatinis preparatas ar tarpinis skiedimas yra supurtomas (maišomas) numatytą laiko tarpą ar purtymų skaičių. Šio proceso metu pagamintai potencijai yra suteikiama savotiška gydomoji galia. Supurtymas gali būti atliekamas tiesiog purtant buteliuką rankoje ar specializuotų mašinų pagalba.
Lyginant su tradicine medicina, skiriasi pats vaistų veikimo principas?
Tradiciniai vaistai slopina ligos simptomus: numuša temperatūrą, malšina skausmą ir t.t. Užgniauždami simptomus, kurie yra natūralus pagalbos šauksmas, mes tarsi uždarome ligą savyje. O homeopatijoje į ligos simptomus žiūrima kaip į kūno mėginimą išgyti. Jei atitinkami vaistai ar medžiaga sukelia ligos požymius, tam tikromis sąlygomis gali gydyti tuos pačius patologinius simptomus.
Homeopatija remiasi principu: „Panašus gydo panašų“. Paprastas pavyzdys: lupant svogūną, visada pradeda bėgti ašaros ir tekėti nosis. Homeopatiniai vaistai, kurių sudėtyje yra svogūno, veikia priešingai, mažina slogą ir uždegimą. Todėl mikroskopinės svogūno dalelės gali būti naudojamos homeopatiniuose preparatuose. Homeopatinis gydymas atstato organizmo savireguliaciją.
Ar poliklinikų gydytojai gali tinkamai parinkti homeopatinių vaistų?
Yra daug vaikiškų ligų, kurių eiga ir gydymas tipiški: kvėpavimo takų infekcijos, alergija, peršalimas… Tokiais atvejais pediatras tikrai gali kompetentingai patarti, kokį homeopatinį preparatą vartoti. Homeopatiniai vaistai, tinkantys tipiniams susirgimams gydyti, yra pritaikyti gydyti visiems ligoniams. Vaistai, kurių sudėtyje yra tik 1 veiklioji medžiaga, vadinami monopreparatais. Jei daugiau ingredientų – kompleksonais.
Jei liga sudėtinga ir individuali, dažniausiai vieno homeopatinio preparato nepakanka. Tada geriau kreiptis į gydytoją homeopatą. Jų Lietuvoje jau yra nemažai. Juk homeopatija pasaulyje egzistuoja apie 200 metų, pradedant nuo šio metodo atradėjo vokiečio Samuelio Hanemano (1755-1843). Atlikęs eksperimentus pats su savimi, S.Hanemanas atrado preparato sukeliamų simptomų ir sergančio organizmo panašumo dėsnį. Homeopatijoje žmogaus organizmas vertinamas kaip vieninga visuma. Parenkant gydymą, atsižvelgiama į žmogaus konstituciją, paveldėjimą ir ligos klinikinius požymius. Todėl jei pas tradicinį gydytoją pacientas sugaišta apie pusvalandį, pas homeopatą gali užtrukti valandą–dvi. Homeopatui labai svarbu įvertinti bendrą žmogaus būklę, kad galėtų skirti tokių vaistų, kurie sužadintų nusilpusias natūralias organizmo jėgas.
Kodėl homeopatiniai vaistai vadinami saugesniais?
Tradicinę mediciną galima palyginti su sunkiąja artilerija. Mažo vaiko ar kūdikio organizmui ji tikrai yra didžiulis išbandymas. Mamos pastebi, kad po vaistų kurso mažyliams dažnai sutrinka apetitas, virškinimas, jie viduriuoja, tampa irzlūs, dažnai išberia odelę. Deja, kartais neturime kito pasirinkimo. Kad ir kokių nepageidaujamų šalutinių reiškinių sukelia antibiotikai, be jų neišsiverstume gydydami bakterines ligas. Kaip ir be chirurginio įsikišimo tam tikrų ligų atvejais.
Štai kai ligą sukelia virusai arba stresai, tada tikrai homeopatiją galime vadinti saugesne, negu tradicinė medicina.
Homeopatiniai vaistai organizme nieko neslopina, nepavaduoja ir nekompensuoja. Dėl to jie neturi šalutinio poveikio ir tinkami tiek kūdikiams, tiek nėščioms moterims. Vienas iš pagrindinių principų – nepakenkti. Homeopatinius preparatus tinka vartoti su kitais vaistais. Ir pačių homeopatinių preparatų yra didžiulis pasirinkimas, pasaulyje sukurta per 10 000 homeopatinių vaistų, kuriuos plačiai vartoja negaluojantys žmonės – žirniukų, tablečių, miltelių, kapsulių, tirpalų ar injekcinių tirpalų, tepalų, lašų, pastos ar žvakučių pavidalu.
Tarkime, kosulio rūšių yra daug: sausas, šlapias, „lojantis“ ir pan. Kaip teisingai vaikui parinkti homeopatinius vaistus?
Homeopatiniai vaistai – kompleksonai, kaip, pavyzdžiui, Stadoil sirupas, patys reaguoja į ligos eigą. Veikliosios medžiagos veikia tiek sausą, tiek drėgną kosulį. Kosulys dažniausiai prasideda nuo sauso, vėliau pereina į šlapią ar mišrų. Vartojant homeopatinius vaistus nuo kosulio, organizmas pats atsirenka tai, ko tuo metu jam reikia. Taigi tas pats preparatas tinka ir ligos pradžioje, ir sveikstant. O tradicinė medicina skiria skirtingus preparatus, atsižvelgdama į kosulio pobūdį. Tad vaikui tenka vartoti net keletą skirtingų cheminių preparatų, kurie yra ne tik brangūs, bet ir apkrauna organizmą.
Ar tiesa, kad homeopatinius vaistus reikia vartoti kas valandą ar dar dažniau?
Sergant peršalimo ligomis (gripas, sloga, ūmios gerklės ligos, plaučių uždegimas ir kt.), šiuos vaistus pirmas dvi dienas suaugusiems ir vieną dieną vaikams rekomenduojama vartoti kas 1–3 valandas ar dažniau. Sergant lėtinėmis ligomis toks vaistas skiriamas du kartus per dieną, ryte ir vakare. Tarpas tarp vartojamų homeopatinių preparatų ir kitų vaistų turėtų būtų bent 1 valanda. Vaistų instrukcijoje nurodoma, kaip vartoti kiekvieną konkretų preparatą. Labai svarbu laikytis ir kitų nurodymų – vaistai turi patekti tik į švarią burną, mažiausiai pusvalandį prieš valgį ar valandą po valgio. Jeigu išgersite homeopatinį preparatą tuoj po puodelio kavos ar mėtų arbatos, poveikio galite ir nesulaukti.
Ar gydymas homeopatiniais vaistais yra ilgesnis?
Atvirkščiai, dažnai pagerėjimas pajuntamas greičiau, negu geriant cheminius vaistus. Ypač greitai ligonio būklė pagerėja, jei jis serga ūmiomis ligomis: sloga, gripu ir t.t. Svarbu pačioje ligos pradžioje išgerti homeopatinių preparatų, ir jau po paros būklė būna pagerėjusi. Chroniškiems susirgimams gydyti reikia daugiau laiko, bet ir jų gydymas būna veiksmingas.Jei liga lėtinė, priklausomai nuo jos aktyvumo, gali būti skiriamas gydymas nuo 1 iki 10 dienų, o jei ji labai įsisenėjusi, šis procesas gali trukti iki 3 mėnesių.
Ką patartumėte tiems ligoniams, kurie jau išbandė krūvas vaistų, o liga vis nesitraukia?
Kai nepadeda nei treti, nei ketvirti vaistai, patarčiau eiti pas homeopatą. Jis padės įvertinti organizmo, kaip visumos, būklę ir rasti silpniausią grandį, kuriai reikia pagalbos.
Mes gyvename nesveikoje aplinkoje – maisto produktuose gausu konservantų, vandenyje – metalų, ore – teršalų. Organizmas įsijautrina ir sunkiau kovoja su ligų sukėlėjais, kai jie užklumpa. Neveltui tiek daug mažų vaikų yra alergiški. Tai užterštos aplinkos pasekmė. Kartais gydytojai homeopatai skiria preparatų, kurie kaip šluotos iššluoja organizme susikaupusius šlakus. Tik išvalius organizmą, atsistato jo funkcijos ir prasideda gijimo procesai.
O kartais homeopatiniais preparatais reikia sumažinti nervinę įtampą ir stresą, dėl kurios išsiderina žmogaus imunitetas. Kartais net ir mažiems vaikams skiriama nervus raminančių homeopatinių vaistų – juk vaikai irgi patiria neigiamų emocijų, jei sunkiai prisitaiko darželyje, nepritampa mokykloje ar retai mato darbuose paskendusius tėvus. Taisyklė „visos ligos nuo nervų“ tinka net ir mažiausiems vaikams, ir suaugusiems, ir nėščioms moterims, ir maitinančioms mamoms. bei kūdikiams. Homeopatiniai preparatai gali sureguliuoti miegą, sumažinti nervinę įtampą, dirglumą, padeda susikoncentruoti darbinėje veikloje. Dar kartą priminsiu, jog homeopatiniai preparatai neturi jokio šalutinio poveikio ir prie jų nepriprantama.
„Mamos žurnalas“
