Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimus, skaičius kasmet sparčiai auga.
2019 m. duomenys rodo, kad 1 iš 160 vaikų visame pasaulyje yra diagnozuojami autizmo spektro sutrikimai, pasireiškę per pirmuosius penkerius gyvenimo metus.
Lietuvoje, pagal 2018 metų duomenis, 100 tūkstančių gyventojų tenka 378,11 autizmo atvejų, tačiau ši statistika nėra galutinė, kadangi ji atspindi tik gydymo įstaigas lankančių asmenų skaičių. Daugelis autizmo atvejų vis dar lieka užribyje, nes šį sutrikimą atpažinti ir suteikti tinkamą kvalifikuotą pagalbą nėra paprasta. Apie tai, kaip atpažinti autizmo spektro sutrikimus turinčius vaikus pasakoja Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorė, Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacijos prezidentė prof. dr. Vida Gudžinskienė.
Kas būdinga autizmo spektro sutrikimus turintiems asmenims?
„Autizmo spektro sutrikimus turintiems asmenims yra itin sudėtinga išsakyti savo nuomonę ir užmegzti kontaktą, dėl to aplinkiniams net paprasčiausiose socialinėse situacijose sunku suprasti jų mintis, jausmus ir elgesį. Dažnai autizmo spektro sutrikimą turinys vaikai perdėtai reaguoja ir patiria stresą susidūrę su naujovėmis ir neįprastomis situacijomis, jie jaučiasi emociškai nestabilūs. Taip susiformuoja savita socialinė sąveika ir skurdūs socialiniai įgūdžiai, didėja streso lygis, dėl kurių augančiam vaikui darosi vis sunkiau orientuotis socialinėje aplinkoje. Susidūrę su problema, kurios sprendimo iš anksto nežino, vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimų, tampa bejėgiais ir tai gali sukelti įvairius elgesio savitumus ir sunkumus, pavyzdžiui, agresiją, pykčio protrūkius, vaikas gali pradėti žaloti save ar rodyti besikartojantį elgesį. Tad, įvairios kasdieninės probleminės situacijos gali turėti didelį poveikį vaiko gyvenimo kokybei, nes dažnai tai riboja galimybę mokytis integruotoje aplinkoje, dalyvauti papildomose neformaliojo ugdymo veiklose“, – apie autizmo spektro sutrikimams būdingus asmenybės pokyčius pasakojo MRU profesorė V. Gudžinskienė.
Vienas iš ryškesnių autizmo spektro sutrikimų bruožų yra neįprastas prisirišimas ir santykiai su tėvais, kurie varijuoja nuo vieno kraštutinumo iki kito, kuomet vaikai laikosi įsikibę savo tėvų ir isteriškai verkia, kai yra paliekami arba beveik nėra linkę pripažinti savo tėvų ir mielai išeitų su nepažįstamuoju.
Neretai vaikai lyg ir atrodo prisirišę prie tėvų, tačiau gali juos netikėtai užsipulti, tampyti už plaukų ir šūkauti, jei yra neleidžiama elgtis taip, kaip jie norėtų. Aplinkiniams gali būti sunku nesikišti, todėl svarbu tai, kad patys tėvai mokėtų tinkamai reaguoti ir ištvertų vaiko ašaras tais momentais. Dažnai pernelyg guosdami vaiką, tėvai iš tikrųjų jį patikina, kad situacija yra potencialiai pavojinga. Taip formuojami netinkami įpročiai, o vaikai tampa įpročių įkaitais. Tad mokytojams ir socialiniams pedagogams rekomenduojama leisti tėvams, atvedusiems vaiką į ugdymo įstaigą, pasilikti šiek tiek ilgiau, tačiau svarbu ir skatinti juos palaikyti atstumą su vaiku, jiems išėjus, nusiųsti jau nurimusio vaiko nuotrauką.
Kitas ryškus bruožas – socialinių įgūdžių stoka. Anot, MRU profesorės Vidos Gudžinskienės, „dauguma vaikų nori būti savarankiški, jie didžiuojasi savo pasiekimais ir nori būti panašūs į suaugusiuosius.
Tačiau vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimų, nesidomi pokyčiais, jie nenori būti panašūs į kitus, dėl to jų tėvams būna sunku juos suvaldyti ir ramybės dėlei tėvai linkę nusileisti. O tai yra viena dažniausių tėvų klaidų, nes autizmo spektro sutrikimai neužkerta kelio fizinei vaiko raidai – toks vaikas sugeba viską, ką gali padaryti jo bendraamžiai. Tiesiog reikia kantriai jį mokyti ir suteikti pagalbą, pastiprinimą.
Socialinių pedagogų ir mokytojų užduotis – įtikinti tėvus, kad jų vaikai šioje srityje nėra neįgalūs, tiesiog vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, išsiskiria kitoniškumu socialinėje plotmėje ir tai galiausiai sumažina jų savigarbą. Kuo ilgiau bus vilkinamas vaiko mokymas, tuo sunkiau bus įveikti nusistovėjusius įpročius. Svarbu nepraleisti 3-5 metų vaiko raidos laikotarpio, kuomet formuojasi kalbiniai įgūdžiai, o turinčių autizmo spektro sutrikimų vaikų raida yra žymiai lėtesnė. Vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą dažnai nesugeba sklandžiai kalbėti, išskyrus Aspergerio pogrupį.“
Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai, savitai išreiškia save ir savo santykį su supančia aplinka.
Vaikams būdingas konkretus, nelankstus mąstymas ir loginės išvados, o abstraktesnės idėjos bei metaforos jiems yra sunkiai suvokiamos. Taip pat vaikai dažnai jaučiasi susaistyti taisyklių. Juos nuolat lydi neigiama socialinė patirtis ir žema savigarba, dėl to kyla daug socialinių problemų, nesusipratimų bei konfliktų, didinančių streso lygį ir sukeliančių nerimą. Be to, dažnai kiti vaikai juos laiko nepakankamai protingais ir jų šalinasi.
Patarimai kaip ugdyti autizmo spektro sutrikimus turinčių vaikų socialinius įgūdžius
Mykolo Romerio universiteto profesorė V. Gudžinskienė pataria kaip ugdyti autizmo spektro sutrikimus turinčių vaikų socialinius įgūdžius ir taip jiems padėti:
pradėkite nuo akių kontakto palaikymo ir atkakliai lavinkite šį įgūdį, nes nuo kontakto prasideda bendravimas ir socialinė sąveika. Pradėkime nuo paprastų dalykų: pratinkime reaguoti į kito asmens kreipimąsi, žiūrėti į žmones, kai su jais bendrauja, pasisveikinti ir atsisveikinti;
ikimokyklinukus galime mokyti paklusti ir laikytis pagrindinių tinkamo elgesio taisyklių bei vadovautis namuose ir darželyje nustatytomis taisyklėmis;
pratinkite užsiimti veikla ir žaisti bendradarbiaujant su kitais. Išmokykite laukti atidedant malonumą;
rekomenduotina pažymėti atskiras zonas nuotraukomis ar simboliais, taip vaikas išmoks susieti jas su tam tikru daiktu ar veikla. Norėdami, kad vaikas nueitų į konkrečią vietą, rodomą simbolį galite sustiprinti nurodymą pateikdami ir verbaline forma – ištardami;
skatinkite, motyvuokite vaiką, padėkite jam matyti veiklos tikslą. Pradžioje padėkite, tada palengva mažinkite pagalbą, o dar vėliau – mažiau pasakinėkite, po kiekvieno vaiko bandymo darykite ilgesnes pauzes, kad jis imtų nekantrauti ir užduotį atliktų savarankiškai;
jei aplinkoje triukšminga, ar daugiau vaikų šalia, siekdami padėti išvengti fizinio diskomforto, nukreipkite autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko dėmesį į kitą veiklą. Be to, esant sunkumams – nukreipkite vaiko dėmesį kitur ar net nutraukite veiklą, kol vaikas nurims. Po to, paskatinkite jį užsiimti veikla, teikiančia džiaugsmą ir malonumą;
dauguma vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, net ir patirdami didelį skausmą, kenčia vieni ir nesikreipia pagalbos į tėvus ar mokytojus, todėl pratinkite vaikus kreiptis pagalbos ir skatinkite tėvus nukreipti vaikus pagalbos, nes tik taip vaikai ilgainiui išmoks jos prašyti;
mokytojai dažnai linkę per pamokas kalbėti daug, manydami, kad visi mokiniai sugeba sekti jų mintį ir supranta jų žodžius. ASS sunku sekti greitą kalbą ir sudėtingus sakinius, tad naudokite paveikslėlius, simbolius ar vizualinį tvarkaraštį. Jums pakaks tik atkreipti vaiko dėmesį į vaizdinę priemonę ir jis pats imsis kitos veiklos. Taip pat galite įtraukti bendraamžius, paprašyti gerai veiklą įvaldžiusio vaiko bendraamžių, kad jie kreiptųsi į vaiką su ASS ir kviestų pažaisti su jam siūlomu žaislu ar mokykloje užsiimti tam tikra veikla;
parenkite mokymuisi būtinas užduotis taip, kad jos jiems atrodytų vertingesnės;
paaugliams – padėkite atpažinti savo emocijas, įskaitant ir kompleksines emocijas (pvz., pavydas,
mokykite mąstyti empatiškai, bandant įsivaizduoti save kito žmogaus vietoje;
padėkite suprasti draugystę ir artumą bei suvokti ribas, supažindinkite su tinkamu kontaktu su priešinga lytimi ir socialinėmis taisyklėmis, taikomomis draugystei ir intymumui, pamokykite jų laikytis;
mokyti elgesio savireguliacijos, streso atpažinimo ir jo valdymo, savo bei aplinkinių žmonių teisių suvokimo ir įgyvendinimo;
įsijauskite į vaiko būsenas, jausmus, bandykite suprasti jų emocijas;
rodykite optimistines nuotaikas, skleiskite pozityvią energiją;
valdykite ir nukreipkite savo jausmus taip, kad grupė lengviau įgyvendintų savo tikslus, tam pasitelkdami emocinį intelektą. Demonstruodami savivoką ir savitvardą savo pavyzdžiu parodykime, kaip mums sekasi suvokti savo emocijas ir valdyti save. Būdami socialiai sąmoningi ir mokėdami tinkamai vystyti santykius, parodome, kaip patys gebame atpažinti ir valdyti emocijas, kurti santykius ir dirbti sudėtingose socialinėse grupėse.
