Kaip jau rašėme savo tinklaraštyje, mūsų kolektyvo išvyka į Jordaniją padovanojo pažintį su jauna lietuvių šeima. Vytautas, Giedrė ir trejų su puse Kostas ištvermingai žygiavo pėsčiomis per smėlynus, kai mes, suaugusios moterys, jau padejuodavome, kad karšta. Vilniečių šeima pažadėjo grįžusi į Lietuvą papasakoti savo įspūdžius iš Jordanijos žurnalo skaitytojams.
Pasakoja Giedrė Navalinskaitė–Ašerė.
Pomėgis – aktyvios kelionės
„Labai mėgstame aktyvias keliones, t.y. tokias, per kurias kelis kartus pakeičiame gyvenamąją vietą, daug aplankome bei pamatome. Be to, mums įdomesnės kelionės už Europos ribų, nes tokiose kelionėse daugiau netikėtumo, neįprastų akiai vaizdų ir kitokios kultūros.
Kostukui šita kelionė buvo vienuolikta. Pirmą kartą į Kiprą, kur gyvena mano sesuo, su Kostu skridome, kai jam buvo keturi mėnesiai. Kelionė praėjo ramiai ir sklandžiai, t.y. jokio verkimo lėktuve ar niurzgimo svetimoje vietoje. Taigi po treniruotės Naujiems metams susiplanavome kelionę po Izraelį, kai Kostui buvo 6 mėnesiai. Šita kelionė irgi praėjo sklandžiai ir ramiai, išskyrus vienintelį netikėtumą, – nusileidome jau beveik naktį, o per Booking.com išnuomoto būsto nuomotoja nebuvo atsiuntusi instrukcijų, kaip patekti į nuomojamą būstą, nekėlė telefono, o po to jį ir visai išjungė.
Taigi teko greitai ieškotis naujos vietos, kur pernakvoti, bet galų gale viskas išėjo net į gera. Buvome suplanavę ilgiau pabūti Tel Avive, tačiau, negavę prie jūros išsinuomotų apartamentų, tiesiog nusprendėme pakeisti kelionės planus ir daugiau pakeliauti po šalį, taigi aplankėme Jeruzalę, Hafą, Betliejų, Negyvąją jūrą. Kai Kostui suėjo metai, dviem savaitėms skridome į Kanarų salas ir su juo pagyvenome penkiose salose – Tenerifėje, Gran Kanarijoje, Fuerteventuroje, Lanzarotėje, La Gomeroje.
Taip pat su Kostu lankėmės ir Kopenhagoje, Londone, Stokholme, Maltoje. Kipre pas tetą jis buvo net 4 kartus.
Kodėl Jordanija?
Jordaniją pasirinkome dėl tiesioginio skrydžio, ją jau aplankiusių kolegų ir draugų rekomendacijų, vis dar šilto oro lapkričio pradžioje ir skanaus maisto (pagal atsiliepimus internete įvertinome, kad jis turėtų būti geras).
Iš viso Jordanijoje praleidome 11 naktų. Norėjome pailsėti prie Negyvosios ir Raudonosios jūrų, aplankyti Amaną, Petrą bei Wadi Rum dykumą.
Kadangi abiems su vyru norėjosi ne tik aktyvios kelionės, o ir poilsinės, tai „nesivertėme per galvas“ ir beveik visose nakvynės vietose praleidome po dvi naktis – t.y. dvi sostinėje Amane, dvi prie Negyvosios jūros, dvi beduinų palapinėse prie Petros, po to vieną naktį kitose palapinėse prie Wadi Rum dykumos ir kelionės gale tris naktis prie Raudonosios jūros.
Kad kelionėje taupytume laiką, visas nakvynės vietas buvome susiradę ir užsisakę iš anksto. Beje, visam šiam laikui išnuomojome ir automobilį.
Ar sudėtinga keliauti po Jordaniją su trimečiu
Kelionė su Kostu tikrai nebuvo sunki, išskyrus standartinius mažo vaiko poreikius. Nuolat turėjome planuoti, kad po pietų arba grįžtume į viešbutį, arba būtume kelyje, t.y. automobilyje, kad Kostukas pailsėtų ir nebūtų irzlus bei piktas. Į šią kelionę nusprendėme vežimėlio nebeimti (ankstesnėse kelionėse imdavome, ir po pietų Kostas tiesiog užmigdavo jame, bet vasarą, kai lankėmės Londone ir Stokholme, jau taip lengvai vežimėlyje užmigdyti nebepavyko), todėl teko atitinkamai planuoti laiką, kad ištaikytume po pusantros valandos pietų miego.
Kai išskridome, Lietuvoje jau buvo pakankamai vėsu (lapkričio pradžia), o Jordanijoje vis dar vasara, tai Kostui paėmėme kiek per daug šiltesnių drabužių, tad į kelionės pabaigą stigo švarių šortų ir marškinėlių.
Kostui puikiai tiko vietinis maistas. Aš nevalgau daug mėsos, tad vietinis maistas buvo tikrai geras, – daug humuso, felafelių, virtų pupų užtepėlių. Amane radome greito maisto užkandinę (Hashem Restaurant Down Town), kuri neturi meniu ir gamina tik kokius 5 užkandžius, t.y. šiek tiek salotų, humuso, felafelių duonos ir virtų pupų užtepėlę, kurioje pavalgėme labai skaniai greitai ir pigiai.
Taip pat labai nustebino užkandžių kokybė Hamada Restaurant (Wadi Room Vilage kaimelyje). Į tą vietą niekada nebūčiau svarsčiusi užsukti iš gatvės, bet, pagal guglo atsiliepimus, jos vertinimas buvo aukštas. Pagal navigaciją nuėjus į vietą, paaiškėjo, kad tai tiesiog apdulkėjusi veranda, turinti langą į gyvenamąjį namą, kuriame įrengta virtuvė.
Pamačiusi aplinką sudvejojau, ar tikrai verta prisėsti, nes buvo tik 2 staliukai su plastikinėmis kėdėmis. Prie vieno sėdėjo turistų pora, tad prieš prisėsdami atsiklausėme, ar maistas geras. Patvirtino, kad tikrai geras. Tuo įsitikinome ir mes. Dar kartą grįžome į tą pačią užkandinę po nakties, praleistos beduinų palapinėse Wadi Room dykumoje. Vyras Jordanijoje mėgavosi aviena ir ožkiena.
Vaikiškos pramogos
Kostukui visa kelionė labai patiko, nes visada buvo su mumis. Po kelionės juokėmės, kad mes pailsėjome labai gerai, o Kostas – puikiai. Jam labai patiko maudytis šiltose jūrose ir viešbučių baseinuose, karstytis po uolas Petroje ir Wadi Room dykumoje, važinėti džipu po dykumą, nakvoti beduinų palapinėse bei visavertiškai dalyvauti jų vakaro programose. Nors ne viską suprato anglų kalba, bet pats pirmas veržėsi šokti aplink laužą ir dalyvauti žaidimuose. Kiti turistai stebėjosi jo drąsumu ir komunikacijos įgūdžiais.
Gana neįprasta buvo tai, kad jordaniečiai mėgsta vaikus ir jiems duoda vis po kokį skanėstą ar šiaip ką pralinksminimui. Kostui stengiamės riboti saldumynus, bet per kelionę teko šiek tiek nusileisti, nes kiekvieną dieną iš vietinių parduotuvėse, kavinėse ar net oro uoste gaudavo, tai gumos, tai čiulpinuką, mažą šokoladuką ar sulčių pakelį. Iš pradžių duodantiesiems bandėme aiškinti, kad stengiamės jo nepratinti prie saldumynų, bet po to tiesiog padėkodavome, nes supratome, kad čia šiek tiek kitokia kultūra, ir duodami kokį saldumyną vaikui jie nuoširdžiai tikisi jį nustebinti ir pradžiuginti.
Keliavimo po Jordaniją atradimai
Mums labai pasiteisino tai, kad oro uoste nusipirkome vietinę SIM kortelę su internetu, nes tikrai buvo daug vietų, kur interneto nebuvo (kartais net geruose viešbučiuose už jį reikėdavo papildomai mokėti), o naudoti „roomingą“, tiesiog nekilo rankos, nes kaina apie 6 EUR už MB. Nemažai sutaupėme ir iš anksto įsigydami Jordanijos pasus (Jordan pass) su Jordanijos viza ir bilietu į Petrą.
Petroje nepirkome nuolat siūlomos paslaugos – keliavimo ant asiliuko – nors visi vietiniai siūlytojai, pamatę šeimą su vaiku, primygtinai ją siūlė vis skirtingose atkarpose ir po kelis kartus.
„Mamos žurnalas“
