Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt
Labai svarbu, kad tėvai nuo pat kūdikystės padėtų vaikams kasdienėse situacijose mokytis empatijos, patys jautriai reaguodami į vaiko būsenas ir mokydami jį suprasti aplinkinius. Konsultuoja psichologė, asociacijos „Mentor Lietuva“ mentorystės programos koordinatorė Eglė Kuraitė.
Empatija – tai gebėjimas pajusti ir suprasti kitų emocijas, įsijausti į kito būseną, pamatyti situaciją kito žmogaus akimis ir jautriai į tai sureaguoti. Tai vienas svarbiausių įgūdžių, skatinančių mus elgtis moraliai, užjausti ir rūpintis kitais. Šis įgūdis nėra vien savaime besivystantis ar įgimtas. Kaip ir kitų įgūdžių (rašymo, piešimo ar važiavimo dviračiu), empatijos reikia mokytis nuolat treniruojantis ir bandant.
Normalu, kad maži vaikai yra egocentriški, daugiausiai domisi savimi, tačiau jie gyvena tarp kitų žmonių, tad turi su jais sutarti ir būti priimti, todėl labai svarbu ugdyti vaikų empatiją. Vaikai, kurių empatiškumas nėra ugdomas, gali tapti abejingi nemaloniems jausmams, kuriuos sukelia kitiems.
Įprasta empatiją labiau skatinti ir ugdyti mergaitėms nei berniukams. Berniukai dažniausiai skatinami varžytis, demonstruoti jėgą, o savo emocijų nerodyti, tačiau vėliau gyvenime dėl to gali kilti rimtų sunkumų. Berniukas, kurio empatiškumas menkai išugdytas, vėliau negalės tapti atsakingas ir rūpestingas tėvas ar vyras, nemokės atpažinti savo jausmų, įsijausti į kito emocinę būseną ir užjausti.
Pateikiame keletą patarimų, kaip ugdyti vaikų empatiją
Reaguokite ir atliepkite vaiko poreikius
Mokslininkai pastebi, kad vaikams lengviau ugdytis empatiją, kai jų pačių emociniai poreikiai patenkinami. Jei vaikai gali pasitikėti suaugusiaisiais ir tikėtis iš jų fizinės bei emocinės pagalbos, jie bus labiau linkę užjausti ir padėti kitiems. Vaikų rūpestingumas ir empatija labai susiję su tėvų gebėjimu „išgirsti“ vaiko jausmus, priimti juos ir empatiškai sureaguoti. Ankstyvojoje vaikystėje vieniems be tėvų pagalbos išgyventi patiriamas emocijas arba patirti stiprias tėvų išgyvenamas emocijas vaikams yra per daug sudėtinga, todėl jie ima vengti ir ignoruoti jausmus.
Mokykite pažinti emocijas
Vaikus svarbu mokyti, kas apskritai yra emocijos. Vaikai jaučia tokius pačius jausmus kaip ir suaugusieji, tačiau jie nemoka jų atpažinti, įvardyti ir kontroliuoti. Kai tėvai padeda vaikams įvardyti, kaip jie jaučiasi, vaikai geriau supranta savo jausmų pasaulį. Geriau pažindamas save, vaikas geriau supras ir tai, kaip jo elgesys veikia kitus. Sudėtingos konfliktinės situacijos yra gera galimybė mokyti vaikus empatijos. Kartais galima vaikams priminti: „Pameni, kaip tau buvo pikta, kai Jonas iš tavęs atėmė žaislą? Taip pat jaučiasi ir Martynas, kai tu nori atimti jo žaislą.“
Parodykite vaikui, kad klausotės jo, kad jums rūpi, kaip jis jaučiasi. Pasidalykite ir savo jausmais: „Man nemalonu, kai ant manęs rėki. Pasvarstykime, kaip kitaip tu galėtum man pasakyti, kad pyksti.“ Kartais galite pasakyti, kaip jaučiatės, net jei tai nesusiję su vaiku: „Nervinuosi, nes nespėju atlikti visų numatytų darbų“ arba „Pykstu ant tetos Vidos, kad ji vėluoja, bet vis tiek ją myliu.“ Taip vaikai perpras, kad ir suaugusieji jaučia įvairius jausmus, ir kad tai yra svarbi gyvenimo dalis. Jie mokysis domėtis, atpažinti ir suprasti ne tik savo, bet ir kitų žmonių jausmus.
Kalbėkitės apie priežastis
Kalbėkitės su vaikais apie tai, kokios yra jų ir kitų žmonių elgesio priežastys bei pasekmės. Pabrėžkite, kad jei norime sutarti su kitais, kartu žaisti ir užsiimti įvairia veikla, turime elgtis draugiškai, rūpintis kitais ir stengtis juos suprasti. Tais atvejais, kai vaikai įskaudina kitus, svarbu paaiškinti, kodėl toks elgesys nėra tinkamas, kaip dėl to jaučiasi kiti žmonės ir ką galima padaryti, kad jie jaustųsi geriau.
Kartu pastebėkite panašumus ir skirtumus
Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt
Vaikams parodykite ir skatinkite pastebėti, kuo jie panašūs į kitus vaikus ir kuo nuo jų skiriasi. Supratimas, kad kiti jaučiasi, elgiasi ar mąsto panašiai, skatina elgtis empatiškai.
Pavyzdžiui, jei mes nemėgstame trankios muzikos, neerzinsime ja ir kaimynų, arba patyrę, koks stiprus ausų uždegimo skausmas, labiau užjausime ir kitą juo sergantį.
Žinojimas, kad žmonės yra skirtingi, padeda suprasti, kad tai, kas padeda vienam, gali netikti kitam. Skirtybių supratimas gali skatinti smalsumą ir norą suprasti kito požiūrį. Svarbu pabrėžti, kad visi esame skirtingi, ypatingi ir įdomūs savo skirtybėmis, bet nesame dėl to nei geresni, nei blogesni. Mokykite vaikus užjausti ir suprasti žmones, turinčius mažiau galimybių ar negalią, o ne kritikuoti ar vertinti. Gebėjimas pasižiūrėti kito žmogaus akimis skatina toleranciją.
Skatinkite išbandyti įvairius vaidmenis
Vaidmenų žaidimai yra puikus būdas mokyti vaikus pamatyti situaciją kitu požiūriu. Vaikai dažnai patys inicijuoja tokias veiklas ir išbando save mamos, pardavėjos, auklėtojos, mažesnio broliuko vaidmenyse.
Šitaip jie ima geriau suprasti, kaip kiti jaučiasi ir galvoja įvairiose situacijose. Suaugusieji gali drąsiai įsitraukti į šiuos žaidimus ir skatinti vaikus tyrinėti pasirinktą vaidmenį.
Skaitydami knygas ar žiūrėdami animacinius filmus jūs irgi paskatinkite vaiką pasižiūrėti į situacijas įvairių veikėjų akimis: „Kaip manai, ką dabar galvoja ragana?“, „Kaip galėtų jaustis kiškutis?“, „Ko labiausiai norėtų princas?“. Galite papildyti ir pasakyti, kaip jūs jaustumėtės patekę į panašią situaciją.
Svarbu aptarti ir tai, iš ko taip sprendžiate: ar iš veido išraiškos, kūno pozos, balso intonacijos, veikėjo istorijos ir t. t.
Mokykite vaikus atpažinti nežodinius ženklus
Paaiškinkite ir parodykite vaikams, kaip atrodo su jausmais susijusi kūno kalba: „Kai būname pikti – susiraukiame, sugniaužiame kumščius, įsitempia visas kūnas, sukandame dantis“, „Kai bijome – išsiplečia akys, pakeliame antakius, kartais išsižiojame, atsilošiame atgal…“ Galite kartu stebėti kitus žmones ar animacinių filmų, knygų veikėjus ir spėlioti, kaip jie galėtų jaustis: „Šis vyras labai greitai eina, jo kūnas įsitempęs, o antakiai suraukti. Manau, jis dėl kažko pyksta.“
Bandydami suprasti, kaip kitas žmogus jaučiasi, kartu su vaiku galite pabandyti atkartoti to žmogaus veido išraišką. Tyrimai patvirtina, kad jei veidu demonstruojame tam tikrą emociją, galime geriau ją ir pajausti. Vadinasi, skatinti empatišką elgesį galime imituodami kitų žmonių demonstruojamas emocijas.
Demonstruokite empatišką elgesį
Vaikai nuolat stebi suaugusiuosius ir mokosi iš jų elgesio, todėl norint mokyti juos empatijos, svarbu ir patiems taip elgtis. Domėkitės vaiko veikla, patyrimais, klausykitės atidžiai, kai jis kalba. Taip pat elkitės ir su draugais, artimaisiais. Parodykite ir paaiškinkite vaikui, kodėl pakeliate šiukšlę gatvėje, padedate močiutei nusinešti sunkius pirkinius, vežate katytę pas veterinarą ar paskambinate draugei ir pasiteiraujate, kaip jai sekasi. Vėliau jis elgsis su kitais ir jumis taip pat, bus linkęs padėti, užjausti ir rūpintis kitais.
Ir kitose kasdienėse situacijose „įgarsinkite“ savo mintis. Pavyzdžiui, teta Alina serga gripu, o jūs garsiai kalbate, kaip ją užjaučiate ir kaip norėtumėte jai pagelbėti: „Jai turbūt silpna ir liūdna sirgti vienai, gal reikėtų nunešti skanios šiltos sriubos.“ Galima aptarti ir tokio elgesio pasekmes: „Teta Alina labai džiaugėsi sriuba ir mano apsilankymu.“ Toks kalbėjimas padeda vaikams geriau suprasti elgesio priežastis ir pasekmes, kitų žmonių savijautą.
Pastebėkite kitų empatišką elgesį
Virginijos Sankalienės nuotr.
Mokykite savo vaiką pastebėti, kai kiti pasielgia draugiškai: „Pameni, kaip Emilija tave pavaišino saldainiu, kai buvai liūdnas, ir tu pralinksmėjai.“ Taip skatinsite vaiką geriau suprasti, kaip kitų žmonių veiksmai gali paveikti jausmus.
Užsiimkite socialine veikla kartu
Galite kartu iškepti pyragą ir nunešti jį vienišai kaimynei per Kalėdas; atrinkti drabužius ir žaislus ir atiduoti skurdžiau besiverčiantiems; pamaitinti benamę katytę.
Paaiškinkite, kad kartais kitiems reikia pagalbos, nes jie neturi būtiniausių dalykų, arba tiesiog džiaugsis, sulaukę dėmesio ir rūpinimosi. Padėdami konkretiems žmonėms ar gyvūnams, vaikai labiau susimąsto apie jų problemas ir savijautą.
Mokykite mandagumo taisyklių
Geros manieros – tai vienas iš būdų parodyti kitiems pagarbą. Žodžius „ačiū“ ir „prašau“ vaikai labai greitai išmoksta, taip pat suvokia, kaip svarbu su kitais elgtis mandagiai. Geriausias būdas to išmokyti vaikus, tai patiems mandagiai elgtis su vaiku. Kai tūkstantį kartų pasakysite jam ir kitiems „ačiū“ ir „prašau“, vaikas perpras, kad tai būtina įprastinio bendravimo dalis.
Pagirkite konkretų pageidaujamą elgesį
Kai vaikas stengiasi suprasti, atjausti kitą, t. y. elgiasi empatiškai, pastebėkite tai, įvardykite ir pagirkite jį. Stenkitės kuo konkrečiau apibūdinti elgesį, kurį giriate, ir nusakykite jo pasekmes: „Tu elgiesi labai draugiškai, kai daliniesi sausainiais su Tomu. Mačiau – jis šypsojosi, labai džiaugėsi.“
Nepamirškite, kad dauguma vaikų labai nori rūpintis, globoti ir padėti kitiems, tik reikia juos palydėti ir pamokyti, kaip reikėtų tai daryti tinkamai.
Daugiau vertingų psichologinių ir pedagoginių straipsnių ieškokite svetainėje www.ikimokyklinis.lt
