UAB „Pabiručių sveikata“
www.pabiruciusveikata.lt
Vis dar įprasta manyti, kad kūdikystėje mažakraujystė – įprasta, neišvengiama būklė. Net ne liga, o vaikui augant, praeina savaime. Deja, tai nėra tik „blogas kraujo tyrimas“: susirgus nukenčia visi audiniai ir organų sistemos, o kai kurie sutrikimai yra nebegrįžtami, lieka visą gyvenimą ir veikia normalią žmogaus psichomotorinę raidą.
Kas tai yra mažakraujystė?
Mažakraujystė – tai liga, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių skaičius ir/arba hemoglobino kiekis ir sutrinka deguonies apykaita organizme. Esant deguonies stygiui, nukenčia visi audiniai ir organų sistemos, bet labiausiai pažeidžiama širdis ir smegenys. Deja, kai kurie sutrikimai yra nebegrįžtami ir lieka visą gyvenimą, paveikia žmogaus socialinį ir ekonominį gyvenimą.
Kodėl vaikas suserga mažakraujyste?
Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikiai ir maži vaikai sparčiai auga, todėl maisto medžiagų poreikis būna pats didžiausias. Kasdien jie turi gauti pakankamai geležies, cinko, vario, vitaminų B12, B6, C, folio rūgšties ir kitų maisto medžiagų. Lietuvoje kūdikiams dažniausiai trūksta geležies – išsivysčius mažakraujystei, sutrinka ląstelių dalijimasis ir augimas visuose organuose ir organų sistemose.
Kaip pasireiškia mažakraujystė ir kaip ji nustatoma?
Sergantis kūdikis ar vaikas gali būti išblyškęs, blogiau valgyti, dažniau sirgti įvairiomis infekcijomis, mažiau priaugti ūgio ir svorio, atsilikti nuo bendraamžių savo gebėjimais. Neretai ligos pradžioje toks mažylis būna verksmingesnis, dirglesnis, prastai miega naktį, o ligai pažengus, tampa vangus, net ir nedidelio fizinio krūvio metu labiau pavargsta, atsiranda dusulys, greičiau plaka širdis.
Deja, tai klastinga liga: dažniausiai jokių požymių nebūna, apžiūrėjus kūdikį ar vaiką, neįmanoma suprasti, jog jis serga, ir liga nustatoma tik atlikus bendrą kraujo tyrimą. Ligoniuko organizme būna sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių skaičius ir/arba hemoglobino kiekis, ląstelės mažesnės, blyškesnės, t.y. sugebančios pernešti mažiau deguonies audiniams ir organams.
Kelia nerimą tai, jog į pokyčius dažnai numojama ranka, – tai tik „blogas kraujo tyrimas“. Deja, moksliniais tyrimais įrodyta, jog Lietuvoje dažniausiai pasitaikanti geležies stoka pažeidžia centrinės nervų sistemos (tų dalių, kurios atsakingos už klausą ir regą, kalbos suvokimą ir vartojimą, aukštesniąsias pažintines funkcijas) vystymąsi. Šie pokyčiai išlieka visą gyvenimą net ir anksti diagnozavus bei pradėjus gydyti mažakraujystę. Tokie vaikai prasčiau susikaupia ir išlaiko dėmesį, turi emocijų sutrikimų, pasiekia prastesnių rezultatų mokykloje. Visa tai vėliau atsiliepia jų gyvenimo kokybei.
Kaip išvengti mažakraujystės?
Šioje srityje mokslinių tyrimų ir tvirtų rekomendacijų, kaip apsaugoti mažuosius, tikrai netrūksta. Mums lieka tik vaikučio sveikata pradėti rūpintis dar tada, kai… planuojame nėštumą! Mažakraujyste sergančios mamos dažniau gimdo mažesnio svorio naujagimius. Šie turi mažiau geležies atsargų, o sparčiai augdami pirmaisiais gyvenimo mėnesiais jas greičiau išnaudoja. Jeigu sveiko, išnešioto kūdikio visų maisto medžiagų poreikius iki šešių gyvenimo mėnesių puikiausiai patenkina mamos pienas, tai mažo gimimo svorio vaikučiams (neišnešiotiems ir mažo svorio pagal nėštumo trukmę) tenka profilaktiškai skirti geležies papildų iki 6–12 mėn. amžiaus.
Suėjus pilniems šešiems mėnesiams, svarbu pradėti papildomą maitinimą – vien mamos piene esančių maisto medžiagų nebepakanka, jų mažylis turi gauti iš daržovių, kruopų ir… mėsos! Gyvulinės kilmės produktuose esanti geležis yra lengviausiai pasisavinama, todėl kūdikiui, kuris suvalgo visai nedidelį kiekį papildomo maisto, tai yra geriausias geležies šaltinis. Ir jos užtenka nedaug – pilvelyje tikrai liks vietos ir daržovėms, ir kuopoms, ir vaisiams. Rinkitės raudoną, jauno gyvulio iš patikimų pardavėjų pirktą mėsą ir maitinkite į sveikatą. Žindymą galite tęsti, kiek pageidaujate, – motinos pienas (skirtingai nei karvės pienas ir jo produktai) geležies pasisavinimo nepablogina. Atvirkščiai – net pagerina!
Kaip gydoma mažakraujystė?
Jeigu mažyliui jau nustatyta mažakraujystė, teks gydytis. Vien koreguojant mitybą greitai pagydyti ligą ir atkurti geležies atsargas nepavyks. Kaip jau žinome, kuo ilgiau organizmui trūksta svarbių mikroelementų, tuo didesni pokyčiai įvyksta. Taigi nebijokite geležies preparatų!
Tinkamiausius skirs gydytojas, o gydymą teks tęsti mėnesį–pusantro, sunkios mažakraujystės atveju – net ir iki pusės metų. Svarbu, kad kraujyje sunormalėtų ne tik raudonųjų kraujo kūnelių skaičius ir hemoglobino kiekis, bet ir kiekviena ląstelė taptų normalaus dydžio ir spalvos: galėtų lengvai pernešti deguonį.
Pradėjus gydymą, po 10–14 dienų būtina kartoti bendrą kraujo tyrimą ir įvertinti, ar organizmas pasisavina skirtus geležies preparatus, ar kraujodara grįžta į normą. Esant geram atsakui į gydymą, per savaitę hemoglobino kiekis kraujyje padidėja apie 5–10 g/l. Vėliau, tęsiant gydymą, užtenka bendrą kraujo tyrimą pakartoti kas 1–3 mėnesius, kol visi rodikliai tampa normalūs.
Jeigu atsakas gydymą nepakankamas arba mažakraujystė atsinaujina, būtina specialisto – vaikų hematologo (esant reikalui, ir vaikų gastroenterologo ar alergologo) – konsultacija. Svarbu dar kartą įvertinti, ar skirtas tinkamas preparatas, jo dozė, kaip jis vartojamas, galbūt vaikas serga kitomis ligomis, kurios trikdo geležies apykaitą organizme. Neretai pasitaikanti situacija, kai mažakraujystė tęsiasi pusę metų ar ilgiau, o vaikas nėra tinkamai ištirtas ir gydomas, kelia nerimą. Juk į plaučių uždegimą nenumojame ranka!
Dažniausios geležies stokos priežastys
Nepakankamos geležies atsargos iki gimimo
Neišnešiotumas
Mažas gimimo svoris (< 2500 g) Mamos ligos nėštumo metu (sunki geležies stokos mažakraujystė, nėščiųjų diabetas, hipertenzija, gimdos ir placentos kraujotakos nepakankamumas ir kt.) Vaisiaus nukraujavimas nėštumo ar gimdymo metu (placentos atšoka, placentos pirmeiga ir kt.) Nepakankamas geležies gavimas su maistu Kūdikių maitinimas karvės pienu Per vėlai pradėtas papildomas kūdikių maitinimas Neracionali mityba Sutrikęs geležies pasisavinimas iš maisto Mažiems vaikams – karvės pieno suvartojimas > 500–600 ml/p
Žarnyno ligos (celiakija ir kt.)
Didesnis geležies poreikis augant
Spartesnis nei vidutinis augimas kūdikystėje ar paauglystėje
Padidėjęs geležies netekimas
Kraujavimas iš virškinamojo trakto (alerginės, uždegiminės žarnyno ligos ir kt.)
Svarbiausios kūdikių ir mažų vaikų mitybinės mažakraujystės profilaktikos priemonės:
Išimtinis žindymas iki 6 mėn. amžiaus
Papildomo maisto įvedimas nuo 6 mėn., tęsiant žindymą pagal poreikį iki 24 mėn. ir ilgiau, kol to pageidauja mama ir vaikas
Profilaktinis geležies preparatų skyrimas rizikos grupių kūdikiams.
Kaip prižiūrėti dantukus, jei skirti geležies preparatai
Kad vartojant geležį dantukai nejuoduotų, labai svarbi burnos higiena. Mažiausiai du kartus per parą nuvalykite apnašą su marle ar šepetėliu. Jei vaikas ūgtelėjęs, geležį atskieskite nedideliu kiekiu skysčio ir duokite išgerti su šiaudeliu, po to paraginkite išsiskalauti burną.
DUKRA NORI TIK KRŪTIES
Laba diena,
žurnalo 9 numeryje straipsnyje „Krūties palaikymo komanda“ radau citatą kuri privertė jums parašyti tą pačią akimirką: „Yra vaikų, itin prijunkusių prie krūties, tikrų „žinduklių“, kuriems papildomo maisto neįmanoma įduoti net iki metų ar ilgiau. Tai kelia didelę mažakraujystės riziką“. Būtent tokį vaiką auginu, ką patartų specialistė, nes mano mergaitei jau 10 mėnesių, o ji „valgo“ vos po kelis kąsnius, ir tai tik iš mūsų lėkštės. Jei kažką pagaminu specialiai dukrai, galiu iškart išmesti, nes sukasi, rėkia, mosikuojasi ir t.t… Košių niekada į burną neėmė arba iškart išspjaudavo, suvalgo tik gabaliukais. Nors vis bandau ir bandau pripratinti prie maisto, iki šiol pagrindinis maistas yra pienas…
Ir tai tikrai ne dėl mano prisirišimo ar psichologinio nenoro paleisti. Priešingai, būtų mano valia, ji jau nuo 4,5 mėnesių būtų valgiusi košes ir kitą normalų maistą. Dukra yra antras vaikas šeimoje, broliui šiuo metu 2,5 metų. Jis nemokėjo paimti krūties, aš nesugebėjau paduoti, ir nuo 3 savaičių, pastebėjusi, kad svoris mažesnis nei buvo išvažiuojant iš ligoninės, pradėjome primaitinti mišinuku bei maitinti pienu iš buteliuko. Nuo 4,5 mėnesių valgė košes pilna burna, nuo 11 mėnesių valgė tik normalų maistą. Esu sutrikusi, nes tokio vaikų skirtingumo neįsivaizdavau, ir jaučiuosi visiška nevykėlė, nesugebėdama įsiūlyti maisto. Aplinkinių pajuokavimai, kad „matyt, neskaniai gaminu“ (gaminu tikrai gardžiai), ar „šaunuolė, mergaitė, pasiima, kas jai priklauso“, tik dar labiau varo į neviltį.
Visur tik ir skaitau, kaip vaikai, atsisakę motinos pieno, pradeda miegoti naktimis. Tai mane dar labiau liūdina, nes iki šiol dukra keliasi kas 2 val. naktį. Dienomis niekam negaliu palikti ir pailsėti, nes niekas neturi krūties, o buteliuko dukra neima. Iš gertuvės ar puodelio geria tik kelis gurkšnius vandens ar vandens su obuolių sultimis. Paprasto maisto iki šiol yra suvalgiusi daugiausia 2 valgomuosius šaukštus vienu kartu. Ką daryti, kaip atjunkyti, koks stebuklingas receptas?
Inga…
(atsiprašau už padriką tekstą… bet esu neviltyje)
Atsako gydytoja Audronė Mulevičienė
Puikiai suprantu Ingos nerimą: dukrytei jau 10 mėnesių, o jos mityboje vis dar dominuoja motinos pienas. Iš tiesų tokio amžiaus mažylis jau turėtų valgyti tirštą maistą tris kartus per dieną ir gerti mamos pieno tiek, kiek geidžia širdis (atsigerti ištroškus, užsigerti pavalgius, nusiraminti pavargus, jaukiai priglusti pasiilgus artumo). Nuo 6 mėnesių vien tik mamos pieno nebepakanka. Kaip jau kalbėjome, Lietuvoje vaikams dažniausiai pritrūksta geležies – jos reikia gauti su papildomu maistu. Esant geležies stokai organizme (net neišsivysčius mažakraujystei), sutrinka skonio supratimas, vaiko pažintinės funkcijos: mažiau domisi naujais dalykais (maistu irgi!), sunkiau suvokia tėvų siunčiamus signalus (skatinimą pabandyti, paragauti ir pan.). Taigi pasiruošimas valgyti tirštą maistą yra vaiko raidos etapas, kuris priklauso nuo fizinio išsivystymo, pažintinių funkcijų ir psichosocialinių ryšių.
Štai kodėl nuo pirmųjų gyvenimo dienų girdėjote raginimą žindyti pagal poreikį. Tai užtikrina puikų vaikučio vystymąsi: auga sveikas, išmoksta pažinti alkį ir sotumą, suformuoja saugaus tipo prisirišimą prie mamos, suvokia, jog ir alkanas, ir nuliūdęs, ir pavargęs yra vertas dėmesio, šilumos, artumo. Gyvenimo pradžioje visa tai suteikia mamos krūtis. Kuo daugiau kišamės į šį natūralų procesą (bandydami dirbtinai reguliuoti pertraukas tarp žindymų, pripratinti prie dirbtinių maitinimo priemonių (buteliukų, čiulptukų ir pan.), palikdami vaiką kitiems, mažiau pažįstamiems žmonėms, skatindami išmokti nusiraminti kitais būdais), tuo daugiau trikdome vaiko fizinę, pažintinę ir psichosocialinę raidą.
Žiaukčioju nuo siūlomo buteliuko – nemalonūs pojūčiai burnoje skatina bet kokiomis priemonėmis jų išvengti ir gali lemti valgymo sutrikimus. Esu pavargęs, ieškau mamos artumo, bet jo negaunu, – jaučiuosi nesaugus, dar mažiau tyrinėju pasaulį ir stengiuosi įsikibti mamos kiekvieną akimirką, kai tik ji šalia, o likęs su kitais nerimstu, verkiu ir priešinuosi bet kokiai veiklai. Kuo vaikas jautresnis, tuo sunkiau visa tai išgyvena, ir kai kurios šeimos iš tiesų susiduria su didelėmis vaiko elgesio problemomis. O jeigu dar pridėtume atsiradusį maisto medžiagų trūkumą?
Tuomet reikalinga įvairiapusė pagalba. Būtina atlikti bendrą kraujo tyrimą, įvertinti mikroelementų atsargas organizme ir, esant reikalui, skirti gydymą. Būtina atkurti saugų mamos ir vaiko ryšį (sutelkiant dėmesį į vaiko siunčiamus signalus, tinkamai į juos reaguojant ir patenkinant). Būtina skatinti pažintinę vaiko raidą kartu žaidžiant, kalbant, dainuojant. Būtina atrasti valgymo malonumą, kai atsižvelgiama į tai, ką vaikas mėgsta, kantriai pasiūlant naujų skonių ir tekstūros produktų. Sukurti šeimos ritualus ir… pamiršti visus drastiškus metodus, kai vaikas paliekamas be mamos kelioms paroms, kai maistas kišamas per prievartą ir pan. Tik meilė, jautrumas, rūpestis ir globa padės KARTU ĮVEIKTI kilusius sunkumus.
„Mamos žurnalas“
