Nuo kada, kiek, ko, kaip? Daugiausia klausimų kūdikystės etapu kyla pradėjus papildomą maitinimą. Tęsiame interaktyvų projektą – kiekvieną mėnesį mama pasakoja, kaip sekėsi papildomai maitinti kūdikį, o gydytoja dietologė komentuoja.
Projekte dalyvauja vilnietis Vincas, kuriam papildomas maitinimas pradėtas nuo 5 mėnesių.
Vincas gimė 4 530 g ir 57 cm.
Iki 5 mėnesių valgė tik mamos pieną.
Per visus papildomo maitinio mėnesius priaugdavo po 500 g.
Dabar 9 mėnesių Vincas sveria 10 kg.
Projektą komentuoja valgymo įgūdžių centro Valgymas.lt gydytoja dietologė Lina Barauskienė.
KAIP SEKĖSI PENKTĄJĮ PAPILDOMO MAITINIMO MĖNESĮ (kūdikiui 9 mėnesiai)
PASAKOJA MAMA
Jau valgo kaip dičkis. Jeigu reikėtų parinkti šio mėnesio temą ar pavadinimą, ji būtų „Vincas pradeda valgyti kaip suaugęs žmogus“. Mūsų namuose nebeliko kūdikių košelių, kurios iš esmės yra miltai, pagaliau atsirado daugiau grūdinių pakramtukų (duoniukų, lazdelių ir pan.), Vincui kartais buvo leidžiama valgyti pačiam ir net keli kepinukai buvo iškepti būtent šiam mažajam princui.
Daug drąsiau gaminau maistą (kelis kartus į daržovių košę su kalakutiena dėjau virto obuolio), pagaliau perėjau prie skaldytų ir viso grūdo kruopų, kepinukų.
Valgiaraštyje atsiranda jogurtas. Didysis mėnesio įvykis – jogurto įvedimas. Dietologė liepė pirkti kuo natūralesnį ir kuo riebesnį (vaikams iki 2 metų riebalai labai reikalingi, dėl to ir aliejai košėse pageidautini, ir jogurtas neliesas turi būti), tad nusipirkau graikiško jogurto, kurio sudedamosios dalys viso labo dvi: pienas ir raugas. Jogurtas tapo didžiausiu mitybos išganymu – tai puikus trečiasis valgis Vincui, sveikas bei labai gaivinantis ir lengvas karštomis dienomis. Sūnui jogurtą duodu vieną, kartais gardinu vaisiais, kartais – trintomis braškėmis, kartais – vaisių tyrelėmis. Kadangi mudu su vyru pusryčiams irgi valgome jogurtą, ši prekė tapo būtiniausia, ir jei namie nėra jogurto indelio, jaučiuosi nesaugiai.
Kiaušinienė. Kita naujiena – pabandžiau gaminti kiaušinienę. Kaip Lina patarė, gaminau omletą ir plaktą kiaušinį su vandeniu, naiviai tikėjausi, kad sūnus priims kiaušinį ir pamėgs. Bet bent jau kol kas dar nė vieną penktadienį (mūsų su Vincu penktadieniai – kiaušinio diena) košė nebuvo suvalgyta iki galo. Visuomet atskirai pagaminu kiaušinį, visuomet bandau sūnui duoti pavalgyti jo vieno, tačiau vėliau vis tiek tenka kiaušinį sumaišyti su daržovėmis ir patiekti labai smulkiai trintą daržovienę, kurią vaikas pagarbiai paragauja, bet niekados nesimėgauja. Tačiau nenukabinau nosies, nes Vincui patiko blynai iš banano, kiaušinio, viso grūdo ruginių miltų ir vandens. O kadangi šį mėnesį dukra nemažai slogavo, buvo kartu su mumis namie, tai blynai, skambiai sakant, „ėjo į trasą“ ne kartą.
Skaniausia žuvies diena. Jei kiaušinio – kaip priedo prie daržovių – Vincas negali pakęsti, tai labiausiai gardžiuojasi, kai būna žuvies diena.
Neseniai nusipirkau nemažą gabalą lašišos, ją, kaip visuomet, susišaldžiau gabaliukais. Vincas visada sukerta lašišinę košę iki galo. Pati lašiša tokia maloniai riebi, košė irgi intensyvaus skonio. O kadangi po ilgo žuvies ir košės virimo lieka sodrus sultinys, jame, prisipažinsiu (bet nesijuokite!), kartais išverdu kokios kruopų košės (labai skanu su perlinėmis arba grikių).
Klausimas Linai: kokias dar žuvies rūšis galiu vaikui pirkti? Galbūt dėl žuvies turiu visišką pasirinkimo laisvę (žinoma, be silkių ir šprotų)?
Vaisių ir uogų mėnuo. Kaip minėjau, dukra namie su manimi ir Vincu praleido kelias savaites, o dukra – didi smaližė, tačiau jai leidžiame valgyti tik vaisius ir uogas, todėl po ilgų zyzimų ir garsių pasvajojimų („kaip norėčiau braškių…“, „šiąnakt sapnavau, kad valgau mėlynes…“, „mama, prisimeni, kokios skanios būdavo trešnės?“) namie ne kartą buvo braškių, šilauogių, kivių, mangų ir kitų vaisių.
Natūralu, kad ir Vincas visuomet pareiškia norą paragauti. Ispaniškomis šilauogėmis Vincas liko sužavėtas (iki tol visos pirktos parduotuvėje uogos buvo labai plastmasinės, dabar nors koks skonis atsirado), labai patiko ir džiovinti mangai – tą saldų ir glitų gabaliuką jis, rodos, gali gromuliuoti kad ir pusvalandį. Kivis Vincui nelabai patiko, užtai šaldytos trintos braškės pagaliau atrado savo laiką mūsų šeimoje ir dažnai būna valgomos su košėmis, jogurtais, duoniukais ar net vienos. Po nemažos pertraukos, kai maniau, kad Vincą beria nuo braškių, vėl daviau jų paragauti, ir viskas buvo gerai.
Pirmą kartą paragavo ryžių. Šį mėnesį Vincas pirmą kartą paragavo ryžių. Pirmą ir kol kas vienintelį, nors jau planuoju ryžius įtraukti į kokį kepinį.
Paprasčiausiai visuomet, kai laiškais bendraudavau su Lina Barauskiene, ji pabrėždavo, kad nepamirščiau, jog nuo ryžių kietėja viduriai, todėl šiuos grūdus galiu pasilaikyti viduriavimui. Taip ir laukiau, kol Vincukas suviduriuos. Ir sulaukiau.
Tačiau galbūt sūnui košės buvo per daug, gal jis nekramtė, o gal tai tebuvo sutapimas, bet naktį vaikui prasidėjo pilvuko spazmai, jis verkė, raitėsi, nerimo, su siaubu prisiminiau panašią situaciją, ištikusią dukrą, prisivalgiusią pupelių košės, ir pažadėjau sau vaikui ryžių duoti kuo mažiau. Bet galbūt kokiame varškės apkepe ryžiai visai skaniai ir nepavojingai „susivalgytų“? Užtat galiu pasidžiaugti, kad sūnus visai gerai priėmė bolivines balandas. Minkštos kruopytės su bananu jam patiko, jokių problemų dėl virškinimo nebuvo, tad svarstau, kad gal ir visai šeimai reikėtų pasiūlyti balandų, nes kol kas šių kruopų nesame atradę.
Vietoje tyrelių – obuolienė. Dar vienas didis įvykis – viriau obuolienę. Labai pabodo pirkti vaisių tyreles, jas Vincas kerta nepastebimai. Be to, neslėpsiu, ir vyras su dukra padeda Vincui, todėl panorau neva sutaupyti. Nusipirkusi kelis kilogramus obuolių, nusiskutau ir su šiek tiek cinamono bei vandens troškinau orkaitėje pusantros valandos. Pavyko nuostabi tyrė, saldumo visiškai netrūko, labai savimi didžiavausi. Gaila, kad per kelias dienas ji ištirpo, nes dėjomės į košes, ant duonos, į jogurtą ar paprasčiausiai kabinome šaukštais. Visai patogu kartais pasigaminti tokios tyrės, nes dažnai pritrūkstu idėjų, kuo paskaninti košes, o ir tikrai nebrangu bei ilgai neužtrukau.
Laukia varškės. Labai nekantrauju išbandyti varškę. Lina Barauskienė patarė varškės pradėti duoti Vincui kepiniuose – varškėtukuose ar apkepe, tad jau planuoju, kad artimiausiu metu kepsiu varškės apkepą. Apie kitą mėnesį svarstant, daugiausiai klausimų kyla dėl karšto oro. Juk kai tokie karšti orai, suaugusieji nelabai nori sunkiai valgyti, tad ką kalbėti apie vaikus. Ar blogai, jei daržovienės su mėsa/žuvimi/kiaušiniu vaikas atsisako dėl sunkumo, karščio? Kaip maitinti vaiką vasarą? Ar galima pakeisti vieną maitinimą glotnučiais, jogurtais, tyrelėmis ir pan.? Kaip drąsiai vaikas gali įsisukti į sodų gėrybių krepšį (t.y. ar gali valgyti salotas, ridikėlius, pomidorus) ir ar kepta grilyje mėsa tinkama metų neturinčiam vaikui?
Nuodėmė – maitinimas su muzika. Žinau, kad nėra gerai, bet pati sau pasidariau meškos paslaugą. Vincui labai patinka keli atlikėjai (Miley Cyrus ir Justin Timberlake), tad kartkartėmis, kad būtų ramesnis, valgant košę, įjungdavau jų muziką. Taip vis dažniau ir dažniau muzika lydėdavo maistą, ir dabar per pietus privalau įjungti jam patinkančias dainas, nes tik tuomet sūnus ramiau gali išsėdėti kėdutėje ir išsižioti prieš šaukštelį. Žinoma, man jau, švelniai tariant, bloga nuo tų pačių dainų, bet Vincukas linksmai krutindamas užpakalį sėdi ir kerta košes. Ir tikrai žinau, kad žaidimais, muzikomis ir panašiais dalykais neturėčiau nukreipti valgančio sūnaus dėmesio, bet juk visi darome klaidų.
Saviraiška atidėta. Prisipažinsiu, dietologės žodžius, kad vaikas turėtų jau pats bandyti ar net mokėti valgyti šaukšteliu, rimtai priėmiau tik vieną (t.y. pačią pirmą) dieną. Kai pamačiau, kaip viskas ištepta maistu, kaip sūnus ištepliojo mane, kėdę, indus, sienas ir grindis, nusprendžiau nukelti šį savarankiškumo mokymąsi šiek tiek vėliau. Tikiuosi, Lina nesupyks.
Na ir dar laukčiau patarimų, kaip susiruošti į kelionę su 10 mėnesių kūdikiu? Netrukus savaitei skirsime į Nicą.
KOMENTUOJA DIETOLOGĖ
Komentuoja gydytoja dietologė Lina Barauskienė, valgymo įpročių koregavimo centras „Valgymas.lt“
Pienas – ne grynas, o gaminiuose. Kaip ir kiekvieną mėnesį pradedu nuo pagyrimo projekto dalyviams – mama turi gerą nuojautą, o Vincas šauniai ragauja. Mama minėjo, kad į omletą ar blynus įpila vandens. Į patiekalus jau tikrai galima pilti ir pieno – bus skaniau ir sočiau. Į košę, į blynus, į omletą ir t.t. Iki metų karvės pienas neturėtų būti pagrindinis gėrimas, tačiau juo pabalinti košes, papurinti kiaušinienę – galima. Kai kūdikis jau išbando jogurtą, laikas įvesti varškę.
Žuvų įvairovė – kaip ir mėsos. Ne veltui kūdikiui patariama siūlyti skirtingų rūšių mėsos, juk kiekviena mėsa kažkuo unikali ir vertinga. Tas pats galioja ir žuviai. Reikia stengtis duoti įvairių rūšių žuvies, vengiant tik superegzotinių, ar dideliais kiekiais didelių (ryklys, tunas, kardžuvė), kuriose gali būti didesnis gyvsidabrio kiekis ir, žinoma, šviežių jūros gėrybių, kurios tokiems mažiems vaikams nerekomenduojamos dėl galimų apsinuodijimų. Tad vieną dieną tiks lašiša, kitą dieną menkė ir t.t.
Kodėl nebesiūloma tiek daug ryžių. Daugybę metų ryžiai buvo pirmosios kūdikių kruopos, nuo ryžių buvo siūloma pradėti papildomą maitinimą, nes jie mažiausiai alergizuoja. Paskutiniai tyrimai rodo, kad ryžių kruopos yra labai „imlios“ žemėje esančiai medžiagai arsenui, kuri pavojinga sveikatai. Dėl to ryžių gėrimas vaikams visiškai nerekomenduojamas, o ryžių košę siūloma įvesti vėliau ir
neduoti jos dažnai bei dideliais kiekiais.
Jogurto riebumas. Mama įsidėmėjo, kad kūdikiams reikia duoti „kuo riebesnį“ jogurtą. Tai ne visai tiesa – reikia duoti ne kuo riebesnį, bet pilno riebumo jogurtą. Juk gali pasitaikyti net grietinėlės riebumo jogurtų! Pilno riebumo produktai yra apie 3,2–3,5 proc. Graikiško jogurto riebumas būna iki 10 proc., tokio riebumo irgi galima duoti. Nuriebalinti pieno produktai kūdikiams ir mažiems vaikams netinka, kaip teisingai mama pastebėjo, – vaikams iki 2 metų riebalai itin svarbūs, tai – jų energija.
Neišsigąskite, 9 mėnesių vaikas dar tikrai nepavalgys pats šaukšteliu, bet jis yra labai susidomėjęs šiuo procesu, todėl kartais galima jam leisti pabandyti kaip vis dėlto su tuo šaukštu dirbti. O štai rankytėmis tokio amžiaus kūdikis tikrai galėtų pats pavalgyti ir tai irgi reikėtų leisti daryti. (Kitą mėnesį galėsime pakalbėti apie papildomo maitinimo būdą „Baby-led weaning“).
Vasarinė mityba. Mama teisingai mąsto – vaikams, kaip ir suaugusiesiems, gali nesinorėti sunkesnio maisto per karščius. Galima vieną maitinimą keisti jogurtu, trintomis uogomis, tyrele, lengvam užkandžiui tiks riestainis, duona, džiūvėsis, žinoma, jeigu vaikas pats atsisako įprasto maisto. Tėvų pareiga pasiūlyti įprastą meniu, kūdikio teisė – atsisakyti, o tada tėvams reikia elgtis pagal situaciją: pasiūlyti daugiau gerti arba lengvesnio, ne tokio kaloringo maisto. O dienos karščiui atslūgus, galima pavalgyti ir sočiau. Reikia atidžiai stebėti kūdikio alkio ir sotumo signalus ir pagal juos orientuotis – gal kūdikis suvalgys viską, ką ir paprastai, tik reikės maistą dalinti mažesnėmis porcijomis ir duoti dažniau.
Vienas patarimas yra gana griežtas – vandens gertuvėlė turi stovėti matomiausioje vietoje, vaiko akių lygyje, kad mažylis bet kada galėtų ją pasiimti. O visai mažiukams, kurie nemoka pasiimti patys, – neužmiršti pasiūlyti. Vandenį galite skaninti uogomis, agurkais, mėtomis, citrina. O jei kūdikis geria krūties pieną, mama krūtį turi siūlyti dažniau.
9–10 mėnesių kūdikis gali ragauti viso lietuviško derliaus, žinoma, jeigu mokėsite susmulkinti ir įduoti ridikėlių, krapų ar agurkų. Lengviau sumaitinti uogas, pradedant nuo kelių uogų ir nepersistengiant su kiekiais. Bet kurios uogos gali sukelti trumpą alerginę reakciją, jei jų vaikas suvalgo per daug.
Šaltibarščiai kūdikiui. Tokio amžiaus kūdikis galėtų valgyti šaltibarščius, nes jų sudėtinės dalys mažyliui jau pažįstamos: burokėliai, agurkas, kefyras, virtas kiaušinis, virta bulvė. Reikia tik tinkamai susmulkinti šaltibarščių daržoves ir pasiūlyti, o gal skonis patiks, ir tai bus dar vienas naujas patiekalas.
Grilio mėsai – ne. Kad ir kaip norisi, vis dėlto reikėtų susilaikyti ir kūdikiui nesiūlyti grilyje keptos mėsos ar žuvies, net jeigu kepama įsukus į foliją. Pirmiausia – dėl degėsių, kurie yra kancerogenai, antra – dėl to, kad negalime garantuoti, ar produktas tikrai iškepė. Iki 3 metų grilio kepiniai tegul palaukia.
Kelionių mityba. Prieš kelionę svarbiausia įvertinti, kokia tai šalis. Jeigu tai Europa (Vinco atveju – Prancūzija), tai nieko vežtis nereikia, nes geros mėsos ir gerų daržovių tikrai rasite nuskridę. Jeigu nebūtų galimybės maistą gaminti patiems, geresnio viešbučio virtuvėje tikrai pagamins 10 mėnesių kūdikiui tinkamo maisto, tereikės paprašyti.
Reikėtų pasiruošti tik pačia kelionės diena – buvimui oro uoste, skrydžiui. Nuostabu, kad Vincas maitinamas krūtimi, tad šeimai nereikia sukti galvos dėl buteliukų, mišinuko, iš kur gauti šilto vandens ir t.t. Į kelionę nerekomenduočiau imti namie pasigamintų košelių, sudėtų į stiklainiukus. Neaišku, kiek teks išbūti kelionėje, neaišku, kaip košeles paveiks šiltas oras ir t.t. Daug saugiau ir paprasčiau nusipirkti keletą vaiko mėgstamų jau pagamintų išspaudžiamų košių, kad pasisotintų oro uoste ir lėktuve.
Svarbiausia svetimoje šalyje užtikrinti vaikui vandens kokybę, neleisti gerti iš čiaupo, vartoti vandenį tik pirktą buteliuose. Net jeigu tai Nica.
Mes didžiuojamės švariu Lietuvoje vandeniu, bet ko tik nebūna – pasigirsta, kad atlikus tyrimus rasta vienokių ar kitokių teršalų. Kūdikiui vandenį iš čiaupo duokite tik tada, jeigu esate atlikę vandens tyrimus.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
