Projekte dalyvauja vilnietis Vincas, kuriam papildomas maitinimas pradėtas nuo 5 mėnesių
Nuo kada, kiek, ko, kaip? Daugiausia klausimų kūdikystės etapu kyla pradėjus papildomą maitinimą. Tęsiame interaktyvų projektą – kiekvieną mėnesį mama pasakoja, kaip sekėsi papildomai maitinti kūdikį, o gydytoja dietologė komentuoja.
Projekte dalyvauja vilnietis Vincas, kuriam papildomas maitinimas pradėtas nuo 5 mėnesių.
Vincas gimė 4 530 g ir 57 cm.
Iki 5 mėnesių valgė tik mamos pieną.
Per visus papildomo maitinimo mėnesius priaugdavo po 500 g.
Dabar 11 mėnesių Vincas sveria 10,5 kg.
Projektą komentuoja valgymo įgūdžių centro Valgymas.lt gydytoja dietologė Lina Barauskienė.
KAIP SEKĖSI PAPILDOMAI MAITINTI, KAI KŪDIKIUI 11 MĖNESIŲ
PASAKOJA MAMA
Kūdikiško maisto prireikia retai. Jeigu reikėtų skambiai pavadinti šį mėnesį, tai parašyčiau: „Parduotuvėse aplenkiu kūdikių maisto skyrių“. Žinoma, tai šiek tiek perdėta, nes kartais užsuku, kai staiga reikia nusipirkti vaisių tyrelės ir mėsiškos košės. Bet, be šių kelių kartų, mūsų šeima iš tiesų pradėjo aplenkti kūdikių skyrius, ateiname tik prireikus sauskelnių.
Jeigu seniau vargindavau vyrą, sustodama ir nagrinėdama kruopyčių rūšis, košių sudedamąsias dalis ir cukraus kiekį sausainukuose, tai dabar apsipirkdami užtrunkame daug mažiau laiko, o gamindama visai nebesuku sau galvos. Vincas, galima sakyti, sėdo prie bendro stalo. Pusryčius valgo kartu su manimi, vakarienę – su visa šeima, tik pietus jam verdu „personalizuotus“ – dažniausiai tai vis tos pačios daržovienės, kurių, tikiu, vaikui reikia, nes kaip kitaip jis gaus tokią įvairovę daržovių?
Ragavo, regis, viską. Vincui duodu visko, kas jį sudomina: ragavo ir šaltibarščių (nesužavėjo), ir kugelio (labai sužavėjo), ir marinuotos mėsos, keptos ne ant grotelių (patiko), ir žėlės (dieviška). Vaisiai, uogos, pakramtukai, jogurtas – Vinco garbinami produktai, kotletai – ypač mėgstamas patiekalas, o kruopų ir banano derinys visada suveikia. Neseniai atradau ir sriubyčių „žanrą“: virtus grikius užpilu pienu ir dar šiek tiek pakaitinu, kad įsigertų, įdedu sviesto ir iki paskutinio grūdelio sumaitinu Vincui.
Vaisiai, uogos, pakramtukai, jogurtas – Vinco garbinami produktai
Prisipažinsiu, tai pirmoji mano virta „pieniška sriuba“, niekada nesu jų virusi, nes šiltas pienas man kažkodėl nuo mažumės atrodo atgrasus. Bet štai Vincukui patiko, tad kodėl gi ne.
Manipuliacijos maistu. Reikia prisipažinti, kad šiek tiek aptingau. Žinau, kad Lina mane išbars už tokį elgesį, tačiau nesigailiu dėl nieko, net dėl to, kad kartais Vincui duodu vakarykščio maisto. Jei vakarienei mūsų šeima valgė troškintų daržovių, mėsos ir bolivinės balandos, tai vakarienei su mumis Vincas valgo balandą, o kitos dienos pietums – nuostabią daržovių ir mėsos košę (iš tų pačių vakarykščių troškintų daržovių). Jeigu jam duodu mėsos/žuvies su daržovėmis – analogiškai kitos dienos pietums sūnus kerta vakarykščių kruopų košę su pagardais. O kadangi mūsų šeima nieko nekepa keptuvėje, viską – tik orkaitėje, tai ir maistas būna gana sveikas, gerai pasitroškinęs, sodraus skonio – pastebėjau, kad ir Vincui tokios košės labiau patinka.
Pradėjo gerti vandenį! Dar vienas didis žingsnis mūsų fronte: Vincas pradėjo gerti vandenį. Tiksliau, gurkšnoti labai mažais gurkšneliais. Bet tai jau nemažas laimėjimas, žinant, kad jis iki tol gėrė tik mano pieną, o į sultis, vandenį ir kitus skysčius žiūrėdavo kreivai. Dabar jam pripilu keturias skirtingas gertuves vandens ir leidžiu rinktis, iš kurios nori gerti. Kartais į vandenį įpilu sulčių, kad karštomis dienomis išgertų kuo daugiau skysčių.
Kelis kartus Vincui pirkau ir ledų – paprasčiausio plombyro vafliniame indelyje. Vincas nesugebėjo suvalgyti viso, tačiau vien tas faktas, kad mano sūnus valgo savo ledus, yra savotiškai žavus – koks jis jau didelis.
Mityba kavinėse. Dar vienas vasaros ypatumas, be ledų ir uogų, yra lankymasis kavinėse ir vaiko mityba ten. Dažniausiai dukra kavinėse užsisako picų, tad Vincui tenka picų kraštai. Kelis kartus gavo pakramsnoti ir skrudintų bulvyčių, tačiau daugiau kavinėse sūnui nelabai išdrįstu ką duoti ir negaliu paaiškinti šios baimės. Todėl išeidama į miestą su šeima, įsidedu sūnui paruošiamo maisto (tas pats išganingasis bananas su kokiomis nors kruopomis, avokadu, galbūt avižų košė su pienu). Apskritai, dabar iš namų neišeinu be maisto, nes jei su abiem vaikais keliauju į žaidimų aikštelę ar parką, visko reikia neštis dvigubai daugiau: pjaustyti obuoliai, morkų gabaliukai, sausainiai, riestainiai, uogos, sūrio lazdelės bei čiaupo vanduo dukrai ir vanduo iš parduotuvės sūnui. Kažkada vienas pažįstamas pastebėjo, kad „su tom motinėlėm susitikęs alkanas neliksi“. Ir tikrai, be maisto išėjusi, pradedu panikuoti, nes „o jei Vincas norės užkąsti“.
Kito mėnesio lūkesčiai. Žvelgiant į kitą papildomo maitinimo mėnesį, norėčiau, kad Vincukas daugiau išbandytų mūsų šeimos patiekalų: makaronų, sriubų, troškinių. Taip pat bandysiu gamintis naminių ledų, kurių receptų radau „Mamos žurnale“ ir kuriuos, tiesą sakant, gaminu kasmet, tik šiemet aptingau. Manau, kad uogų, banano ir jogurto derinys leduose vaikui labai patiks.
KOMENTUOJA DIETOLOGĖ
Valgymo įpročių koregavimo centro valgymas.lt vadovė gydytoja dietologė Lina Barauskienė
Komentuoja gydytoja dietologė Lina Barauskienė, valgymo įpročių koregavimo centras „Valgymas.lt“
Šį kartą perdavėme dietologei Linai ne tik Vinco mamos, bet ir tą patį mėnesį gimusių vaikučių mamų klausimų apie maitinimą:
Kaip parinkti paukštieną kūdikiui? Ar tikrai visa paukštiena parduotuvėse užteršta antibiotikais ir hormonais?
Paukštiena yra labai svarbi kūdikių ir vaikų (o ir suaugusiųjų) mityboje, nes ši mėsa lengvai virškinama, gerai pasisavina, joje daug baltymų, ji švelni ir dažniausiai vaikų mėgstama. Mėsos kokybė labai priklauso nuo to, kaip višta auginama. Jeigu nėra galimybių pirkti ekologiškai augintų vištų iš ūkininkų, tuomet parduotuvėje reikėtų perskaityti, kaip višta buvo auginta.
Kas dedama į pramoniniu būdu auginamų vištų pašarus, nežinome, bet galime nuspėti. Pramoniniu būdu auginamos vištos auga narvuose, labai arti viena kitos. Kad viena nuo kitos neužsikrėstų, joms duodama vaistų, dažniausiai antibiotikų. Kad vištos užaugtų beveik nejudėdamos, jos maitinamos praturtintais pašarais, kuriuose, tikėtina, yra augimą skatinančių medžiagų. Nejudančių ir, atvirkščiai, laisvai vaikščiojančių vištų raumenų skaidulos skiriasi, tad skiriasi ir baltymų kiekis bei kokybė. Taip pat ir riebalų kiekis.
Dažnai būna taip, kad noriai ragaujantis naujus patiekalus vaikas antrais trečiais metais tampa išrankiu valgytoju, atsiranda naujo skonio baimė
Ką galima užsakyti kūdikiui iš kavinės maisto?
Mamos dažnai pateikia šį klausimą, deja, nieko gero negaliu atsakyti – kavinių, kuriose būtų tiekiamas maistas, tinkamas kūdikiams, nėra, vaikams – yra, bet tik kelios.
Standartiškai į „vaikišką meniu“ kavinė įtraukai viską, kas blogiausia – picas, skrudintas bulvytes, gazuotus saldžius gėrimus ir t.t. Tai visiškai ne vaikiškas maistas! Juolab kad kavinėje niekada nežinosi, kokios produktų sudėtinės dalys, kokios kokybės aliejuje jie kepti, kiek laiko pagaminti ir t.t. Net suaugusiems žmonėms kartais nuo kavinių maisto sutrinka virškinimas, tai ką kalbėti apie vaikus. Tad iki metų aš išvis nerekomenduočiau nieko užsakinėti kūdikiui kavinėje, o vėliau galima valgiaraštyje rasti ko nors labai gryno, nesumaišyto – gal vaisių lėkštę, ledų ar želės. O klausimas, kas mažam vaikui geriau: skrudintos bulvytės ar kepta duona, – neturi atsakymo, nes net ir suaugusiesiems toks maistas nėra tinkamas. Beje, skrudintos bulvytės vaikui visai tiktų, tik jos turėtų būti pagamintos namuose, orkaitėje, su keliais lašais sveiko aliejaus (o ne virtos nežinia kiek kartų naudotuose riebaluose).
Ar gaminti tuos patiekalus, kuriuos kūdikis labai mėgsta, ar vis dėlto įvedinėti naujus?
Dažnai būna taip, kad noriai ragaujantis naujus patiekalus vaikas antrais trečiais metais tampa išrankiu valgytoju, atsiranda naujo skonio baimė. Tad kūdikystėje reikia kuo labiau plėsti racioną, kad mažylis „neužsiciklintų“ valgyti tik 5 patiekalus, kuriuos mama vis gamino ir gamino. Mano patarimas – iki metų tik didinti patiekalų įvairovę, o nuo metų nepataikauti, jeigu kažko atsisako, nepulti gaminti tik to, ką mėgsta ir valgo. Nieko gero, kad vaikas, pavyzdžiui, manų košę (kad ir kaip ją mėgtų) gauna kiekvieną dieną.
Ar kūdikiui, kuriam beveik metai, galima duoti vakarykščio, pašildyto maisto?
Visi žinome, kad tiek vaikui, tiek suaugusiajam pats vertingiausias yra ką tik pagamintas maistas, bet gyvenimas yra toks, kartais taupome laiką ir maistą gaminame dviem dienom. Šildyto maisto iki metų dažnai duoti nerekomenduočiau, bet vėliau galima, tik atsiminkite, kad kuo daugiau kartų maistas šildomas, tuo jame mažiau lieka vertingų medžiagų. Todėl šildykite ne visą puodą, o tik tą vieną reikalingą porciją.
Rauginti produktai organizmui labai reikalingi, nes turi gerųjų bakterijų
Nuo kada pradėti vaikui duoti raugintų produktų (pvz., agurkų, kopūstų, burokėlių)?
Rauginti produktai organizmui labai reikalingi, nes turi gerųjų bakterijų. Naujausios sveikos mitybos rekomendacijos siūlo kasdien suvalgyti bent vieną porciją raugintų produktų, tais turėtų užtikrinti gerą žarnyno sveikatą. Rauginti produktai tai yra ne tik raugintos daržovės, bet ir rauginti pieno produktai, kuriuos mažam vaikui lengviau sumaitinti. Tad kūdikiui nuo 10 mėnesių kasdien duokite po vieną porciją raugintų pieno produktų (kefyro, jogurto), o raugintomis daržovėmis siūlyčiau nepiktnaudžiauti, nes jose paprastai būna nemažai druskos, cukraus. Tai nėra būtinas kūdikių maistas, nors rekomendacijų, kurios draustų kūdikiui duoti raugintų kopūstų ar agurkų, nėra. Vienos mamos duoda šaukštelį kitą raugintų kopūstų skysčio, kitos išverda raugintų kopūstų sriubos. Kodėl ne.
Kuo pakeisti nepamainomą bananą? Kad būtų toks pat skanus vaikams ir patogus mamoms?
Pirmiausia kyla klausimas – o kodėl reikėtų jį kažkuo keisti? Bananą lengva pasiimti su savimi, lengva sumaitinti, kūdikiai jį mėgsta. Žinoma, bananas neturėtų būti vienintelis vaisius, duokite obuolių, kriaušių. Ir nepamirškite, kad bananai neauga Lietuvoje, jie atvežami iš labai toli, prieš tai apdirbami cheminėmis medžiagomis, todėl jais permaitinti kūdikių nesiūlyčiau. Kepiniuose bananą puikiai pakeičia saldžioji bulvė, morka ar moliūgas.
Nuo kelerių metų galiam duoti vaikams kugelio? O jei mūsų gaminamas kugelis liesas, gal galima ir jaunesniam?
Iš pirmo žvilgsnio kugelis yra visai tinkamas mažiems vaikams, nes kepamas orkaitėje, yra minkštas, tačiau nepamirškite, kad tarkiai dažnai sunkiai virškinami. Neradau mokslinių tyrimų, kurie uždraustų mažiems vaikams duoti patiekalų iš tarkių, tarkiai išvis pasaulyje nėra populiarūs, todėl niekas nedaro tyrimų, kokią įtaką jie daro vaikų mitybai. Tokie bulvių patiekalai yra mūsų krašto tradicija, todėl tikiu, kad ankstesniais laikais maži vaikai tikrai valgė šiuos patiekalus. Pati bulvė kūdikiams ir vaikams itin tinkama daržovė (kai kuriose mitybos teorijose ji yra pirmoji papildomo maitinimo daržovė). Manau, nuo metų vaikui galima duoti paragauti kugelio, ir jei patiks, kodėl gi ne – tegul valgo.
Kaip dėl svogūnų vaikų maiste?
Tiek svogūnai, tiek česnakai yra labai gerai, jei pavyksta vaiką prie jų skonių pripratinti, nes turi eterinių aliejų, apsauginių ir gydomųjų savybių. Juos galima naudoti kūdikio patiekaluose gana anksti – gal ne nuo pirmųjų, bet nuo antrųjų daržovių košių virimo tikrai. Tačiau žalių svogūnų, jų laiškų ar česnakų kūdikiui vargu ar sumaitinsite. Nebent tai mėgstama šeimos daržovė, ir vaikas mato, kaip tėvai svogūnus deda į visa salotas.
Ką manote apie sūrio lazdeles vaikams? Ar laimintumėte kaip užkandį?
Perskaičius sudėtį į akis nekrenta kažkokių blogi dalykų. Tai pieno produktas, puikiai tinka kaip užkandis. Jose yra kalcio, vitamino D, baltymų. Tik neleiskite sūrio lazdelių vagyti vaikščiojant, bėgiojant – nes atkandęs gabaliuką vaikas gali užspringti.
Nuo kada nebemalti mėsos?
Malta mėsa yra labai patogu, nes vaikui reikia mažiau kramtyti, jis neprisiryja didelių gabaliukų (nekramtyta mėsa sunkiau virškinama, iš jos pasisavinama mažiau medžiagų). Šiaip gabalinį maistą, pagal kai kurias teorijas, kūdikiui galima duoti jau nuo 6 mėnesių, net jei jis dar neturi dantų. Tačiau virtą nemaltą mėsą kūdikis gana sunkiai sutrins, tikėtina, nurys nekramtytą. Kita vertus, vaiko įgūdžiai kramtyti atsiranda treniruojantis, tad jeigu duosite tik maltos mėsos, vaikas ilgai neišmoks jos sukramtyti.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
