Kodėl kramto. Nagų kramtymas yra labiausiai paplitęs tarp vadinamųjų „nervinių įpročių“, kurie apima nykščio čiulpimą, piršto kaišiojimą į nosį ir jos krapštymą, plaukų tampymą ir pešimą. Kaip ir kiti nerviniai įpročiai, nagų kramtymas dažniausiai būna nesąmoningas veiksmas.
Atpratinimo klaidos. 2–3 metų vaikui nuolatos nekartokite „negraužk nagų“. Jei tik vaikas pastebės, kad nagų kramtymas jus varo į neviltį, jis supras, kad tai puikus būdas atkreipti jūsų dėmesį, ir tai darys dažniau. Taigi stenkitės neparodyti susijaudinimo, pykčio ir panašių emocijų.
Dažniausios nagų kramtymo priežastys yra nerimas, smalsumas, nuobodulys, streso malšinimas, mėgdžiojimas, noras atsipalaiduoti, pvz., prieš miegą. Polinkis šiam įpročiui gali būti paveldimas. Suaugusių nagų kramtytojų vaikai yra labiau linkę graužti nagus, o identiški dvyniai dažniau demonstruoja panašų elgesį nei neidentiški. Kramtantis nagus vaikas gali tuo pačiu metu turėti ir kitą nervinį įprotį – čiulpti pirštus ar nykštį, laižyti lūpas.
Geriausia pagalba – išsiaiškinti priežastis ir jas pašalinti. Su vaiku dirbkite nuosekliai, ramiai ir kantriai, neparodykite, kad įprotis jus itin jaudina. Jei spausite staigiai ir įsakmiai nustoti kramtyti nagus, padidinsite stresą ir sustiprinsite norą elgtis nepriimtinai. Nesibaigiantys priekaištai, moralai, riksmai ir bausmės neskatina nustoti kramtyti nagus. Jie erzina vaiką. Jis gali panorėti parodyti, kas yra tikras nagų šeimininkas. Gėdinimas, baudimas nepadeda atsisakyti įpročio.
Keli patarimai.
Kas kelias dienas nukirpkite nagus. Dažnai plaukite rankas.
Kai įprotis vargina, nustatykite ribas, pvz., „prie pietų stalo nagų negalima kramtyti“. Jei tai pasiteisina, įveskite ir kitas ribas, pvz., „nagų negalima kramtyti prieš ir po pusryčių“, „atsigulus miegui“ ir pan. Kai vaikas paiso ribų, jį apdovanokite nauju žaidimu, kuriame būtų užimtos abi rankos, ar knygele, kurią abu skaitysite.
Nagų netepkite bjauraus skonio tirpalais.
Paaiškinkite vaikui, kodėl nedera kramtyti nagų. Nagų kramtymas nepuošia, atrodo negražiai, todėl kiti vaikai gali erzinti, į burną patenka ligų sukėlėjų, ir tai gali susargdinti.
Kadangi nagų kramtymas dažniausiai yra nesąmoningas, pasitarkite su vaiku, ar jis nori, kad jam primintumėte kokiu nors kodiniu žodžiu, kad jis nekramtytų nagų.
Mergaitės nagus nulakuokite ir pasigėrėkite jų grožiu. Tegul dažytus nagus pagiria šeimos nariai ir draugai. Prasitarkite – jos nagai bus gražūs, jei ji jų nekramtys.
Kai pastebite, kad iš nuobodulio vaikas vaikšto „iš kampo į kampą“, pasiūlykite žaidimų, kad būtų užimtos abi rankos, kartu pažaiskite, sugalvokite, kokių įgūdžių galite pamokyti, pvz., virtuvės darbų, namų tvarkymo ir pan. Kitaip tariant, padėkite užmiršti įprotį.
Jei pastebėjote, kad vaikas susijaudino ir pradėjo kramtyti nagus, išklausykite, paguoskite, patarkite, kartu giliai pakvėpuokite, pagniaužykite kamuoliukus ar antistresinius žaislus. Pūskite muilo burbulus, žaiskite su balionais, kamuoliu, pieškite.
Įprotis kramtyti nagus gali sustiprėti arba atsinaujinti, kai vaikas išgyvena pokyčius, dėl kurių jis gali sunerimti, pvz., naujo šeimos nario atsiradimas, persikraustymas, darželio lankymo pradžia, tėvų skyrybos.
Jeigu nagus kramtantis vaikas lanko darželį, pasitarkite su jo auklėtoja, kaip bendromis pastangomis jam galima būtų padėti atsikratyti šio įpročio.
Nagų kramtymas trukdo vaiko socialinei raidai, gali komplikuotis nago guolio uždegimu, nago įaugimu. Būtina padaryti viską, kad įprotis neišliktų iki pilnametystės. Tikėti, kad nieko nedarant, vaikui nepadedant, šis įprotį išaugs, yra ne tik naivu, bet ir žalinga.
Pasitarkite su vaiko gydytoju, psichologu ir neurologu, kai:
Jokios kantriai taikytos atpratinimo priemonės negelbsti.
Atsirado ir kitų nervinių įpročių, pvz., piršto čiulpimas, plaukų pešimas, griežimas dantimis.
Pirštų galiukai tapo skausmingi, kruvini.
Sutriko miegas.
