Kodėl vaikui būtini riebalai? Nes jie atlieka daug funkcijų:
Yra didžiausias energijos šaltinis – 1 g riebalų organizmui suteikia 9 kcal energijos, dvigubai daugiau nei toks pat kiekis angliavandenių arba baltymų.
Įeina į visų organizmo ląstelių apvalkalo membranos sudėtį, todėl visos ląstelės, išskyrus nervų ir smegenų, gali tiesiogiai panaudoti riebalų rūgštis kaip energijos šaltinį.
Dalyvauja daugelyje medžiagų apykaitos procesų, vykstančių organizme.
Riebaluose tirpsta dalis vitaminų, kurie pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu, nukenksmina laisvuosius radikalus, kurie organizmui yra žalingi.
Atlieka termoreguliacinę funkciją – saugo nuo šalčio ir karščio.
Saugo vidaus organus (inkstus, žarnyną, kepenis) nuo fizinių traumų.
Pagerina patiekalo skonį, kvapą, išvaizdą, valgant leidžia pajusti sotumo jausmą.
Kieti ar skysti riebalai
Organizmui reikalingi ir kieti, ir skysti riebalai (aliejai). Kai riebalų sudėtyje vyrauja sočiosios riebalų rūgštys, jie kambario temperatūroje būna kieti, pvz., sviestas, lašiniai ir kiti gyvūniniai riebalai, o kai vyrauja nesočiosios – riebalai būna skysti, pvz., aliejai, išskyrus palmių, kokosų riešutų (juose vyrauja sočiosios riebalų rūgštys). Žmogui sveikiausi yra gamtoje susiformavę riebalai, tai yra skysti ir kieti.
Ar galima vaikams duoti lašinių
Lašiniai nėra blogas produktas. Juose yra net 60 proc.nesočiųjųriebalų rūgščių. Lietuviai nuo seno ne tik valgė lašinius, bet ir jais gydėsi. Rašytiniai liaudies medicinos šaltiniai teigia, kad naminius lašinius duodavo vaikams kaip profilaktinę priemonę nuo slogos ir kramtyti tuomet, kai dygdavo dantukai. Suprantama, dabar šiems negalavimams gydyti yra daug geresnių priemonių.
Manoma, kad vaikas per dieną gali suvalgyti 5-15 g nesmarkiai parūkytų ar nedaug pasūdytų lašinių, priklausomai nuo amžiaus ir fizinės veiklos. Nieko neatsitiks, kai po fizinės treniruotės vaikas suvalgys ir daugiau lašinių, pvz., apie 30 g – degtukų dėžutės dydžio gabaliuką. Jeigu vaikas valgė kiaulienos, tą pačią dieną papildomai lašinių valgyti nereikėtų (ypač jei vaikas mažai judrus ar turi viršsvorio), nes kiaulienoje yra nematomų riebalų, tai riebi mėsa. Su lašiniais ir kiauliena vaikui reikia duoti daug daržovių.
Lašiniai sveikatai nekenkia, kai vartojami saikingai. Lašiniuose esančios riebalų rūgštys yra daug vertingesnės už esančias kituose gyvūniniuose produktuose, pvz., svieste. Lašinių biologinis aktyvumas 5 kartus didesnis nei sviesto ar jautienos riebalų (pastarieji vaikams netinka). Gyvūniniai riebalai, pvz., lašiniai, sviestas, aukštoje temperatūroje mažiau keičia savo savybes, todėl jie tinka kepimui.
Matomieji ir nematomieji riebalai
Matomieji riebalai yra aliejus, sviestas, lašiniai, taukai, o nematomieji – esantys piene, sūryje, mėsoje, kiaušiniuose, kulinarijos ir konditerijos gaminiuose, augaluose ir jų sėklose, riešutuose, saulėgrąžose.
Riebesnius patiekalus vaikai valgo geriau nei liesus.PSO rekomenduoja, kad vaikas iš riebalų iki 6 mėn. turi gauti 50 proc. reikiamo paros energijos kiekio, 6-12 mėn. – 40 proc., o antrų metų ir vyresni – 30 proc. Dabar manoma, kad vaikas per parą turėtų gauti apie 3-4 g riebalų 1 kilogramui kūno svorio. Pvz., jei vaikas sveria 20 kg, tai per parą jis turi gauti ne mažiau kaip 60 g ir ne daugiau 80 g riebalų. Į tą kiekį įeina ir matomieji, ir nematomieji riebalai. Jei vaikas valgo riebius patiekalus, vadinasi, matomųjų riebalų kiekį būtina mažinti, ir atvirkščiai.
Kaip „pamatuoti“ riebalus
Vienos didelės duonos riekės akutėms užglaistyti išnaudojama 4-5 g sviesto, t.y. apie 1 arbatinį šaukštelį.
Viename arbatiniame šaukštelyje aliejaus yra 4,5-5 g riebalų, o vidutinio dydžio kiaušinyje – 5-7 g riebalų.
Kieto sūrio gabaliuke yra 9-12 g.
25-28 g smulkintų riešutų yra 15 g riebalų, o riešutų užtepėlės 1 valgomajame šaukšte – 8-10 g riebalų.
Gera grietinė
Kokybiška grietinė yra tiršta, balta su gelsvu atspalviu. Grietinė yra rūgštus pieno produktas, o tokie produktai pasisavinami lengviau ir rečiau sukelia nepageidaujamų pojūčių, pvz., pilvo pūtimą. Grietinė ir grietinėlė greitai genda, todėl jų nederėtų pirkti iš kiemo pardavėjų, o parduotuvėje žiūrėti, kokioje temperatūroje šaldymo spintoje minėti produktai laikomi, ar nepažeistos pakuotės, neišsipūtę dangteliai. Dabar kai kurie gamintojai į grietinę įdeda augalinių riebalų. Geriausia grietinė yra ta, kurioje nėra augalinių riebalų, nes gamintojui neprivalu nurodyti, kokie tie riebalai (rafinuoti ar ne, hidrinti ar pusiau hidrinti), todėl gali būti pridėta ir labai nekokybiškų. Jei ieškote tik pieno riebalų produkto, tuomet radę etiketėje užrašą „grietinės ir augalinių riebalų mišinys“, jį padėkite į šalį. Kuo grietinė liesesnė, tuo daugiau produktas papildytas įvairiais leidžiamais priedais, tam, kad būtų užtikrintas jo skonis, konsistencija, būdinga išvaizda. Geresnė grietinė ta, kuri tiršta natūraliai – 30 proc. riebumo. Jokie įtaigiai skambantys žodžiai ant pakuotės, pvz., „natūrali“, „tikra“, „naminė“, „senolių“ nenusako produkto kokybės, o yra tik jaukas pirkėjui.
Riešutų kremai
Jei vaikas nealergiškas riešutams, riešutų kremo galima duoti gerai savarankiškai kramtančiam vaikui – antrų gyvenimo metų pabaigoje ir vėliau. Tai naudingas, skanus ir labai kaloringas pusryčių arba užkandžių patiekalas. Geriausiai iš jų rinktis tokį, kuriame didžiausias procentas lazdynų riešutų, nes mums jie yra įprasti. Vaikams tinkami kremai, kuriuose yra 35 proc. lazdyno riešutų. Riešutų svieste yra 30-33 proc. riebalų, tačiau gamintojai dažniausiai nenurodo, kokie tie riebalai (šalto spaudimo ar rafinuoti aliejai, o jei rafinuoti – tai ar pilnai hidrinti).
Riešutai gali būti valgomi vietoje mėsos, sviesto, sūrio. Tai sveikas, daug augalinio aliejaus, baltymų, augalinių skaidulų, vitaminų, antioksidantų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų turintis didelės energinės ir maistinės vertės produktas. Riešutų riebaluose yra vertingų polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-6 ir omega-3. Geriausiai tinka kokybiški negliaudyti riešutai, kuriuos perskėlus branduolys lengvai atsidalina nuo kevalo. Riešutai valo organizmą, stabdo puvimo procesus žarnyne, stiprina imunitetą. Liaudies medicinoje lazdyno riešutai su medumi rekomenduojami sergant bronchitu. Kavamalėje sutrintų 4-5 riešutų branduolių masė sumaišoma su šaukšteliu medaus ir toks riešutų-medaus mišinys kelis kartus per dieną užgeriamas čiobrelių arbata. Liaudies medicina teigia, kad lazdynų riešutai žindančioms didina pieno kiekį, o su medumi tinka sergantiems mažakraujyste ir nusilpusiems.
Lietuviams geriausiai tinka lazdyno riešutai, nes prie jų organizmas genetiškai yra prisitaikęs.
Vaikams neduokite riešutų, kurie atrodo pilkšvi, lyg nešvarūs, branduoliai susiraukšlėję, perdžiuvę, neskaniai kvepia, su apnašomis, o paragavus kartoki, aitrūs. Tokie riešutai pavojingi ir suaugusiems.
Vaikams iki 4 metų riešutų branduolių neduokite, nes gali užspringti.
Riešutai sunkiai virškinami, vaikui pakaks kelias dienas per savaitę duoti 20-30 g smulkintų riešutų branduolių.
Riebūs sūriai
Sūriai vertinami ne dėl jų riebumo, o todėl, kad juose yra daug kalcio, A ir B grupės vitaminų, mikroelementų, kurie būtini normaliam augimui ir protinei raidai. Be to, sūrių aromatas ir skonis žadina apetitą, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina virškinimą ir dėl to pagerėja organizmo aprūpinimas maistinėmis medžiagomis. Jokių sūrių negalima duoti kūdikiams. Sūriai draudžiami ir antrais gyvenimo metais, jei vaikas alergiškas gyvūnų pieno baltymams. Antrais gyvenimo metais galima duoti varškės sūrelių – pradedant nuo 5 g per dieną (1 arbatinio šaukštelio) iki 20-30 g, o judriems ir neturintiems antsvorio – iki 40 g dienai. Kadangi sūreliai sunkiai virškinami, jų duokite ryte.
Paaugusiam vaikui riebaus sūrio per dieną užtenka ne daugiau 30-40 gramų. Mažiems vaikams geriausiai tinka varškės sūris, pagamintas iš surūgusio pieno. Tai greitai gendantis produktas, todėl perkant būtina atidžiai perskaityti galiojimo laiką. Tiks naminis sūris, taip pat kietieji sūriai, pvz., olandiškas. Kokybiškas kietas ar pusiau kietas sūris turi būti be drėgmės lašelių ir sausų plotelių, o pjaustomas netrupėti.
Vaikams netinka brandinti sūriai, nes juose esančios medžiagos kai kuriems gali sukelti elgesio sutrikimus ir ar atsirasti į alergiją panaši reakcija. Mažiems vaikams netinka sūrūs, rūkyti, lydyti, fermentiniai, pelėsiniai sūriai, nepriklausomai nuo jų riebumo.
Kaip vaikus apsaugoti nuo cholesterolio
Viena iš pagrindinių riebalų grupių yra steroliai. Jų yra gyvūniniuose riebaluose ir augaluose. Vienas iš šios grupės riebalų yra cholesterolis. Jis į organizmą patenka su maistu ir taip pat jame gaminasi iš maisto, kuriame yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, pvz., gyvūninės kilmės riebalų. Sočiosios riebalų rūgštys du kartus daugiau didina cholesterolio kiekį nei polinesočiosios riebalų rūgštys jį mažina. Kitaip tariant, vaikas kasdien turi gauti daug polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių yra skystuose augalų aliejuose ir riebiose žuvyse, jų taukuose. Tačiau tai nereiškia, kad vaikui gali būti neduodama gyvūninės kilmės produktų, tokių, kaip kiaušiniai, sviestas, sūris, kiti pieno produktai, mėsa vien dėl to, kad juose yra cholesterolio ir sočiųjų riebalų rūgščių, iš kurių organizme gaminasi cholesterolis. Svarbiausia neperlenkti lazdos nei į vieną pusę. Cholesterolis būtinas vaiko organizmui, nes įeina į visų organizmo ląstelių sudėtį. Iš jo organizmas gamina gyvybiškai svarbias medžiagas – hormonus. Iš cholesterolio kepenyse gaminamos tulžies rūgštys, kurios būtinos maisto virškinimui. Iš kitos cholesterolio cheminės formos odoje (ją tiesiogiai paveikus ultravioletiniams spinduliams) prasideda vitamino D gamyba. Be cholesterolio organizme negali vykti normali medžiagų apykaita. Kitaip tariant, vaiko mityba turėtų būti suderinta, kasdien jis turi gauti įvairių medžiagų. Bet kokių medžiagų perteklius ar stygius yra pavojingi. Lenkijoje priimtas nutarimas vaikams iki 4 metų neduoti margarino, kurio apraše yra parašyta, kad jis be cholesterolio, nes pastarasis riebalas reikalingas augančiam organizmui.
Vaikai ir majonezas
Majonezas yra tirštas šaltas emulsinis įvairaus riebumo padažas. Jis gaminamas iš vandens, maistinių rafinuotų aliejų, kiaušinių ir/ar jų miltelių, įvairių prieskonių, druskos su įvairiais leistinais maisto priedais, pvz., saldikliais, dažikliais, aromato ir skonio stiprikliais. Tai nėra gamtinis produktas, o sukurtas maisto perdirbimo technologijų pagalba, jo gamybai vartojami rafinuoti aliejai, kurie vaikams nerekomenduojami – todėl geriau majonezo bent jau ikimokyklinio amžiaus vaikams neduoti. Rafinuotuose aliejuose yra hidrintų arba iš dalies hidrintų riebalų (transriebalų). Jie organizmui nėra naudingi. Yra daug majonezo receptų, tad jį nesunkiai galim pasigaminti namuose. Tačiau daugumoje receptų kaip sudėtinės majonezo dalys rekomenduojamas žalias kiaušinis, daug druskos ir įvairių prieskonių, o tai yra mažiems vaikams nerekomenduotinas maistas.
Konsultavo docentas A.Vingras
„Mamos žurnalas“
