Jūsų tėvai tikriausiai ne kartą pasakojo, kaip valandų valandas praleisdavo gastronomo eilėse, laukdami, kol „išmes mėsos“. Jei pavykdavo nučiupti kokybiškos išpjovos, laikydavo tą dieną laiminga.
Tėvai tiesiog neturėjo galimybės rinktis, kokia mėsa tinkamiausia ir geriausia vaikui. Užtat dabar mėsos skyriuje gali ištikti atvirkštinė krizė – nebeįmanoma iš tokios gausybės išsirinkti. Pataria doc. A.Vingras.
Kodėl vaikų gydytojai taip griežtai pasisako prieš vegetarinį vaikų maitinimą?
Mėsoje yra nepakeičiamų amino rūgščių, pilnaverčių gerai pasisavinamų baltymų, vitaminų (B1, B2, B3, B6, B12, folio rūgšties), mineralinių medžiagų (geležies, cinko, kalio, fosforo, magnio, vario, sieros).
Vitamino B12 žmogus gauna tiktai iš gyvulinės kilmės produktų, ir mėsa yra pagrindinis šio vitamino šaltinis. Vitaminas B12, taip pat folio rūgštis, geležis yra būtini raudoniesiems kraujo kūneliams (eritrocitams) susidaryti.
Bet juk žinome, kad pakankamai geležies yra kai kuriose daržovėse?
Geležies kiekis mėsoje, lyginant su geležies kiekiu žuvyje, daržovėse, vaisiuose, kruopose, yra didžiausias. Be to, geležį iš mėsos žmogaus organizmas pasisavina daug geriau (vidutiniškai pasisavina 25 proc. geležies) nei iš visų kitų minėtų maisto produktų (vidutiniškai pasisavina 10 proc. geležies).
Mėsa – pagrindinis maisto produktas, padedantis išvengti geležies stokos mažakraujystės. Kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie dar nevalgo tiek daug ir įvairių maisto produktų kaip suaugę žmonės, mėsa labai svarbi. Jei šeima vegetarai ir vaikui enduoda mėsos, turėtų dažniau atlikti kraujo tyrimą (dėl galimos mažakraujystės) ir subalasnuoti mitybą taip, kad vaikui netruktų geležies.
6-7 mėnesių kūdikiais kasdien turėtų suvalgyti apie 40-50 g mėsos, vyresni – iki 100 g mėsos per dieną.
Kokia mėsa labiausiai tinkama vaikui?
Ypač didelės naudingų medžiagų sankaupos yra kepenyse. Liesoje, jaunų gyvūnų mėsoje naudingų medžiagų yra daugiau nei senesnio gyvulio mėsoje. Galvijų mėsa vertingesnė už paukštieną. Mėsos rūšis geriau keisti, nes jose esantis maisto medžiagų kiekis nevienodas. Vieną dieną geriau valgyti vienos rūšies mėsos, kitą – kitos.
| Mėsos rūšis | Geležis mg/100 g | Vitaminas B12 µg/100 g | Folio rūgštis µg/100 g |
| Veršių kepenys | 10,2 | 54 | 255 |
| Veršienos nugarinė | 1,7 | 1 | 4 |
| Jaučių kepenys | 8,3 | 80 | 145 |
| Jaučių liežuviai | 3,2 | 5 | 7 |
| Jautienos nugarinė | 4,1 | 1 | 7 |
| Jautienos kumpis | 4,2 | 2 | 9 |
| Kiaulių kepenys | 16,3 | 32 | 225 |
| Kiaulių liežuviai | 5,1 | 4 | 3 |
| Kiaulienos nugarinė | 1,0 | 1 | 1 |
| Kiaulienos sprandinė | 1,3 | 4 | 4 |
| Aviena | 2,3 | 3 | 5 |
| Triušiena | 2,1 | 0 | 5 |
| Viščiukų kepenėlės | 4,1 | 23 | 740 |
| Viščiukų šlaunelės | 0,7 | 0,4 | 10 |
| Viščiukų krūtinėlės | 0,4 | 0,4 | 4 |
| Kalakutų šlaunelės | 1,8 | 0 | 7,6 |
| Kalakutų krūtinėlės | 0,8 | 0,5 | 9 |
| Žąsiena | 2,8 | 0,3 | 4 |
Jaunų gyvūnų mėsa lengviau virškinama ir pasisavinama, nes joje mažiau jungiamojo audinio. Todėl ji ypač tinka mažiems vaikams. Triušiena, lyginant su kitų rūšių raudona mėsa, yra švelnesnė, minkštesnė. Joje ypač geras santykis pakeičiamųjų ir nepakeičiamųjų amino rūgščių. Žąsiena ir antiena yra riebesnės, todėl jos sunkiau virškinamos, jų galima duoti vyresniems nei vienerių metų vaikams. Paukštiena turi būti valgoma be odos.
Kokia mėsa geriau pasisavinama: kepta, virta?
Virta mėsa irgi kur kas lengviau pasisavinama nei kepta ar rūkyta. Rūkytos ar keptos mėsos vaikams galima duoti tik nuo 3 metų ir nedažnai. Be to, rūkytoje mėsoje ir jos produktuose yra benzopirenų, dūmuose yra formaldehidų. Tai medžiagos, didinančios riziką susirgti virškinimo sistemos ligomis. Labai naudinga garuose virta mėsa. Ruošiant mėsos patiekalus mikrobangų krosnelėje dalis baltymų pakinta taip, kad organizmas nebesugeba jų pasisavinti.
Kokia mėsa labiausiai tinkama alergiškiems vaikams?
Kūdikiams ir vaikams, kurie alergiški karvės pienui, labiau tinka vištiena, kalakutiena, triušiena, strutiena (Lietuvoje jie jau irgi auginami). Jei vaikas alergiškas kiaušiniui, labiau tinka galvijų mėsa. Maistui alergiškiems vaikams dažnai tinka triušiena, aviena, nutrijos mėsa. Alerginės reakcijos į mėsą gali atsirasti ir dėl įvairių medžiagų, esančių kombinuotuose pašaruose, kuriais buvo šertas gyvūnas.
Kaip teisingai gaminti mėsos patiekalus, kad juose liktų kuo daugiau vertingųjų medžiagų?
Kad išvirta mėsa liktų kuo vertingesnė, jos prieš virimą nemirkykite, dėkite į verdantį pasūdytą vandenį, virkite ant mažos ugnies (kad vanduo vos virtų) – tada iš mėsos į vandenį išeina mažiau baltymų ir kitų medžiagų, išvirusi mėsa yra minkštesnė, sultingesnė. Mėsą virkite stambesniais gabalais, bet jie turi būti apsemti vandeniu. Kai mėsa smulkiau supjaustoma, tada daugiau maisto medžiagų pereina į vandenį. Sultinį galima panaudoti verdant sriubas, košes. Jaunų gyvūnų mėsą virkite trumpiau nei senesnių.
Visada geriau naudoti šviežią mėsą, jos patiekalus ruošti prieš valgymą ir vienam kartui. Jeigu mėsa buvo užšaldyta, ją atšildykite kambario temperatūroje, pakartotinai jos užšaldyti nebegalima.
Ar tikrai mėsos negalima valgyti su bulvėmis?
Mėsą geriausiai valgyti su daržovėmis – šviežiomis ir troškintomis. Netinka ją valgyti su riebia bulvių koše (labai sunkiai virškinama), pieniškomis košėmis.
Persivalgyti mėsos, ypač kepenų, nesveika, nes tada į organizmą pakliūva ir daug teršalų – pesticidų, sunkiųjų metalų, kitų kenksmingų medžiagų. Mėsa yra sunkiau virškinamas produktas, valgant daug mėsos, žarnyne skatinami puvimo procesai.
Geriau, kai gyvūnai, kurių mėsą valgote, buvo šeriami natūraliu pašaru, o ne kombinuotais pašarais (perdirbtais grūdais su priedais). Svarbu, kad perkama mėsa būtų veterinariškai patikrinta, iki pardavimo tinkamai laikyta (šaldytuvuose). Perkant nepatikrintą mėsą yra didelė rizika užsikrėsti trichinelioze. Nereikėtų mėsos pirkti tose prekybos vietose, kuriose nėra šaldytuvų, kur žalia mėsa laikoma kartu su jos pusfabrikačiais.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
