Kūdikis mėto daiktus, kad išgirstų nukritusio daikto garsą? Sveikiname, jis mokosi kalbėti

Logopedė Augustė Zaurakaitė

Dažnai girdime, jog smulkioji motorika yra neatsiejama nuo vaiko kalbos raidos, tačiau kaip bendroji vaiko motorika yra susijusi su kalba?

Patarimais ir mintimis dalinasi „Family Lab Academy“ kineziterapeutė Brigita Šimaitytė ir logopedė Augustė Zaurakaitė.

Kaip bendroji vaiko motorika yra susijusi su kalba

Vaikai per pirmuosius 5 metus sparčiai vystosi visose keturiose raidos srityse: motorinės (fizinės), bendravimo ir kalbos, pažinimo, socialinės ir emocinės. Vaiko vystymasis yra glaudžiau susijęs su motorinių įgūdžių (ropojimas ar vaikščiojimas) ir smulkiosios motorikos (daiktų griebimas ir manipuliavimas jais) lavinimu, nei manėme anksčiau.

Mokymasis sėdėti, šliaužioti ar vaikščioti yra svarbūs vaiko ankstyvojo vystymosi etapai. Šie nauji motoriniai įgūdžiai suteikia kūdikiams daugiau galimybių praktikuoti kalbos vystymuisi svarbius įgūdžius. Pirmaisiais kūdikio mėnesiais jau pastebimas vogravimas (skleidžiami garsai). Vėliau, kūdikiui vis stipriau laikant galvytę, atsiranda čiauškėjimas, o pradėjus sėdėti, ropoti ar šliaužioti, – gimtosios kalbos garsai. Taip vyksta pirmosios judesio ir kalbos sąsajos, kūdikis vis daugiau pats mato ir girdi, kaip kalba aplinkiniai.

Pavyzdžiui, kai kūdikis savarankiškai sėdi, jis pradeda daugiau manipuliuoti savo balsu, skleidžia daugiau garsų, nes sėdėjimas palengvina aplinkos tyrinėjimą. Tai leidžia kūdikiui pasiekti, pasiimti ir tyrinėti objektus, todėl atsiranda naujų galimybių sužinoti apie objekto ypatybes bei funkcijas.  Žinoma, kūdikiams tai labai ilgas procesas ir turi praeiti nemažai laiko, kad išsiaiškintų, kaip skleisti garsus, guguoti ir tik vėliau ištarti pirmąjį žodį. Todėl tam labai padeda judesys ir motoriniai veiksmai, kuriuos rodo ir įvardija tėvai.

Kaip kasdieniai veiksmai padeda vaikui išmokti kalbą

Vaikas, matydamas tėvų veiksmus su daiktais kiekvieną dieną, pradeda suprasti, kaip tie daiktai veikia, ir patį veiksmą pradeda sieti su tam tikrais išgirstais žodžiais.

O atlikdamas tam tikrą veiksmą, kūdikis susipažįsta su skleidžiamais garsais bei susieja su tam tikrais veiksmais.

Pirmiausia kūdikiai mokosi apie priežasties ir pasekmės ryšius. Dažnai vaikai pradeda mėtyti daiktus, kad išgirstų nukritusio daikto garsą. Taip palaipsniui jie suvokia, kad daiktą numetus jis nukris ant žemės ir pasigirs garsas.

Todėl nepamirškite įvardinti veiksmus ar atliekamus judesius. Nors vaikas dar nekalba, tačiau jo atliekami veiksmai ir rodomi gestai reiškia tam tikrus žodžius, kurių vaikas dar negali ištarti, tačiau tai jau pirmasis jo bendravimo būdas. Tai rodo, jog vaikas supranta daiktų reikšmę bei tai, kokius veiksmus reikia atlikti. Šiems vaiko žodžiams būtini motoriniai įgūdžiai, kurių pagalba vaikas gali atlikti reikšmingus rankų judesius. Vienas pirmųjų gestų, kurių vaikas išmoksta, – tai atsisveikinimo gestas, kai jis atsisveikindamas pamojuoja. Vėliau vaikai imituoja tam tikrus veiksmus, kuomet neturi daikto rankoje (kerpa žirklėmis, šukuojasi, kalba telefonu, pridėjęs ranką prie ausies). Manoma, kad vaikai, kurie anksti pradeda naudoti rankų gestus, pradeda anksčiau kalbėti.

Penki patarimai, kaip lavinti kalbą

Kineziterapeutė Brigita Šimaitytė

Pirma. Sudarykite vaikui sąlygas saugiai judėti namų aplinkoje. Neribokite daiktais, o atvirkščiai – skatinkite tyrinėti ir imti daiktus. Jei namų aplinkoje yra nesaugių objektų, juos būtina kuriam laikui perkelti į kitą vietą. Lavinant motorinius įgūdžius, vaikas tampa savarankiškesnis, labiau pasitiki savimi, tai jam suteikia naujų mokymosi galimybių ir padeda susipažinti su jį supančia aplinka.

Antra. Siekite veiksmą su kalba, atlikdami bet kokį judesį, pavyzdžiui, dėdami kamuoliuką į dėžę, įvardinkite, ką darote, – „metu kamuoliuką į dėžę“. Veiksmas, kuris parodo kryptį ir judesį, vaikui susisieja su girdimais žodžiais, ir taip lengviau išmokti pačius žodžius. Čia susiejame tris pojūčius – klausą, regą ir lytėjimą.

Trečia. Vaikui pradėjus ropoti, sukurkite aplinką, kuri skatintų tobulinti motorinius įgūdžius, pavyzdžiui, leiskite landžioti po stalu ar kėde, įvardindami patį veiksmą, šliaužkite drauge ir rodykite pavyzdį, įvardindami savo veiksmus garsiai.

Ketvirta. Sudarykite vaikui kliūčių ruožą, kuriuo keliausite kartu su juo. Į veiklą įtraukite kelis raidos etapus (šliaužimas, ropojimas, vaikščiojimas). Išdėliokite pagalvėles, žaislus ir kitus namuose randamus objektus. Kartu keliaudami su vaiku įvardinkite, kokį daiktą sutikote savo kelyje, pavyzdžiui, „mums trukdo pagalvė, reikia ją patraukti“.

Penkta. Traukite skareles iš dėžės, meskite jas į viršų. Atlikdami šį veiksmą, įvardinkite skarelių spalvą, patį veiksmą ir jo kryptį, pavyzdžiui, „metu skarelę aukštyn“. Pasislėpkite po skarele ir išlindę sakykite „ku-kū“.

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Rekomenduojami video

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


keturi + 8 =

Kitos temos: