Net 80 proc. kūdikių iki 6 mėn. čiulpia pirštą. Kodėl?

ciakiene3

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

Ne viena mama skundžiasi, kad niekaip negali atpratinti vaiko nuo piršto čiulpimo. Tai dar sunkiau, nei atpratinti nuo čiulptuko. Čiulptuką galima išmesti, o kur paslėpsi tokį skanų pirštuką?

Mamos Linos laiškas

Mano 1,3 metų dukrelė pradėjo intensyviai čiulpti pirštą, be piršto ji negali užmigti. Priežastis žinau (suėjus metams nujunkiau). Niekaip nepavyksta atpratinti čiulpti. Skaičiau literatūros, konsultavausi su keliais gydytojais, net su ortodontu. Visų jų nuomonės dėl piršto čiulpimo žalos labai skiriasi. Pasinaudojau visais siūlomais patarimais: nupirkau ortodontinį čiulptuką, bet dukra jo kategoriškai atsisako (nepratus nuo kūdikystės), skiriu daugiau dėmesio, kad nebūtų kada tą pirštą čiulpti, galiausiai nupirkau specialaus skysčio, kuriuo patepus pirštus šie užsitraukia plėvele ir vaikas dėl aitraus skonio bei kvapo turėtų atprasti juos čiulpti. Negelbėja net tas bjaurusis skystis, kurį dukrelė užsimerkusi, apsiašarojusi ir išsigandusi nučiulpia, ir vėl viskas iš pradžių. Jau nuleidau rankas, nes matau, kad tas pirštukas jai tarsi Dievas, ramintojas ir paguoda, kai liūdna, skauda, ar norisi miego.

Norėčiau sužinoti specialistų nuomonę apie piršto čiulpimą. Kai kurie gydytojai mane gąsdino, kad ilgai čiulpiant pirštą vaikui gali deformuotis žandikaulis, dantys, gomurys ar net lūpa, pakisti jo kalba. Kiti gydytojai, atvirkščiai, sako, kad piršto čiulpimas nėra toks žalingas, kaip čiulptuko čiulpimas, sunkiau tik nuo jo nupratinti. Kodėl taip išsiskiria gydytojų nuomonės, ir kuo tikėti man? Skaičiau, kad vaikas pirštą čiulpia vos ne iki mokyklos, taip sukeldamas aplinkinių patyčias.

Kaip atpratinti dukrą, kad tai nebūtų prievartinis išbandymas?

Lina

Ką daryti, jei vaikas čiulpia pirštą

vingraccs

Dr. Algimantas Vingras

Atsako docentas Algimantas Vingras

Kodėl čiulpia?

Net 80 proc. kūdikių iki 6 mėn. čiulpia pirštą. Tai kūdikiai, kurie įgimto čiulpimo-žindimo reflekso negali patenkinti žindymu iš krūties. Jie čiulpia visa, kas tik pakliūva į rankas, ne tik pirštą ar kumštį. Šis įprotis gali išlikti iki 3-5 metų.

Nėra gerai, kai vaikas nuolatos čiulpia čiulptuką, nes toks užsiėmimas atitraukia dėmesį nuo domėjimosi aplinka. Nuovokios mamos pastebi, kad čiulpiančiam kūdikiui vis tiek, kas darosi aplink.

Pastebėta, kad labiau mėgsta čiulpti jautrios nervų sistemos mažyliai.

Vaikai iki 3-5 metų labai sunkiai atsisako bet kokio įpročio, nes labai mėgsta ritualus, o piršto čiulpimas – vienas iš ritualų.

Pastebėta, kad pirštą mažyliai pradeda čiulpti, kai jiems nuobodu arba suserga. Kai kurie mažyliai, kurie čiulpia pirštą, suka, pešioja plaukus, arba atlieka monotoniškus judesius su žaislu (jį ,,lamdo” ir pan.).

Piršto čiulpimas padeda mažyliui išgyventi „skriaudas”, nusivylimą, skausmą. Ritmingas piršto čiulpimas vaikui padeda atsipalaiduoti, jis tampa mažiau irzlus.

Vaikai, kurie vos tik jiems suverkus buvo raminami čiulptuku, dažniau nei kiti mėgsta čiulpti pirštus, ypač nykštį.

Vyresni nei 4 metų vaikai gali čiulpti pirštą, kai jiems pritrūksta dėmesio, neturi kuo užsiimti, nuolat konfliktuoja su broliais, seserimis.

Ar pakenks?

Bet kuriame amžiuje, o ypač sulaukus 4 metų, piršto čiulpimas nėra gerai, nes slopina naujų įgūdžių formavimąsi. Šio įpročio tyrinėtojai pastebėjo, kad tik tuomet, kai pirštas intensyviai čiulpiamas kelerius metus, gali atsirasti netaisyklingas sukandimas, veido, piršto deformacijos. Manoma, kad joks medikamentinis gydymas pratinant nuo piršto čiulpimo yra neefektyvus ir net žalingas, nes slopinamos smegenys, trikdoma jų veikla.

Ką daryti?

Jeigu mažylis buvo įpratęs prie čiulptuko, staiga jį atėmus jis pradės čiulpti pirštą. Kad taip neįvyktų, čiulptuką gali pasiūlykite tik prieš miegą.

Nepatartina liguistai daug dėmesio skirti piršto čiulpimo problemai, nes tai tik sustiprina vaiko norą daryti tai, kas draudžiama.

Reikėtų taip suplanuoti vaiko veiklą, kad čiulpti pirštą paprasčiausiai nebebūtų kada.

Negalima vaiko pamėgdžioti, bausti arba juoktis iš jo įpročio.

Nežadėkite už nečiulpimą materialių dovanų. Pagyrimai turi būti žaidybinės formos. Pavyzdžiui, už dieną, kai vaikutis nečiulps piršto, kalendoriuje ant sienos nupieškite žvaigždutę.

Piršto tepliojimas karčiomis, blogo skonio medžiagomis dažniausiai nepasiteisina.

Netikslinga vietoje piršto duoti čiulpti žinduką – tai nepadeda.

Jeigu mažylis čiulpia pirštą, kai migdosi, geriausia su juo pabūti, paglostyti, pasekti pasaką.

Su vaiku, kuris čiulpia pirštą, dera nors 2 kartus per metus apsilankyti pas vaikų odontologą.

Jeigu čiulpiantis pirštą vaikas tuo pačiu metu dar suka, peša savo plaukus, ar atsiranda kokių įkyrių, monotoniškų judesių, reikia pasikonsultuoti su vaikų neurologu.

Nuo piršto čiulpimo padeda atpratinti tik nuolatinės motinos ir visos šeimos pastangos – pedagoginis taktas ir kantrybė.

Į klausimą „kodėl taip išsiskiria gydytojų nuomonės, kuo tikėti“ galima atsakyti – kiekvienas gydytojas, kaip žmogus, turi teisę pasakyti savo nuomonę. Net ir paukščiai skirtingai čiulba… Neužmirškite, kad kiekvienas gydytojas stengiasi padėti, o kiekvienam vaikui reikia atrasti jam tinkamą atpratinimo būdą.

Skirtingos gydytojų nuomonės leidžia pasirinkti, o tai nėra blogai.

„Mamos žurnalas“



Susiję straipsniai



Žymos:

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− 5 = nulis

Kitos temos: