„Y tėvai“ – taip Vaida Podelienė pavadino savo socialinę platformą, kurioje dalinasi žiniomis ir patirtimi apie vaikų auklėjimą. „Prieš 5 metus sukūrėme jungtinę šeimą, kurioje auga mano dukra ir du mano vyro berniukai. Literatūros apie vaikų ugdymą apstu, bet net ir turėdama pedagoginį išsilavinimą pasigedau priemonių, kurios padėtų sustyguoti ir sukurti efektyvų ugdymą namuose.
Taip atsirado Y tėvų“ produktai, kuriuos iš pradžių išbandėme patys, o vėliau – ir draugų šeimos, tada atsirado pirmieji klientai, kol galų gale teigiami atsiliepimai atvedė iki šiandienos, kai atiduodu daug energijos, kūrybinio polėkio ir minčių tam, kad vieni iš kitų galėtume semtis patirties ir be vargo ugdyti ateities kartas“, – sako Vaida.
Vaidos paskyroje daug įdomių, netikėtų minčių. Pakvietėme pasidalinti. Vaida apžvelgia pagrindines klaidas, kurias daro tėvai, gimus vaikui.
- Pasaulis, orientuotas tik į vaiką.
Kai gimsta vaikas, natūralu, kad pasikeičia visas šeimos gyvenimas, nes visas dėmesys skiriamas naujam šeimos nariui. Bėda ta, kad sutelkę dėmesį į kūdikį, tėvai pamiršta save. Ypač mama, kurios kūnas patyrė didelių pokyčių, tiek fizine, tiek emocine prasme, pamiršta pasirūpinti savimi.
Tuo tarpu rūpinimasis savimi yra viena svarbiausių sąlygų sėkmingam vaiko auginimui, nes tik savo poreikius patenkinusi mama gali tinkamai pasirūpinti savo vaiku.
Ką daryti? Būtina įtraukti tėtį, jei yra galimybė, ieškoti papildomos pagalbos, skiriant laiko elementariam miegui ir buičiai.
- Mama neleidžia tėčiui įsitraukti į vaiko auginimo procesą.
Natūralu, kad mama užima reikšmingą vietą kūdikio gyvenime, nes maitinimas krūtimi sukuria itin artimą ryšį. Problema tampa tuomet, kai maitinimas retėja, tačiau mama ir toliau laiko visą vaiko auginimą tik savo rankose. Neretai šį procesą lydi nepasitikėjimas tėčio instinktais ar žiniomis. Visuomenėje vis dar gajus mąstymas, kad mamos žino geriausiai.
Realybė tokia, kad antraisiais–trečiaisiais gyvenimo metais, tėčio dalyvavimas vaiko gyvenime turi labai didelę įtaką naujos asmenybės formavimuisi. Tėtis įneša disciplinos, moko savisaugos, bendravimo, ugdo nepriklausomybės jausmą. ⠀
Vaikai, sulaukiantys pakankamai tėviškos meilės:⠀
▪ būna komunikabilesni⠀
▪ jų intelektas būna aukštesnis
▪ lengviau susidoroja su stresinėmis situacijomis⠀
▪ mergaitės pasižymi aukštesne saviverte, paauglystėje lengviau išgyvena hormonų audras ir nepasiduoda depresijai⠀
▪ berniukai greičiau bręsta, gauna geresnius pažymius, rečiau įsitraukia į nelegalias veiklas.⠀
Ką daryti? Pasitikėti tėčiu. O jei vaiko gyvenime nėra tėčio, jo nebuvimą gali kompensuoti kitas vyriškos giminės atstovas: senelis, dėdė, šeimos draugas, krikšto tėtis. ⠀
- Lėtai besikeičiantis tėčio vaidmuo visuomenėje.
Pixabay.com
Pamenate seną požiūrį apie tai, kokia turi būti šeima? Vyras uždirba pinigus, moteris augina vaikus ir rūpinasi buitimi. Šis požiūris keičiasi, bet dar toli gražu nėra išnykęs arba keičiasi per lėtai. Tiesiog pasąmonėje įaugę, kad vaikų ugdymas ir auklėjimas yra mamos reikalas. Dauguma vyrų mini faktą, kad darbovietėje sulaukia pašaipų iš vyrų kolegų dėl laisvalaikio tik su šeima, rūpinimosi kasdieniais vaikų poreikiais. Net toks paprastas dalykas, kaip vaiką nuvežti vizitui pas gydytoją, darbovietėje vertinamas neigiamai. Nesąmoningai tai laikoma mamų pareiga. Dauguma vyrų pasiduoda tokiam visuomenės spaudimui ir visą iniciatyvą palieka mamoms.
Mažai kalbama ir apie tėčių nepasitikėjimą savo tėviškomis jėgomis. Jie bijo sulaukti kritikos iš mamos, aplinkinių ir todėl net neįsitraukia į vaiko auginimą.
Ką daryti? Mamos pagyrimai gali padėti ir paskatinti tėčio aktyvų dalyvavimą vaiko gyvenime.
- Perdėtas noras apsaugoti.
Tėvų pareiga – užtikrinti, kad bus patenkinti vaiko poreikiai ir užtikrinamas saugumas. Kol kūdikis mažas, tėvai akylai jį stebi ir prižiūri. Kūdikiui kiek paaugus ir pradėjus judėti, neretai būna pirmasis kritimas, sužeidimas. Tėvams įsijungia visi įmanomi panikos saugikliai ir atakuoja įkyrios mintys: tai mano kaltė, ką galėjau padaryti geriau, neduok Dieve, tai nutiks dar kartą, aš savo vaikui sukėliau skausmą, aš esu nevykęs. Tada tėvai, patys to nepastebėdami, patenka į sargybinio poziciją. Tampa dar labiau nerimastingi, be to, – perduoda šiuos jausmus savo kūdikiui.
Vaikui augant, nemaloni patirtis perkelia tėvus į „ne“ etapą: nelipk – nukrisi; neik – paslysi; neliesk – nusideginsi. Taip ne tik prarandamas tėvystės džiaugsmas, bet ir vaikui pasaulis vaizduojamas vieta, kurioje tyko nuolatiniai pavojai.
Ką daryti? Reikia suvokti, kad nė vienas vaikas neužaugo be guzo kaktoje ar nubrozdinto kelio. Leiskite vaikui išbandyti viską pačiam, užtikrinant elementarų saugumą. Tiesa, mamos, pamenate 2-ąjį punktą? Tėčiai dažnai net paskatins lipti, šokti, bėgti ir karstytis.
Antra – apsaugokite vaiką ištrindami iš žodyno NE. Vietoje „nelipk – nukrisi sakykite „kai lipsi, tvirtai laikykis už virvės“.
- Baimė, nenoras keisti ugdymo metodus, kuriais buvome užauginti patys.
Dauguma tėvų pritaria, kad metodai, kuriais buvome užauginti mes patys, netinka vaikui. Užaugome valdomi lyčių stereotipų: mergaitės turi būti tvarkingos, berniukai neverkia, moterų vieta virtuvėje. Jau nekalbant apie beržinę košę, kuriuos daugelis iš mūsų ragavo.
Laikai keičiasi, bet kai kurie metodai taip ir liko. Ne todėl, kad manome, jog jie tinkami, bet todėl, kad jie mums pažįstami ir tarsi įaugę į kraują. Net ir šiandien vis dar yra tėvų, kurie naudoja fizines bausmes ar ignoruoja emocinio intelekto svarbą.
Būsiu kategoriška, nes tokiais laisvai prieinamos informacijos laikais naudoti metodikas, kurios buvo populiarios prieš 20–30 metų, yra tiesiog nepateisinama.
Norėdami vairuoti automobilį, turime mokytis vairuoti ir išlaikyti vairavimo egzaminą. Su vaikais tas pats. Tik užauginti pasitikintį savimi, atsakingą ir empatišką žmogų yra pats svarbiausias egzaminas mūsų gyvenime.
Ką daryti? Mokykitės būti tėvais. Mėgstate skaityti? Knygų apie tėvystę visa gausybė pačiomis įvairiausiomis temomis. Nepatinka skaitymas ir ilgi tekstai? Rinkitės seminarus, webinarus, praktinius užsiėmimus. Esate užimti ir laiko domėtis ugdymu, atrodo, nėra? Klausykitės audioknygų, tinklalaidžių. Jei turite galimybę ir poreikį, visada galite kreiptis į specialistus, kurie padės išspręsti ne tik didelius, bet ir beprasidedančius vaikų auginimo iššūkius.
„Mamos žurnalas“
