Kūdikių papildomo maitinimo taisyklės keičiasi kaip permainingas oras, todėl nenuostabu, kad pats dažniausias Jūsų pateikiamas klausimas – kokia ta pirmoji košė?
Kodėl taip dažnai keičiasi nuomonė
Prieš 25 metus papildomu maistu kūdikiai buvo pradedami maitinti nuo mėnesio – pediatrai liepdavo duoti obuolių-morkų sulčių (po 30 ml per dieną) ir kopūstų-morkų-bulvių nuoviro. Buvo manoma, kad šie skysčiai – it gyvybės eliksyrai, pilni vitaminų, mineralų ir kitų kūdikiui būtinų medžiagų, kurių jis nepakankamai gauna su mamos pienu.
Praėjo keleri metai, ir papildomo maitinimo terminas nutolintas iki 4–4,5 mėn. – kopūstų nuovirus pasiūlyta pilti į kriauklę, o papildomai maitinti pradėti nuo obuolių-morkų sulčių, gremžto obuolio, banano (šių jau buvo atsiradę parduotuvėse), daržovių košės. Mėsos kūdikiams siūlyta duoti gana vėlai – jau po kruopų košių, nes buvo manoma, kad mėsą sunkiausia virškinti.
Keleri metai tokios tvarkos, ir vėl permainos – papildomas maitinimas nutemptas iki 6 mėnesių, o pirmoji košė… virtų morkų. Kai mažiukas pripras, galima pridėti kopūsto, bulvės.
Dabar vėl viskas apsivertė – papildomą maitinimą siūloma pradėti 4–6 mėnesių, o pirmasis maistas – raudona mėsa, nes ji gali išgelbėti nuo kūdikiui gresiančios mažakraujystės.
„Žinios apie vieną ar kitą reiškinį, šiuo kartu – apie kūdikių maitinimą –keičiasi, nes nuolat atliekami tyrimai ir sužinoma tai, kas anksčiau nežinota. Prieš 25 m. buvo manoma, kad visos mamos turi dirbti ir kūdikius pagal režimą maitinti pieno mišiniais, nes reikėjo per 3 metus įvykdyti penkmečio planą, nebuvo kada žindyti. Morkų, obuolių sultys, daržovių nuovirai buvo vitaminų šaltiniai, nes, pagal tuometes pieno mišinių technologijas, į juos įdėti pakankamai vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų nebuvo įmanoma. Pieno mišinius gamino ir sultis sunkė net smulkių rajoninių ligoninių pieno mišinių virtuvėlėse. Mišiniai ir sultys nesugedę išsilaikydavo iki 1 paros… Laikui bėgant, prisiminta, kad mes gimėme žinduoliais, todėl rūšinis pienas yra nepakeičiamas norint išgyventi. Ilgainiui paaiškėjo ir tai, kad daržovių nuoviruose susikaupia daug nitratų, kurie kenkia kūdikiams ir mažiems vaikams, todėl jų buvo atsisakyta. Atlikus tam tikrus tyrimus, prieš 20 m. atsirado kitų pasiūlymų – nuo 4,5 mėn. duoti obuolių-morkų sulčių, gremžto obuolio, banano, daržovių košės, nes buvo sužinota, kad dalies kūdikių jau nebepatenkina vien tik žindimas, be to, dalis tokio amžiaus kūdikių jau būna tiek subrendę, kad sugeba paimti maistą iš šaukštuko“, – sako docentas A. Vingras.
Pasak pašnekovo, patobulėjus ir tapus paprastesnei kraujo tyrimų atlikimo technologijai, tyrimai buvo pradėti plačiai atlikinėti, ir įvairiose valstybėse aptikta, kad įgimtos išnešioto kūdikio geležies atsargos išsenka praėjus 4–6 mėn. po gimimo. Atsirado tyrimo išvados – kartu su daržovių tyre kūdikiui reikia duoti ir trintos mėsos. Po to atsirado rekomendacijų, kad pirmas papildomas maistas turėtų būti raudonos liesos mėsos tyrė – skysta trinta mėsa. Į teiginį „nejau anksčiau nebuvo žinoma, kad 4–6 mėn. kūdikiui išsenka geležies atsargos“ galima atsakyti – nejau anksčiau nebuvo žinoma apie išmaniuosius telefonus?“… Viskam savas laikas…
Šios pastraipos apibendrinimas toks – kol mokslas žingsniuos pirmyn, tol atsiras vis naujų tyrimų, įrodymų – tol keisis ir kūdikių papildomo maitinimo rekomendacijos. Deja, niekas niekada neatliks tyrimų, kaip žmonėms pakenkė toks ankstyvas papildomas maitinimas ir girdymas nitratiniais nuovirais…
Pirmoji košė – raudonos mėsos
„Sūneliui/dukrelei tuoj 6 mėnesiai, noriu pradėti papildomai maitinti. Nuo ko pradėti – papasakokite, kokia turėtų būti pirmoji košė?“, – šis klausimas per 14 žurnalo leidimo metų patenka į klausimų TOP 5. Nulenkę galvas prisipažįstame, kad pavartę 2002, 2005, 2008 metų numerius rasite vis kitokius atsakymus. Štai kodėl negalima kliautis internete skelbiama informacija – paprastai ji įkeliama ir pamirštama, todėl mama, įvedusi žodžius „pirmoji košė“, gaus įvairiausių atsakymų ir dauguma jų bus neteisingi.
„Kaip minėjau, pagal dabartines rekomendacijas, pirmas papildomas maistas turėtų būti liesos raudonos mėsos tyrė. Kūdikis gimsta gebėdamas praryti ir pasisavinti skystą maistą. Augdamas jis įgyja įgūdžių praryti ir pasisavinti už motinos pieną vis tirštesnį ir tirštesnį maistą. Kiekvienas kūdikis bręsta jam būdingu tempu, todėl ir rekomendacijose nurodoma, kad išimtinais atvejais papildomo maisto gali būti duodama ne anksčiau kaip sulaukus 4 mėn. ir papildomas maistas neturėtų būti pradedamas duoti vėliau nei sulaukus 6 mėn. Taigi reikia mokėti ne tik skaityti, bet ir suvokti rekomendacijas – papildomo maisto įvedimui rekomenduojamas 2 mėn. laikotarpis…“, – sako gydytojas. Kuo bus pagardinta mėsos tyrė – kiekvienos mamos išmonė. Pirmąsias porcijas patartina skiesti motinos pienu, tada mėsos skonis ne toks išreikštas, tyrė kvepia mamos pienu, turi jo skonio. Paskui verdant mėsą galima pridėti įvairių daržovių.
Kiek košės duoti
Iš pradžių kiekvieno naujo patiekalo turi būti duodama ne daugiau kaip vienas valgomasis šaukštas, po 2 parų – du šaukštai, ir taip palaipsniui didinama porcija. Pasitaikys kūdikių, kurie netoleruos jau to pirmojo šaukšto – taps irzlūs, nes raižys ir pūs pilvuką, gali net vemti, o dažnas ir suviduriuos. Bus tokių, kurie naują maistą pripažins tik po 15–20 siūlymų. Bet dauguma mažylių ramiausiai valgys vis didėjančią porciją. „Dabar įrodyta, kad naują maistą greičiau pripažįsta tie kūdikiai, kurie buvo žindomi iki papildomo maitinimo pradžios ir yra žindomi toliau. Taip yra todėl, kad mama maitinasi įvairiu maistu, ir per mamos pieną kūdikis tarsi susipažįsta su įvairiais skoniais ir kvapais. Nedera mažyliui siūlyti pirmosios ar kitos košės iš tokių produktų, kurių mama nevalgo“, – sako docentas.
Kai dviejų komponentų košė (mėsa + kokia nors viena daržovė) kūdikiui tampa įprasta, galima dėti dar ir dar kitų sudedamųjų dalių (tinka morkos, burokėliai, kaliaropės, pomidorai, kopūstai, bulvės, moliūgai – žodžiu, visos mūsų šalyje augančios daržovės). Įvesti po vieną naują daržovių košės dalį reikia todėl, kad būtina išsiaiškinti – gal kokiam nors produktui mažasis valgytojas yra alergiškas.
Nepamirškite, kad skirtingos daržovės verda skirtingą laiko tarpą. Bevirdamos jos neturi ištižti! Išvirus mėsai ir daržovėms, jas reikia sutrinti (su smulkintuvu ar per sietelį, kaip kam patogiau), įpilti truputį motinos pieno ar pieno mišinio. Kad ir kyla pagunda, mėsos-daržovių tyrės nereikia gardinti aliejais, sviestu, prieš pat valgį (ar iš kart po jo) duoti žuvų taukų. Pavalgius kūdikiui galima pasiūlyti 20–30 ml šviežių nesaldžių sulčių, nes jose esantis vitaminas C padeda pasisavinti geležį.
Mėsos kūdikis turėtų gauti iki 50–60 g per parą, galima šį kiekį sumaitinti vieno maitinimo metu, o galima ir per du kartus – po 25–30 g.
Mėsos hierarchija
Ne visa mėsa kūdikiui tiks. Geriausiai kūdikiui tinka raudona liesa mėsa –veršiena, triušiena, nutriena, nes šiose mėsose mažiau gyvūninių riebalų, jos lengviau virškinamos už kitas raudonas mėsas (kiaulieną, avieną, jautieną). Kokią raudoną mėsa pradėti duoti kaip pirmąją – nėra skirtumo. Mamų patirtis rodo, kad patogiausia nusipirkti gabalą veršienos ir ją, supjaustytą vienos porcijos gabaliukais, užšaldyti šaldiklyje. Prieš užšaldant mėsą, nuo jos reikia nuimti plėves, riebalus, išrankioti kaulus. Vienos porcijos gabaliukas turi sverti apie 100 g, nes verdama mėsa netenka daug svorio (verdant mažus gabaliukus – net 40–50 proc. svorio). Galime gabaliukus pasverti, o jei neturite svarstyklių, tai toks 100 g gabaliukas atrodo kaip dvi degtukų dėžutės.
„Kiek laiko virti tą mažą gabaliuką, kiekviena mama atras eksperimento keliu. Veršiena verdama apie 60 min., jauna kalakutiena, triušiena – apie 45 min. Virti reikia visą nesmulkintą 100 g gabaliuką, nes kai mėsa smulkiau supjaustoma, daugiau maisto medžiagų pereina į vandenį. Mėsą virkite ant silpnos ugnies, tada į vandenį mažiau prasisunkia tirpių baltymų. Jeigu vandens, kuriame verdama mėsa, paviršiuje susidaro daug putų, vadinasi, mėsa verdama per daug intensyviai. Gerai išvirta mėsa yra minkšta, bet neištežusi. Vandenį, kuriame virė mėsa su daržovėmis, reikia išpilti, jis netinka jokių patiekalų gamybai“, – sako pašnekovas.
Visada geriau naudoti šviežią mėsą, patiekalus ruošti prieš valgymą ir vienam kartui. Kai vartojama šaldyta mėsa, ji išlieka kokybiška, jei atšildoma palengva. Pakartotinai jos užšaldyti nebegalima. Nedideli mėsos gabaliukai (apie 100 g) kambario temperatūroje atšyla per 2–3 val. Nedera mėsos atšildyti karštame vandenyje ar mikrobangų krosnelėje.
O kodėl kūdikiams nesiūloma paukštienos? Raudonoje mėsoje yra daugiau hemo geležies. Jei vis dėlto kūdikiui verdama paukštienos košė, reikia rinktis kalakutieną ir imti tą dalį, kuri yra tamsiausia – joje daugiau hemo geležies. Kitaip tariant, mes, suaugusieji, ieškome baltesnės mėsos kąsnelio, laikome krūtinėlę geresne mėsa, bet vaikams, atvirkščiai, siūlykime tamsesnės paukštienos. Žąsų, ančių mėsa yra riebi, todėl dar mažiau tinka kūdikiams.
180 mėsos košių
Mėsos koše, jau sykį pradėjus jos duoti, reikia kūdikį maitinti kas dieną, kol sukaks metai. Matematika tokia – per 6 mėnesius (nuo 6 mėn. iki 12 mėn.) teks išvirti 180 mėsos košių. Kaip įvairuoti, kad skirtųsi jų skonis, kuo gardinti, ko pridėti, kad nebūtų monotonijos (juk patys nenorėtume 180 dienų iš eilės valgyti tik, pavyzdžiui, plovą). „Jau minėjau, kad garnyrui, su kuriuo kūdikiui duodama mėsa, tinka visos šalyje augančios daržovės: morkos, burokėliai, kopūstai (pačios įvairiausios jų veislės, kurių yra tikrai nemažai), ropės, pastarnokai, pomidorai, cukinijos, moliūgai, patisonai, bulvės, salierai. Šias daržoves maišant įvairiais santykiais ir kombinacijomis galima gauti įvairiausių skonių, kvapo, spalvų. Tegul tik mamai nepritrūksta energijos ir noro gaminti… Mėsos virti su kruopomis nerekomenduojama, nes pasunkėja mėsoje esačių naudingųjų medžiagų (svarbiausia – hemo geležies) pasisavinimas.
Ieškome geriausios mėsos
Docento paprašėme atsakyti tiesiai šviesiai – kur jis ieškotų mėsos mylimam kūdikiui, pavyzdžiui, anūkui? Ar pirktų mėsą prekybos centre? „Jeigu šeima neturi giminaičių kaime, kurie augina gyvulius ar kalakutus „sau“ , o ne pardavimui, lieka tik pirkti mėsą turguje, specializuotose mėsinėse ir prekybos centruose. Ekologiškai užaugintos mėsos (susitaikius ir su jos kaina) šalyje dažniausiai net ir su žiburiu neįmanoma rasti… Kūdikiui privaloma pirkti tik šviežią kokybišką mėsą. Šviežios mėsos kokybės rodikliai yra tokie: ji elastinga, rausvos spalvos, sultys skaidrios, šviežio pjūvio paviršius nelipnus, malonaus kvapo, riebalai baltos arba šviesiai gelsvos spalvos. Mėsos kūdikiui nepirkite „įvairaus plauko“ turgeliuose. Svarbu, kad perkama mėsa būtų patikrinta veterinarų, iki pardavimo tinkamai laikyta (šaldytuve). Netinka pirkti mėsą ir tose prekybos vietose, kur žalia mėsa laikoma kartu su jos pusfabrikačiais“, – protina docentas.
Šaldytos daržovės košei
Jeigu kūdikio papildomo maitinimo pradžia sutampa su derliumi, tada mažiau rūpesčių dėl daržovių. Jei vaikutis pradės košes valgyti žiemą, pavasarį, jau gerokai iki tol turite pasirūpinti daržovių atsargomis. Namų sąlygomis galima užšaldyti moliūgų, cukinijų, žiedinių kopūstų, brokolių – tų daržovių, kurių šviežių, negendančių, negalima įprastinėmis sąlygomis išlaikyti nuo sezono iki sezono. Šaldykite prieš tai daržoves nuplovę, nusausinę ir supjaustę tokio dydžio gabaliukais, kokie reikalingi vienai košei išvirti. O gal nevargti ir nusipikti šaldytų daržovių mišinių parduotuvėje? Tuomet reikėtų išvirus mėsą tik įberti šaldytų daržovių mišinio ir košė kuo puikiausia? Deja, jokie pramoniniu būdu šaldyti vaisiai, uogos, daržovės nepakeičia užšaldytų namų šaldiklyje, nes šaldydami patys matome, ką dedame į šaldiklį, žinome, iš kur tas moliūgas ar cukinija. Ką perkame parduotuvėje, kartais nė neįsivaizduojame.
O gal tik 90?
Išgirdęs klausimą, ką jis mano apie košės virimą dviem dienom (tada reikėtų išvirti ne 180, o tik 90 košių), docentas net nusipurtė: „Jokio maisto nei kūdikiams, nei vaikams negalima gaminti kelioms dienoms! Negalima duoti mažyliams atšildyto maisto! Jei lieka nesuvalgyto maisto, jį tegul suvalgo mama“.
Parengė Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
.
Man šiuo metu gaminant košeles, tyreles mažyliui yra nepamainomas vitamix trintuvas. Kaina gal ir didoka, bet tikrai verta. Puikiai atlieka savo funkcijas, kokybiška prekė. Gal kokių naujų receptų galit rekomenduoti mažylio košelėms?