Kiek būrelių reikia vaikui

joana grygutis

Psichologė Joana Grygutis, Ikimokyklinis.lt

Šiais laikais tėvai trokšta užtikrinti vaikui „gerą gyvenimo startą“. Būdai ir priemonės to siekti yra labai įvairios: tai ir įvairių užsienio kalbų, fizinio lavinimo būreliai ar kitokie užsiėmimai.

Papildomus užsiėmimus vaikai neretai lanko todėl, kad tėvai mano, jog vaikams to reikia. Papildomos veiklos pasirinkimas yra labai platus: pradedant užsienio kalbų ugdymu (populiariausia anglų kalba, nors pastaruoju metu populiarėja ir kitos, pavyzdžiui, kinų ar skandinavų kalbos), menine veikla (dailės, dainavimo, šokio ar muzikavimo užsiėmimai), baigiant judriais fiziniais užsiėmimais (karatė, tenisas, baseinas, jodinėjimas, gimnastika, futbolas ir t. t.).

Papildoma veikla neabejotinai duoda didelės naudos vaiko raidai: vaikas sužino naujų dalykų, mokosi naujos veiklos, lavina savo talentą. Vis dėlto kiekviena papildoma veikla apriboja ir mažina paprasto žaidimo laiką su bendraamžiais ar seserimi arba broliu.

Kada būrelių per daug

Pernelyg daug papildomų organizuotų užsiėmimų gali sukelti daugiau žalos nei suteikti naudos. Tėvai derina vaikų būrelių laiką su savo veikla ir didžiuojasi savo gebėjimu maksimaliai produktyviai leisti laiką. Deja, užmirštama, kad paprastas neorganizuotas žaidimas labai svarbus normaliai vaiko raidai.

Per žaidimą vaikas natūraliai pažįsta pasaulį, be to, tai būdas tarpasmeniniams santykiams megzti ir plėtoti. Darželinukai, kurių pagrindinė veikla turėtų būti žaidimas, žaisdami su bendraamžiais, kuria savo pasaulį, grindžiamą tam tikromis pačių sukurtomis taisyklėmis, o tai skatina vaizduotę.

Žaisdami žaidimus pagal tam tikras taisykles vaikai išmoksta ir noriai laikosi socialinių normų. Laisvas ir nevaržomas kalbėjimasis su bendraamžiais ugdo komunikacinius įgūdžius.

Vaikų žaidimus galima suskirstyti į tris grupes:

Žaidimai, kurių pagrindas yra judėjimas, lavina motorinius vaiko gebėjimus;

Žaidimai, kurių pagrindas yra konstravimas, pavyzdžiui, bokšto statymas iš kaladėlių, ugdo ne tik smulkiąją motoriką, bet ir bendravimo gebėjimus, komandinius santykius;

Teminiai žaidimai (parduotuvė, gydytojas, mokytojas ar pan.), kurių metu vaikas mokosi „vaidmenų“, esančių tikrame gyvenime.

Nors žaidimo klasifikacijų yra nemažai, iš tikrųjų tėvams nė nebūtina jų žinoti ir gilintis į jas norint planuoti vaiko laisvalaikį. Paprastai vaikai patys intuityviai užsiima veikla, kuri jiems maloni. Dar neseniai vaikai visą savo laisvalaikį leisdavo kieme, parke, aikštelėje laisvai žaisdami. Aišku, ir dabar jie šitaip leidžia laiką, tik trumpiau, atidžiau stebimi tėvų, o kartais – ir su tėvų parinktais draugais ar žaisdami jų nurodytus žaidimus.

Šiais laikais mažyliui yra atimta galimybė savarankiškai pažinti pasaulį. Kiemo draugystės, regis, baigia išnykti. Vaikas tampa priklausomas nuo tėvų valios, dažnai net negalėdamas pasirinkti tos veiklos, kurią jis nori. Laisvas ir nevaržomas žaidimas neturėtų būti suprantamas kaip vaiko nepriežiūra. Tėvų neprižiūrėtas vaikas ir laisvai save reiškiantis žaidžiantis vaikas – tai ne tas pat.

Tėvai dažnai mano, kad vaikas, bėgiodamas po kiemą, užuot lankęs kokius nors būrelius, tik beprasmiškai švaisto laiką. Vaikui nėra leidžiama išbėgti į kiemą pasikarstyti ar pasisupti, geriau siūloma „naudingai“ leisti laiką būrelyje.

Vaikai, kurių laikas yra organizuojamas suaugusiųjų, geriau prisitaiko atlikti numatytą suplanuotą veiklą, jie klauso vadovaujančiojo, greičiau suvokia instrukcijas ir sėkmingiau jas vykdo. Tačiau vaiko, kuris nuolatos vykdo instrukcijas, gebėjimas improvizuoti ir savarankiškai susikurti naują žaidimą yra tarytum nuslopintas. Vėliau, atsiradus tokiai galimybei, pasigirsta: „Ką man dabar daryti?..“, „Nėra ką veikti…“ ir pan.

Prieš vedant vaiką į būrelį, svarbu gerai apmąstyti įvairius dalykus. Nepamirškite, kad lankantys darželį vaikai dalyvauja organizuotame ugdymo procese, kuriame yra įpinta įvairių ugdomųjų veiklų. Jos trunka neilgai ir yra išdėstytos taip, kad vaikas nepavargtų. Kuo mažesnis vaikas, tuo trumpiau gali sukaupti dėmesį į vieną veiklą, tad būrelis, trunkantis 45 min. ar ilgiau, gali jį varginti ir galų gale tapti neįdomus. Jei vis dėlto vaikas kuo nors labai domisi ar nelanko darželio, atsakingai parinktas būrelis jam bus, be abejo, naudingas. Svarbu, kad veikla domintų vaiką, o ne tik tėvus, kad būrelyje veikla būtų parengta atsižvelgiant į vaiko amžių.

Nors nemažai tėvų mano, kad būdamas su vyresniais vaikais jaunesnis vaikas greičiau subręs, daugiau stengsis, tačiau taip nėra. Akivaizdu, kad naujos veiklos atlikimas kelia vaikui įtampą, o būnant tarp didesnių, labiau įgudusių vaikų tas nerimas tik didės.

Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

Jei nebenori lankyti

Ką daryti, jei viduryje mokslo metų supratome, kad vaikui būrelis nepatinka? Deja, vienareikšmio atsakymo tikrai nėra. Kiekvienas vaikas yra individualus, ir įvairūs dalykai jį gali veikti skirtingai. Rinktis laisvalaikio veiklą reikia atsakingai ir apgalvotai. Susidūrus su sunkumais, svarbu suvokti, kokie jie yra. Kartais pakanka nedidelių pokyčių (pvz., paprašyti vadovo, kad vaiką pasodintų prie vieno stalo su kitu vaiku), ir viskas susitvarko.

Labai svarbu įvardinti priežastis, kodėl vaikas pasirinkto būrelio nebenori lankyti. Svarbus yra ir vaiko amžius, ir tai, kaip buvo parinktas būrelis. Turbūt priešmokyklinuko pasirinkimui daug įtakos turėjo ir tėvai. Tokiu atveju verta pamąstyti, ar teisingai suprantame savo vaikus ir teisingai nuspėjome, kas vaikui patinka. Galbūt pasirinktas būrelis daugiau atspindi tėvų, o ne vaiko norus. O gal vaikas tiesiog per mažas tam būreliui. Tokiu atveju būtų protinga atsisakyti netinkamos vaikui veiklos ir leisti jam pailsėti.

Kalbant apie vyresnius vaikus, tikėtina, kad jie patys daugiau dalyvauja planuodami savo laisvalaikį. Taigi ir atsakomybę už jį turi prisiimti didesnę. Vis dėlto kankinti vaiką ir versti jį lankyti būrelį, kuris vaikui nepatinka, būtų nelabai išmintinga. Verta panagrinėti priežastis, kodėl praėjo noras lankyti būrelį. Galbūt pasikeitė geriausia draugė, o gal būrelyje nesiseka arba veikla jame yra per paprasta. Apie tai būtina pasikalbėti ir su pačiu vaiku. Svarbu ne tik mokyti vaiką prisiimti atsakomybę už veiksmus, bet ir išmokti padaryti tinkamas išvadas, kad nekartotų klaidų ateityje.

Nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, būrelį tėvai visada turi pasirinkti kartu su vaiku. Tėvai, pažinodami savo vaiką ir turėdami didesnę patirtį, gali numanyti apie būrelio tinkamumą jų vaikui. Galų gale juk tėvai finansuos veiklą, net jei vaikui yra keliolika metų.

Dažniausiai būreliai – mokami

Dėl finansavimo susijęs ir dar vienas aspektas. Tėvai, siūlydami savo vaikui veiklą, turi pamąstyti, ar jie galės ją apmokėti. Yra būrelių, iš pažiūros paprastai ir nekaltai skambantčių, kuriuos pradėjus lankyti, paaiškėja, kad tai brangus ar net labai brangus užsiėmimas. Geriau tokius dalykus apsvarstyti iš anksto, kad netektų nuvilti vaiko ir nutraukti būrelio lankymą. Atsakomybę ir įsipareigojimus turi prisiimti ne tik vaikas, bet ir tėvai.

Jei vaikas lanko būrelį tik dėl to, kad nesišlaistytų be veiklos ar neleistų laiko prie televizoriaus ar kompiuterio, kyla pavojus netinkamai pasirinkti. Viena vertus, vaikas bus užimtas, mūsų sąžinė rami, nes rūpinamės vaiku. Kita vertus, neįvertinę tokios veiklos kokybės, rizikuojame veltui gaišti vaiko laiką ir savo pinigus.

„Mamos žurnalas“

Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


vienas + = 8

Kitos temos: