Ar norite, kad jūsų mažylis mokėtų suprasti jūsų ir kitų žmonių emocijas, mokėtų užjausti ir būtų rūpestingas?
Tuomet mokykite juos empatijos nedelsdami.
Empatija, arba kitaip tariant, gebėjimas suprasti kito žmogaus emocijas – tai emocinio intelekto pagrindas. Šis įgūdis labai svarbus bendraujant su kitais. Manoma, kad nuo emocinio intelekto lygio priklauso ir sėkmė mokykloje ir jau suaugusio žmogaus gyvenime. Todėl šį svarbų įgūdį svarbu pradėti lavinti dar vaikystėje.
Vaikų empatija – kada ir kaip ji „auga“
Iki dvejų metų amžiaus vaikai paprastai būna susitelkę tik į save.
Vaikiškas egocentrizmas – natūralus mažylio raidos etapas. Maži vaikai nesupranta, kad šuniui ar katei skauda, kai juos tampo už uodegos, ar kad vyresnioji sesė ar brolis pyksta, kai sugriauna jo kaladėlių statinį.
Tik nuo dvejų metų vaikai ima rodyti pirmąsias empatiškumo užuomazgas, kurios yra labiau susijusios su tėvų elgesio stebėjimu ir kopijavimu. Mažyliai ima myluoti savo mėgstamiausią meškiuką, maitinti lėlę. Trimečiai net geba padaryti išvadas stebėdami tam tikras situacijas ir kopijuoti kitų žmonių empatišką elgesį, pavyzdžiui, pasidalina šokolado gabalėliu su sesute, ar užkloja mamą antklode.
Vaikai nuo 4 iki 6 metų vis geriau supranta ryšį tarp žmonių jausmų ir elgesio, todėl jie lengviau dalinasi savo žaislais su bendraamžiais ir jau geba suprasti, kodėl kažkam liūdna. Ankstyva vaikystė – pats tinkamiausias metas pradėti ugdyti vaiko empatiją.
Padėkime vaikui suprasti kitus
Šie keli paprasti patarimai padės jums išmokyti savo mažylį suprasti ir atpažinti kitų emocijas.
Skatinkime vaikus padėti kitiems. Mokydami vaikus pastebėti kitus aplink esančius žmones, padėkime jiems suprasti, kad visi turi jausmus ir poreikius. Nebūkime abejingi ir pasidomėkime ar nereikia pagalbos, jei pavyzdžiui, žaisdami kieme pamatome vieną verkiantį vaiką ar suklupusį gatvėje senolį. Toks elgesys – padės vaikui atverti akis ir išmokys juos stebėti ne tik aplinką, bet ir žmones.
Rodykime pavyzdį savo elgesiu. Vaikai, stebėdami suaugusiuosius mokosi ir kopijuoja jų elgesį.
Apie empatiją mažyliui galima daug papasakoti gražiais žodžiais, bet nieko nėra efektyviau už mūsų pačių empatiško elgesio pavyzdžius. Stenkitės rodyti empatiją ne tik vaikams, bet ir visiems šeimos nariams, draugams, pažįstamiems ir pirmą kartą sutiktiems žmonėms.
Analizuokite jausmus. Skaitymas ir žaidimai – vieni geriausių būdų supažindinti mažylį su kitų emocijomis. Skaitydami knygas ar žiūrėdami vaikiškus filmukus galite aptarti, kokias emocijas išgyvena herojai. Paklauskite vaiko, kodėl vienas ar kitas knygos ar filmo personažas verkia arba juokiasi? Kaip jūsų mažylis būtų pasielgęs panašioje situacijoje, kurioje atsidūrė pagrindinis herojus ir pan.
Žaislai – taip pat puiki priemonė, kuria galima padėti vaikams mokytis atpažinti emocijas. Kartu žaisdami, galite sukurti įvairiausių scenarijų ir vaidmenų, kurie padės mažyliui mokytis empatijos kasdienėse gyvenimo situacijose.
Pavyzdžiui, kartu konstruodami LEGO DUPLO kaladėlių rinkinį „Mano pirmoji ferma“, su mažyliu galite aptarti ir išmokti labai daug svarbių dalykų: supažindinti, kokie gyvūnai gyvena kaimo ūkyje, kad gyvūnėliai yra ne tik labai mieli, bet jais būtina rūpintis. Kačiukui reikia pieno, karvutei – šieno ir jei gyvūnėliai bus alkani, jie bus labai liūdni. Kiek daug mažyliui įdomių istorijų, tikroviškų situacijų, užduočių ir vaidmenų, kurie padeda ugdyti empatiją, galima sukurti kartu bežaidžiant!
Nenuslopinkite pirmųjų empatijos požymių. Dažnai suaugusieji nepastebi pirmųjų vaiko empatijos požymių ir savo elgesiu ją nuslopina. Kai mažylis ateina pas mamą į virtuvę ir pasisiūlo padėti pagaminti vakarienę, neretai jam tenka išgirsti atsakymą: „Ne, nereikia, mamytė viską padarys pati“.
Tokį atsakymą mažylis interpretuoja taip:„Nesistenk padėti, nes visi viską gali padaryti patys“. Tad nereikėtų nustebti, kai vaikai sulaukę paauglystės palieka vakarienės stalą nepadėję sutvarkyti indų ir jų pagalbos tėvai nesulaukia kituose buities reikaluose. Tad geriau, tegul mažylis visuomet sulaukia jūsų dėkingumo ir gauna darbo pagal jo galimybes, kai siūlosi į pagalbą.
Rodykime dėkingumą. Visi, o ypač maži vaikai mėgsta, kai jiems parodomas dėkingumas. Tad nepamirškime mažylio pagirti tuomet, kai jis pademonstravo empatiją: pasidalino žaisliuku ar sausainiu su kiemo draugu, apkabino verkiantį broliuką, padavė seneliui ant žemės nukritusį laikraštį, ar susijaudinęs atbėgo jums pranešti, kad kieme pamatė sužeistą paukštį. Tokiais atvejais mažylis turėtų sulaukti tėvų pagyrimo: „Tu labai gražiai pasielgei. Didžiuojuosi tavimi“.
Susiję straipsniai
