Simoną pravardžiuoja vampyru, nes jo iltiniai dantys išdygo aukštai ir kažkokie labai ilgi.
Vaidutį vadina „stalčiumi“, nes jo apatinis žandikaulis gerokai pasistūmėjęs į priekį.
Ilonos pravardė „žiurkė“, nes jos priekiniai dantys susigrūdę ir atsikišę.
Kiek daug nemalonių emocijų dėl kelių dantų! Tikimės, kad perskaičiusios šį straipsnį Simono, Vaido ir Ilonos mamos įregistruos vaikus artimiausiame ortodonto kabinete. Laiko dar turite – kol auga žandikauliai (maždaug iki 12-15 metų) ortodontai gana nesunkiai patobulina vaiko sukandimą, „pastumdo“ dantis.
Konsuktuoja gydytoja ortodontė Lina Mažutienė.
Turtas, už kurį vaikai padėkos
Jei domitės šiuolaikinės dantų technikos laimėjimais, žinote, kiek kainuoja graži šypsena. Jei jos negavote „iš Dievulio“, teks pakloti tūkstančius. Lygūs sveiki dantys tapo vizitine kortele. Todėl toliaregiškesni tėvai investuoja į vaikų „šypsenas“ ir po 15 metų tikrai sulauks padėkos. Kita vertus, ką tėvams pasakys mergina, kuriai darbą susirasti trukdys išsiklaipę ar bet kaip susigrūdę dantys? Kai vaiko pieninius dantukus keičia nuolatiniai, tėvams iškyla daugybė klausimų. Į juo pabandėme atsakyti su gydytoja ortodonte Lina Mažutiene.
Nereikia laukti, kol dantys pasikeis
Tėvai įsivaizduoja, kad pas ortodontą vaiką reikėtų nuvesti tik tada, kai visus priekinius pieninius dantis pakeitę nuolatiniai. Dantų keitimosi procesas trunka ilgus metus, dantukai kalasi šleivi, stumia vienas kitą, o tėvai laukia – dar ne laikas, dar ne visi išdygo. „Dažniausiai mamos atveda vaikus, kuriems išdygę visi nuolatiniai dantys, o iltiniams dantims nebelieka vietos ir jie pradeda dygti aukštai, lyg antroje eilėje (kaip vampyro). Tuomet gydyti sunku. Kartais net tenka šalinti sveikus dantis. Geriausia, kai vaiką ortodontas apžiūri tik pradėjus kristi pieniniams dantukams. Jei tėvams kyla kokių nors abejonių, jie gali pasikonsultuoti su ortodontu ir kol vaiko dantys dar pieniniai. Mano mažiausia pacientė buvo 3 metų, ji nešiojo plokštelę dėl kryžminio sąkandžio. Mamai nepatiko, kad mergaitė kanda ir kramto kažkaip kreivai“, – sako ortodontė Lina. Kol žandikaulis auga, dantis ir sąkandį tvarkyti daug lengviau, nei suaugusiajam.
Pagrindinės bėdos, dėl kurių vaikus atveda pas ortodontą
Platus tarpudantis (diastema). Ši bėda paprastai išaugama, nes pirmiausia išdygsta reti priekiniai dantys, o vėliau dygstantys tolesni dantukai juos sustumia ir tarpo nebelieka. Jei didelis tarpas tarp dantų paveldėtas, jį galima suspausti, bet dažniausiai nuėmus plokštelę jis vėl atsiranda.
Nelikę vietos iltiniams dantims. Dažniausia bėda, dėl kurios mamos atveda vaikus pas ortodontą – vietos trūkumas iltiniams dantims.
Netaisyklingas sąkandis. Tėvus neramina, kai vaiko apatinis žandikaulis „pavažiavęs“ pirmyn („stalčius“), arba atvirkščiai – kai viršutinis žandikaulis išlindęs į priekį („stogelis“). Lengviau sutvarkyti atkištus dantukus.
Ilgai neišdygsta nuolatiniai dantys. Vienam vaikučiui pieniniai iškrinta 4 metų, kitam – 8. Tačiau tėvams labai neramu, kodėl nuolatiniai dantys vėluoja. Jei po pieniniu dantuku yra nuolatinio danties užuomazga, jis vis tiek išdygs, ištirpindamas pieninio danties šaknį. Tai galima pamatyti padarius panoraminę dantų nuotrauką. Kartais dantys be ortodontų pagalbos ir neišdygsta (danties užuomazga tupi kaule ir nejuda). Tada dantukui padedama išaugti pritvirtinus breketus.
Kodėl tiek daug kreivadančių
Iš tiesų, vaikų su kreivais dantimis ir netaisyklingu sąkandžiu daugėja. Natūralu, nes vis keičiasi mūsų mitybos įpročiai. „Kuris vaikas paprašo sugraužti morką? Geriau palaižys ledų (darbas tik liežuviui), suvalgys jogurto (kramtyti nereikia). Visas vaikų maistas minkštas, žandikauliai nebeturi krūvio. Evoliucijos eigoje žmogaus žandikaulis vis mažėjo ir lengvėjo, o dantų skaičius liko tas pats. Pasižiūrėkite, koks masyvus buvo pirmykščio žmogaus žandikaulis, kai reikėjo dantimis plėšyti pusžalę mėsą“, – sako ortodontė Lina Mažutienė.
Vaiko dantys netaisyklingai gali dygti dėl paveldėjimo. Ortodontas apžiūri vaiko dantukus ir mato, kad jie – lygiai tokie patys kreivučiai, o sąkandis toks pat netaisyklingas, kaip ir šalia stovinčios mamos ar tėčio. Pavyzdžiui, mezialinis sąkandis (stalčius) dažniausiai būna paveldimas. Tokį paveldimą sąkandį ištaisyti labai sunku, kartais prireikia veido-žandikaulio chirurgų pagalbos.
Dar daugiau vaikų susigadina sąkandį dėl visokių ligų ir žalingų įpročių.
Žandikaulis kenčia, kai:
Vaikas kvėpuoja per burną. Dažniausia bėda – LOR ligos, kai vaikas dažnai serga sloga, turi išvešėjusius adenoidus, kvėpuoja per burną.
Oro srautas eina ne per nosį, o per burną, todėl gomurys auga siauras, aukštas, dantų lankas susiaurėja, dantims lieka mažiau vietos. Kai mažai vietos dantims, dantukai auga susigrūdę arba atsikišę, vystosi netaisyklingas sąkandis.
Nuolat kaišioja liežuvį, čiulpia pirštą, skruostą, lūpą. Šie judesiai pamažu traumuoja žandikaulį.
Miega vis toje pačioje padėtyje. Jei vaikas visą laiką miega ant to pateis šono, ypač pasikišęs po skruostu kumštį ar antklodės gumulą, natūralu, kad jo žandikaulis deformuosis. Taip pat negerai, kai vaikas miega visą laiką atlošęs galvą (apatinis žandikaulis važiuoja atgal).
Neišsaugoti jo pieniniai dantys. Labai svarbu puoselėti ir išsaugoti pieninius dantukus, nes jie laiko vietą nuolatiniams dantims. Jei sugenda pieninis dantis ir tenka išrauti, tūnanti nuolatinio danties užuomazga gali pasislinkti ir pradėti dygti ne toje vietoje, kur reikia.
Ką gali plokštelės
Ortodontijos galimybės šiais laikais beveik neribotos. Įvairių plokštelių ir įtvarų pagalba galima… sukeisti vietomis dygstančius dantis.
Pagrindinė pagalbos priemonė – plokštelės – panašios į tas, kurias ir mes nešiojome vaikystėje. Žinoma, dabar plokštelės gaminamos dailesnės, malonesnės burnai, plonomis vielutėmis. Pasak ortodontės, plokštelę galima pagaminti kelių spalvų, įklijuoti lipduką, kad vaikas su ja gerai jaustųsi. Gal dėl to, kad plokštelės dabar gražios, vaikai jų nesibaido, o net didžiuojasi. Tai tapo madingu aksesuaru, kaip ir akinukai.
Vaikai nebesidrovi nešioti briketų, įvairių išorinio tempimo aparatų (vadinamųjų ūsų).
Ortodontai – geri gydytojai
Ortodontai juokiasi, kad yra patys geriausi daktarai, mat vaikams nieko skaudžiai nedaro. Pasak ortodontės Linos Mažutienės, vienintelis nemalonus momentas, kai prieš gaminant plokštelę reikia nuimti dantukų atspaudą, ir vaikui į burną įvedamas šaukštas su specialia koše. Tai trunka kelias minutes, dauguma vaikų to nė nepajunta. Plokštelę nešioti visai neskausminga, kuo mažesnis vaikas, tuo lengviau prie jos pripranta. Ilgainiui vaikai išmoksta patys plokštelę prižiūrėti (plauti, laiku pasukti sraigtą specialiu rakteliu). Gydymo trukmė įvairi, kai kuriems vaikams užtenka pusmečio, metų, kitiems tenka pas ortodontus lankytis tol, kol sudygta visi dantys.
Kai vaiko dantys dygsta kreivi, lipa vienas ant kito, tėvams labai negražu. Bet… ne liga, vaikui neskauda, tad koks skirtumas – ar plokštelę įdėsite šiais metais, ar kitais. „Tėvai nepagalvoja, kad netaisyklingas sąkandis alina žandikaulio sąnarius. Žinoma, žmogus tą nuolatinį traumavimą pajus tik po keliasdešimt metų, bet kodėl save žaloti? Kita bėda – dėl netaisyklingo sąkandžio deformuojasi veido kaulai ir minkštieji audiniai. Vaikas gali būti panašus į žoipliuką (išsižiojęs, sutrumpėjusia viršutine lūpa ir užsirietusia „knysiuko“ nosimi), turėti „paukščio“ ar kreivą veidą“ – sako ortodontė Lina.
„Mamos žurnalas“
