Vaikui turėti mažiau žaislų kartais yra geriau – tai suteikia daugiau erdvės kūrybai, skatina atrasti, kaip galima pritaikyti žaislą įvairiose žaidimo situacijose. Tėvams svarbu atpažinti edukacinius žaislus ir žinoti, kokiomis savybėmis jie pasižymi.
Kas yra edukacinis žaislas
Pirmiausia, prieš ieškodami žaislo vaikui, tėvai turėtų atsakyti į klausimą, ar jie pasiryžę žaisti kartu su vaiku – eksperimentuoti, žadinti jo fantaziją, parodyti įvairių žaislo naudojimo galimybių. Iš esmės kone kiekvienas žaislas gali būti traktuojamas kaip edukacinis, jei jis vaiką ko nors išmoko, lavina jo gebėjimus, žadina vaizduotę, skatina atrasti.
Edukacinis žaislas yra daugiafunkcinis. Jis suteikia galimybę ir vaikui, ir tėvams jį pritaikyti įvairiose žaidybinėse situacijose. Įprastai su tokiais žaislais gali žaisti įvairaus amžiaus vaikai – žaislai tarsi „auga“ kartu su vaiku.
Atradimai – ir jokių instrukcijų
Ne paslaptis, kad nemažai žaislų, skirtų priešmokyklinio amžiaus vaikams, yra skirti sužadinti jų trumpalaikį suinteresuotumą, tiksliau – sukelti momentinę reakciją „čia ir dabar“.
Pavyzdžiui, naujas, ryškus, neįprastus garsus skleidžiantis žaislas, veikiausiai bus svarbus ir patrauklus vaikui dieną ar dvi. Kai mažylis supras, kad viską jau yra atradęs, liausis juo domėtis – paprasčiausiai nebežais.
Visai kitoks edukacinių žaislų poveikis – įprastai jie neskleidžia itin dėmesį atkreipiančių garsų, o suprasti, kaip žaislas veikia, kokios pagrindinės jo funkcijos, vaikui prireikia laiko.
Aptarkime konkretų edukacinio žaislo pavyzdį – tarkime, žirafos, kurios kūno dalys išardomos, o tvirtinamos viena prie kitos magnetais. Žaidžiančio tokiu žaislu vaiko laukia gausybė atradimų.
Pirmiausia jis supranta, kad šis žaislas nėra vientisas darinys, o sudarytas iš dalių.
Antrasis atradimas tas, kad tos dalys viena prie kitos prilimpa.
Trečiasis vaiko atradimas – supratimas, kad iš skirtingų žaislo dalių galima sukurti ne tik žirafą, bet ir, pavyzdžiui, kupranugarį.
Žaislo panaudojimo galimybės skatina vaiką nuolat prie jo grįžti – išbandęs tai, ką jau žino, jis ieško naujų dalykų, pavyzdžiui, sugalvoja, kad žirafai skauda kojas.
Namuose turėtų būti žaislų, kurie „dera“ tarpusavyje.
Pavyzdžiui, jei vaikas turi vieną žaislą su magnetukais, jis anksčiau ar vėliau vis tiek išbandys visas to žaislo galimybes. Tačiau jei turės daugiau žaislų, kurie veikia magneto principu, kurs įvairias kombinacijas – žais siužetinius žaidimus, sukurs netikėtas erdvines kompozicijas, išnaudodamas savo kūrybinį potencialą bei atrasdamas naujas, netikėtas suaugusiajam, žaislų galimybes.
Kaip nesuklysti renkantis žaislus?
Esant gausiai žaislų pasiūlai, labai svarbu tinkamai pasirinkti. Specialistai pataria būtinai konsultuotis su tais, kurie išmano – įprastai specializuotų žaislų parduotuvių darbuotojai išsamiai viską paaiškina, todėl labai svarbu pasirinkti, kur pirkti žaislus.
Edukaciniai žaislai dažniausiai nepigūs, tačiau kokybiški – pagaminti iš ekologiškų, vaikui saugių, nekenksmingų medžiagų. „Tokie žaislai įprastai labai patvarūs, taigi vaikas gali žaisti su jais nesibaimindamas, kad sulūš ar kažkas suges.
Pirkti su vaiku ar vieniems?
Ar žaislą pirkti vieniems, ar kartu į parduotuvę atsivesti ir vaiką? Variantų gali būti keletas – nėra blogai į parduotuvę ateiti kartu su vaiku ir leisti jam pažiūrėti, kas parduodama. Galbūt vaikas kažkuo ypatingai susidomės. Vis dėlto reikėtų jau prieš ateinat su vaiku susitarti, kad žaislą rinksitės kartu, mat priešmokyklinio amžiaus vaikams dar sunku nuspręsti, ko jiems iš tikrųjų reikia.
Žaislais ir žaidimais prekiaujančios parduotuvės direktorius Justinas Šimanskis sako, kad kartais tėvai vaikams suteikia pernelyg daug sprendimo laisvės – išsirink, kas patinka.
Jis pataria tokią galimybę vaikui suteikti tik tada, kai tėvai yra pasirengę pirkti tokį žaislą, kokį vaikas išsirinks, nepaisant to, kiek jis kainuotų. Jei vaikas turi teisę pats išsirinkti, o paskui paaiškėja, kad tėvai žaislo nepirks, vaikas nebesupranta, kodėl jam buvo pasiūlyta, bet jis negavo – tam tikra prasme jaučiasi nuviltas.
Dar vienas tėvams aktualus klausimas – kiek žaislų vaikui užtenka. Į šį klausimą ikimokyklinio ugdymo specialistai ir edukacinių žaislų pardavėjai atsako paprastai – galima turėti kad ir visą spintą, tačiau reikėtų sugebėti kūrybiškai juos naudoti. Kaip tai padaryti?
Žaislų vaikui galbūt nereikėtų pateikti visų iš karto, nes jam bus pernelyg sudėtinga išbandyti visas jų galimybes.
Kai matysite, kad vaikas ima nuobodžiauti, mažiau žaisti, galima žaislą padėti į „slaptą“ spintą ir duoti vaikui kitą, o paskui, praėjus kelioms savaitėms, vėl priminti apie į šalį atidėtąjį. Labai dažnai tokiais atvejais vaikai žaislą atranda iš naujo – sugalvoja naujų būdų, kaip su juo žaisti.
Svarbu su vaiku žaisti
Edukaciniai žaislai tampa kur kas naudingesni, jei tėvai žaidžia kartu su vaikais – padeda atrasti įvairias žaislo teikiamas galimybes, su vaiku kuria žaidimų scenarijus. Svarbu, kad patiems tėvams būtų įdomu, kad jie žaisdami atsipalaiduotų, nes vaikai subtiliai jaučia, ar tėvai žaidžia nuoširdžiai, entuziastingai įsitraukdami į žaidimą, ar tik iš reikalo.
Edukacinius žaislus kuriantys specialistai pabrėžia, kad ne visuomet vaikas su edukaciniu žaislu žaidžia noriai. Kartais tai jam pernelyg sudėtinga. Ką tokiu atveju daryti tėvams?
Patartina žaislą „prijaukinti“ – sudominti vaiką, parodyti tai, ko jis dar nebuvo atradęs. Dažnai iš tėvų tai pareikalauja laiko ir nemažai kūrybiškumo – vėl tapti vaiku ir džiaugtis žaidimu šiuolaikiniams tėvams dažnai nėra lengvai įveikiama užduotis.
Ankstyvuoju vaiko raidos etapu vaikui labai svarbu lavinti motorikos įgūdžius, taigi įvairios dėlionės ir konstruktoriai tam puikiai tinka. Konstruodamas vaikas mokosi sutelkti dėmesį, susikaupti tam tikrai veiklai, įveikti užduotį iki galo ir spręsti problemines situacijas.
Tam tikrame amžiuje vaikai mėgsta griauti, tačiau ne dėl to, kad turi destruktyvių polinkių. Taip yra todėl, kad jiems patinka suprasti procesą – tarkime, sunerdami ir vėl išardydami tam tikras dėlionės dalis, jie išsiaiškina, kokiu būdu atsiranda baigtinis rezultatas, mokosi pamatyti visuminį vaizdą. Jei žaislas reikalauja atlikti tik kokį nors vieną veiksmą, tarkime, paspausti vieną mygtuką ar pasirinkti figūrą, sunku būtų teigti, kad jis lavina vaizduotę ar skatina vaiką kūrybiškai veikti.
Geriau paieškoti žaislų, kuriuos galima išardyti, surinkti, perdaryti, papildyti ir kiekvieną kartą sukurti ar atrasti kažką naujo. Mažiesiems taip pat smagu ir naudinga suprasti daikto struktūrą ar reiškinio priežastį, o tėveliams būtina nepamiršti, kad įsigyti edukacinių žaislų – dar ne viskas.
Kur kas svarbiau – tėvų noras ir pasirengimas žaisti kartu su vaiku.
Vieniems tėvams puikiu edukaciniu žaislu tampa ir miške rasta ąžuolo žievė, kuri, parsivežus ją namo, vieną kartą tampa piratų laivu, kitą – suoleliu lėlėms ar meškiukams. Jei pats vaikas nesugalvoja, kaip žaisti su edukaciniu žaislu, turėtų padėti tėvai, tačiau nepatartina užbėgti įvykiams už akių ir iškart parodyti visų žaislo galimybių, pačiam vaikui dar nespėjus jų atrasti.
Patarimai tėvams, kaip atskirti, ar žaislas yra edukacinis:
Žaidimas edukaciniais žaislais neretai ugdo specifinius įgūdžius ar suteikia specifinių žinių, taigi iš pat pradžių vaikas ne visada geba pats su jais maksimaliai rezultatyviai žaisti. Įvertinkite, ar turėsite laiko žaisti kartu su vaiku ir padėti jam atrasti žaislo galimybes.
Edukacinis žaislas neatkreipia vaiko dėmesio garsais ar itin ryškiomis spalvomis bei pažįstamais personažais.
Žaislo galimybes, pasitelkus vaizduotę, reikia atrasti. Jei vaikas to nesugeba padaryti pats arba nėra suinteresuotas, tėvai žaislą turi „prijaukinti“.
Edukaciniai žaislai yra kokybiški, pagaminti pagal visus saugos reikalavimus, turi aiškų gamintoją, jo gamybos ir kūrimo procese dalyvauja specialistų – dizainerių, vaikų raidos specialistų, psichologų – komanda.
Iš esmės beveik kiekvieną žaislą būtų galima pavadinti edukaciniu, jei tėvai kūrybiškai žaistų kartu su vaiku; jei žaislas padėtų lavinti tam tikrus įgūdžius ar stiprinti jau turimas vaiko kompetencijas.
Žydrė Dargužytė
Susiję straipsniai
