Vieni specialistai ragina ankstinti papildomo maitinimo pradžią, kiti liepia toliau laikytis PSO rekomendacijų ir papildomai maitinti tik nuo 6 mėnesių, treti siūlo maitinti tik gabaliukais.
Kad būtų lengviau apsispręsti, spausdiname straipsnių ciklą apie papildomą maitinimą.
Praeitame straipsnyje skaitėte akademinius patarimus, o šiame numeryje papasakosime, kas yra papildomas maitinimas gabaliukais.
Kada pasirengęs valgyti gabaliukais
Papildomai tirštu maistu kūdikis gali būti pradėtas maitinti, kai:
Sėdi mažai prilaikomas arba savarankiškai.
Gerai išlaiko ir valdo galvą.
Stebi kaip valgo kiti, domisi maistu.
Išsižioja, pasilenkia į priekį, kai siūloma maisto, tiesia rankas maisto link.
Išsižiojusio vaikučio liežuvis plokščias, „padėtas“ ant burnos dugno.
Į burnytę patekusį maistą liežuviu stumia ryklės link ir jį nuryja.
Kiekvienas kūdikis vystosi skirtingu tempu, todėl papildomo maisto įvedimo laikas gali skirtis.
Kūdikio maitinimas gabaliukais – kai kūdikis pats valgo, pasiima supjaustytą gana stambiais gabaliukais maistą, o papildomo maitinimo trintu maistu (tyre, koše) etapas praleidžiamas. Angliškai toks papildomo maisto davimo būdas vadinamas Baby-led weaning (sutrumpintai BLW) – verčiant pažodžiui, tai reiškia „kūdikio vadovaujamą atjunkymą“. Lietuviškai šis maitinimo būdas vadinamas papildomu maitinimu gabaliukais arba vaiko vadovaujamu maitinimu.
Šio maitinimo metodo esmė:
Kūdikis valgo pats.
Maistas supjaustomas taip, kad kūdikiui būtų patogu jį paimti.
Kūdikiui iškart duodamas šaukštas.
Kūdikis valgo kartu su šeima, pageidautina – tą patį arba beveik tą patį, ką ir kiti.
Kūdikiui leidžiama pasirinkti, ką ir kiek valgyti.
Valgymo procesas nėra skubinamas.
Kokie turi būti gabaliukai
Kūdikiui neduokite maisto, kuriuo jis gali užspringti.
Pavojingiausi yra sąlyginai dideli, apvalūs, slidūs, kieti, smulkūs maisto produktai – uogos, riešutai, įvairios sėklos, trapūs grūdų produktai. Kieti maisto produktai turi būti suminkštinti – išvirti. Maistas pjaustomas pailgais gabaliukais, taip, kad kūdikis galėtų jį lengviau paimti.
Svarbu, kad maistas būtų paruoštas be cukraus, druskos, aitrių prieskonių.
Pradedant maitinimą gabaliukais, neskubėkite iškart siūlyti didelės produktų įvairovės.
Kūdikiui duokite tik vos šiltus arba vėsius gabaliukus.
Pradedant maitinimą maisto gabaliukais kūdikis su maistu tik susipažįsta, todėl jo duokite tik kartą per dieną. Su maistu susipažįstantis kūdikis iš pradžių suvalgo labai nedaug „suaugusiųjų“ maisto, tad svarbu ir toliau žindyti arba maitinti pieno mišiniu, kad kūdikis gautų pakankamai visų reikalingų maisto medžiagų. Kai pastebite, kad kūdikis ima sąmoningai valgyti, siekdamas pasisotinti, jį maisto gabaliukais maitinkite dažniau.
Valgymo metu kūdikiui pasiūlykite atsigerti vandens iš mažo puodelio arba iš specialios gertuvės kūdikiams. Vandens gėrimas padeda kūdikiui susipažinti su skysčiu, lavina jo burnos raumenis ir rijimo įgūdžius.
Kai kūdikis pats valgo gabaliukus, jo vieno nepalikite, nes užspringimo pavojus, nors ir nedidelis, egzistuoja.
Kūdikis, matydamas valgančius šeimos narius, labiau domisi maistu, stengiasi kopijuoti suaugusiųjų judesius, mokosi valgymo įrankiais.
Kūdikiui iš karto duokite tinkamo dydžio šaukštą, pagamintą iš minkšto plastiko ar panašios medžiagos. Jis skirtas valgyti skystiems ir pusiau tirštiems patiekalams.
Maitinimo gabaliukais šalininkai mato daug šio maitinimo būdo privalumų:
Ugdomas kūdikio savarankiškumas.
Gerėja kūdikio motorika.
Kūdikis išmoksta atpažinti alkį ir sotumo jausmą.
Manoma, kad toks valgymo būdas sumažina nutukimo riziką vėlesniame amžiuje.
Nereikia specialiai gaminti tyrelių, košelių.
Kūdikis susipažįsta su maisto produktų įvairove, skirtinga tekstūra.
Visa šeima valgo prie bendro stalo, bendrauja.
Kūdikis greičiau išmoksta gražiai elgtis prie stalo.
Mažėja pramoniniu būdu pagaminto (komercinio) kūdikių maisto suvartojimas.
Taikantis prie kūdikio, pradedama gaminti sveikiau: su mažiau druskos, cukraus, renkantis tausojančius maisto ruošimo būdus (verdant garuose, troškinant).
Ką mano medikai
Papildomas maitinimas gabaliukais aprašytas prieš kelis dešimtmečius. Kol kas nėra ilgamečių stebėjimų, mokslinių tyrimų, vienareikšmiškai patvirtinančių (ar paneigiančių) metodo naudą ar pranašumą, lyginant su „tradiciniu“ papildomu maitinimu. Pastebėti keli trūkumai: taip maitinamam kūdikiui gali pritrūkti geležies ir kalorijų, taip pat išlieka šioks toks užspringimo pavojus. Be to, toks papildomo maitinimo būdas netinkamas kūdikiams, kurių raida sutrikusi, arba turintiems neurologinių problemų.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
