Vaikų dantukų priežiūra – svarbi vaikystės dalis. Svarbu ne tik gerai išvalyti dantis ir pastebėti „skylutes“. Ne mažiau svarbu stebėti, kad taisyklingai formuotųsi vaiko sukandimas.
„Ilgas“ veidas ir kitos asimetrijos
Tėvai gana anksti pastebi vaiko veido asimetrijas. Vienų vaikų veidai būna pernelyg „ilgi“, kitų – nuolat praviros lūpos ar pan. Tėvai dažniausiai pagalvoja – juk dar mažas, išaugs. Gydytojai sako – laukti nereikia. Tokie „netobulumai“ gali būti pašalinti dar nespėjus visiškai susiformuoti veidukui.
Jei tėvai susigriebtų laiku, tai apsaugotų vaikučius nuo ateityje galimų veido estetikos problemų, nereikėtų didelių investicijų į breketų sistemas ar net chirurgines operacijas. Dažnai tėveliams trūksta informacijos ir supratimo apie tai, kad kuo anksčiau pradedama rūpintis vaiko dantų išsidėstymu, tuo lengviau galima išvengti ortodontinio gydymo.
Kodėl sąkandis netobulas
Atrodo, primityvūs ir paprasti dalykai kartais gali sukelti nemažai problemų. Svarbu įsisąmoninti, kad dantimis reikia rūpintis nuo pirmųjų dienų ir reguliariai lankytis pas odontologą. Vaiko dantukuose yra mažiau mineralų, jie minkštesni, ir prasidėjus kariesui, tereikia labai trumpo laiko, kad jie visiškai sugestų. Jei taip atsitiko, ir dantukas buvo pašalintas anksčiau laiko, nei jis turėjo iškristi, ateityje dėl to vaikas gali kentėti nuo dantų susigrūdimo, nebūdingos padėties, o tai estetiškai netenkina nei vaiko, nei jo tėvelių.
Kita labai svarbi dalis, susijusi su dantų estetika, yra vaiko žalingi įpročiai, į kuriuos tėvai neretai neatkreipia dėmesio. Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį? Trys pagrindiniai dalykai, kurie gali sukelti nepageidaujamus žandikaulių pokyčius yra: čiulpimo refleksas, kvėpavimo sistemos sutrikimai ir netaisyklinga vaiko padėtis tam tikromis situacijomis.
Atviras sąkandis odontologų yra vadinamas tada, kai sukandus dantis tarp jų lieka tarpas. Lūpos dažniausiai būna praviros, reikia pastangų, norint jas sučiaupti (normaliai lūpos yra atsipalaidavusios ir nežymiai liečiasi). Esant normaliam sąkandžiui, to neturėtų būti. Atviras sukandimas lemia ne tik prastą estetiką, bet didina ir karieso riziką.
Apžvelgsime visas tris blogo sąkandžio priežastis.
Vaikų čiulpimo refleksas
Čiulpia čiulptuką arba pirštą. Vaikų čiulptuko ar piršto čiulpimas nėra problema, kai tai vaikas daro iki 2 metų.
Dažniausiai šis įprotis praeina savaime. Jei pastebite, kad vaikas pirštą kiša į burną, jį čiulpia net pradėjęs eiti į mokyklą, reikėtų susirūpinti. Dažniausiai taip elgiasi vaikai, kurie buvo maitinami mišinėliais, o ne motinos pienu. Tam įtakos gali turėti ir emocinė įtampa. Dažnai pirštas tarp dantų yra tarpo, liaudiškai vadinamos „spragos“, priežastis. Jei vaikas pirštą čiulpia ilgiau nei 6 valandas per parą, sutrinka žandikaulių augimas – veido profilis tampa išgaubtas. Sunkesniais atvejais sutrinka galvos ir kaklo padėtis, vaikas pasilenkia į priekį. Taip pat žalingai veikia ir įprotis kramtyti pieštukus, tušinukus, nagus. Vaikas turi stengtis nekišti daiktų į burną ir pats save kontroliuoti. Nagus galima lakuoti vaistinėse parduodamu karčiu nagų laku.
Kaišo liežuvį tarp dantų. Kai kurie vaikai mėgsta kaišioti liežuvį tarp dantų. Dažnai tai darant, dantys tiesiog lenkiasi į išorę, nes liežuvis yra raumeningas ir stiprus organas, tad per ilgą laiką dantys nesunkiai pakeičia savo padėtį, susiformuoja tarpai tarp dantų. Jei vaikui trūksta valios ar noro atsikratyti šio įpročio, reiktų kreiptis į ortodontotus, kad pagamintų plokštelę, kuri apsaugo nuo nepageidaujamų liežuvio judesių. Šis įprotis gali lemti ir veido išgaubtumą, vaikui gali būti sunku sučiaupti lūpas.
Kramto apatinę lūpą. Reiktų atkreipti dėmesį, ar vaikas nekramto apatinės lūpos, jos nekiša po viršutiniais dantukais.
Apatinės lūpos kramtymas gali reikšti, jog vaikas nepasitiki savimi, kažkas jį baugina. Jeigu apatiniai priekiniai dantukai dengia viršutinius, šią patologiją gali sukelti viršutinės lūpos čiulpimas. Kad lūpos yra kramtomos, pastebėsite iš jų sausumo. Vaikas, turintis įprotį kramtyti skruostą ar lūpos kampą, irgi turi būti atpratinamas nuo šių blogų įpročių.
Kvėpavimo takų infekcijos
Nesučiauptos lūpos gali rodyti kitą žalingą veiksnį: kvėpavimą pro burną. Vaikas būna išsižiojęs, kvėpuoja pro burną. Tai gali sukelti dažnos ar lėtinės apatinių kvėpavimo takų ligos, alerginės slogos ar adenoidai. Nuolatos būnant išsižiojus, gomurys gali susiaurėti, ir dantų kontaktai gali neatitikti (dantys sukandant netaisyklingai susiliečia). Be viso to, formuojasi ilgesnis apatinio veido trečdalis, veidas tampa išgaubtas, vaikas būna pravira burna. Kliniškai tai vadinama „adeoidišku veidu“. Reikia gydyti kvėpavimo takų infekcijas, kartais išoperuoti adeinoidus, atlikti alerginius mėginius ir vengti alergenų.
Laikysenos sutrikimai
Kitas kartais svarbus dalykas – vaiko laikysena dienos ir nakties metu. Jeigu vaikas mėgsta miegoti ant pilvo, po smakru pasikišęs rankas, gali būti, kad ta veido pusė gali nukrypti į priešingą pusę, ypač jei tokia padėtimi vaikas miega kelias valandas. Reikia kontroliuoti, kaip vaikas sėdi, ar neparemia ranka galvos. Tai normalios pozicijos, tačiau jei taip sėdima nuolatos, atramos jėga gali deformuoti veidą.
Vaikui, nešiojančiam sunkią kuprinę, neleiskite to daryti ant vieno peties, nes tai sukelia ne tik stuburo iškrypimus, bet (kad ir kaip būtų keista) veikia ir sukandimą. Raumenys turi prisitaikyti prie naujos laikysenos, o pusiausvyrą palaiko ir kaklo raumenys. Jie yra jungiamoji grandis tarp nugaros ir galvos, tad normalu kad gali būti paveiktas žandikaulis.
Taigi šie visi vaikų žalingi įpročiai turėtų būti kuo greičiau pašalinti. Reikia pasikalbėti su vaiku, išsiaiškinti, kas jį neramina ar liūdina, nes dažnai savo įpročiu vaikas gali slopinti emocinę įtampą. Vaikas turi lavinti savo valią.
Sudrausminimai turėtų būti griežtoki, bet negali būti suprasti kaip bausmė. Sunkesniais atvejais gali prireikti ir psichologo pagalbos, o įpročių neatsikračius – ortodonto konsultacijos ir gydymo.
Odontologė Monika Ryliškytė
„Mamos žurnalas“
