Kai keturmetis berniukas tėčiui sako: „Norėčiau, kad tu išeitum, ir aš galėčiau vesti mamytę“, – tai nemalonu, tačiau normalu. Prieraišumas ir meilė mamai – įvairiausių jausmų kombinacija, vadinama Edipo kompleksu. Mergaitės išgyvena analogišką Elektros kompleksą. Edipo kompleksą psichoanalitikai nagrinėjo dar Z. Froido laikais.
Karaliaus Edipo istorija
Pasak graikų mitologijos, Edipas buvo Tėbų karaliaus Lajo ir jo žmonos Jokastės sūnus. Ilgai negalėjusiems susilaukti vaikų Lajui ir Jokastei orakulas buvo išpranašavęs, kad, jeigu jiems gims sūnus, jis užmuš savo tėvą ir ves tikrą motiną. Kai nelaimingajai porai po keleto metų gimė ilgai lauktas kūdikis, Lajas, nenorėdamas sulaukti išpranašautos lemties, perdūrė vaikui pėdas ir liepė tarnui Forbui jį numesti girioje ant Kiterono kalno. Tačiau tarnui pagailo verkiančio kūdikio, ir jis atidavė berniuką Korinto valdovams Polibui ir Meropei, neturėjusiems vaikų. Karalius ir karalienė su džiaugsmu priėmė berniuką ir augino jį kaip savo sūnų.
Suaugęs Edipas apsilankė pas Delfų orakulą ir išgirdo, kad jam negalima grįžti į savo gimtą kraštą, nes ten jis užmuštų tėvą ir vestų motiną. Bandydamas to išvengti, jis nutarė niekada nebegrįžti į Korintą.
Keliaudamas į Tėbus ant kelio sutiko Lają, kurio, žinoma, nepažinojo. Susikivirčijęs su juo, nes nė vienas nenorėjo užleisti kelio, Edipas nužudė Lają ir toliau tęsė kelionę į Tėbus. Ten sutiko pabaisą Sfinksą, kuris kiekvienam praeiviui užduodavo mįslę ir nužudydavo visus, kurie neatsakydavo teisingai. Edipas teisingai įminė mįslę, ir Sfinksas nusižudė. Už tai Edipas gavo Tėbų karaliaus sostą ir našlaujančios karalienės Jokastės, savo motinos, ranką. Kai po dvidešimties metų tiesa apie Edipo kilmę išaiškėjo, Jokastė nusižudė, o Edipas išsidūrė sau akis ir išsitrėmė iš šalies, lydimas su Jokaste susilauktų dukterų Antigonės bei Ismenės ir palikdamas valdžioje savo svainį Kreontą.
Nors Z. Froidas berniuko jausmus savo mamai pavadino Edipo kompleksu, literatūrinėje istorijoje apie Edipą nebuvo kalbama apie emocijas, kurios galėjo lemti Edipo poelgius.
Edipo komplekso pavojai
Kad raida vyktų sėkmingai, svarbu, kad ir mama, ir tėtis suprastų, kas vyksta su jų sūnumi, ir tinkamai sureaguotų.
Tiek berniuko jausmų išjuokimas, tiek pernelyg stiprus atsiliepimas į juos gali turėti nepalankių pasekmių.
Vienas iš pavojų – berniukui suteikti vilties, kad jo jausmai mamai gali būti atliepti.
Dažniausiai tai vyksta nesąmoningai, kai mama yra nusivylusi savo sutuoktiniu, pavyzdžiui, dažnai pykstantis, nesutariant, mamai gali atrodyti, kad vyras neatliepia jos lūkesčių, nuolat mirksta darbe ar su draugais, užuot prisidėjęs prie buities darbų ar vaiko priežiūros, ji jaučiasi vieniša ir nesulaukianti iš sutuoktinio švelnaus žodžio.
Tikriausiai gana pažįstamai skamba? Panašiai gali jaustis daug mamų, tačiau tokius nesutarimus ar savo nusivylimą reikėtų spręsti su vyru, kreiptis patarimo į drauges ar psichologą. Prastesnis variantas – tikėtis emocinės paramos iš vaikų, guostis, kad su tėčiu sunku susikalbėti. Neretai mama idealaus partnerio perspektyvą ima matyti savo sūnuje: berniukas mamai gali sakyti, kad ji graži, ją myli, ji jam svarbiausia – tai yra tie žodžiai, kuriuos kiekvienai moteriai norėtųsi girdėti. Problema tokia, kad reikėtų, jog juos tartų tos pačios kartos atstovas, lygiavertis mamai, o ne sūnus…
Kas čia blogo? Atrodytų, nieko tokio, kad mama džiaugiasi savo sūnaus komplimentais, vadina jį „savo mažuoju vyruku“, kuris yra sumanesnis ir geresnis už tėtį, „geriausia pagalba mamai“, „paguoda“ ir panašiai. Pasidžiaugti vaikų laimėjimais galima, tačiau svarbu, kad vaikai tokiu būdu netaptų vieninteliu mamos stiprybės šaltiniu, kad jiems nepradėtų atrodyti, jog jų pareiga – nuolat palaikyti mamą, būtinai būti geresniems už tėtį ir jokiu būdu neapleisti mamos, kaip tai padarė tėtis.
Vaikai nepajėgūs atitikti tokių didelių lūkesčių – vaikai daug ko gali nežinoti ir paprasčiausiai nesugebėti, jiems gali būti per sunku guosti mamą, kai jai liūdna. Pagaliau jie to visiškai neprivalo daryti – greičiau priešingai, tai tėvų pareiga palaikyti savo vaikus ir priimti jų emocijas, o ne vaikų – spręsti tėvų emocines problemas. Taigi pasidžiaugimas sūnumi neturėtų reikšti, kad nuo šiol jis turės būti atsakingas už visa tai, ko nedaro ar netinkamai daro tėtis.
Klaida – per didelis intymumas
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad 3–5 metų vaikai stipriai domisi seksualumu, jiems rūpi ir tai, kuo jie patys skiriasi nuo mergaičių (ar mergaitės – nuo berniukų), ir kuo skiriasi vyrai bei moterys. Pridėjus tai, kad berniukai yra daugiau ar mažiau įsimylėję savo mamas ir siekia jų dėmesio, galime suprasti, kodėl šiuo laikotarpiu berniukai jautriai reaguoja į apsinuoginusias mamas (pavyzdžiui, rengiantis, prausiantis) ar itin artimą fizinį kontaktą (kartu maudantis, miegant vienoje lovoje). Kylantis susijaudinimas, nors ir neprilygsta suaugusiųjų lytiniam potraukiui, tačiau yra panašaus pobūdžio.
Dažniausiai jautrūs tėvai pastebi, kad šio amžiaus vaikai patys ima norėti daugiau privatumo, drovisi artimų prisiglaudimų ar apsinuoginusių tėvų, jei iki šiol miega kartu su tėvais (ar mama) – gali norėti didesnio atstumo ar ieškoti galimybių miegoti kitoje lovoje.
Reikėtų nepraleisti šio etapo ir pasirūpinti, kad berniukas (taip pat ir mergaitė) turėtų daugiau savo asmeninės erdvės. Jei mama, pavyzdžiui, nusivylusi savo vyru ar viena augindama sūnų ir jame daugiau ar mažiau sąmoningai matydama partnerį, stengiasi, kad išliktų itin artimas, įskaitant ir fizinį, ryšys su sūnumi, berniukas dėl didelės seksualinės stimuliacijos gali tapti dirglesnis, jam gali būti sunku vakare užmigti ar gali nakties metu pasišlapinti į lovą, gali pradėti perdėtai, stipriau, nei tai laikytume normaliu elgesiu pagal amžių, domėtis seksualine sritimi, pavyzdžiui, mamos ar moterų krūtimis, lyties organais, berniukai gali pradėti dažniau liesti mamos ar kitų moterų kūną, daug apie tai kalbėti.
Don Žuano sindromas
Jei berniukas jaučia, kad jis įveikė savo silpną tėtį ir „laimėjo mamos širdį“, jam neteko susitaikyti su nesėkme ir nusivylimu – panašus elgesys gali kartotis ir gyvenime.
Kiekvienas iš mūsų greičiausiai žinome vyrų, kurie siekia užkariauti visas jų kelyje pasitaikiusias moteris, pavyzdžių.
Tai don žuanai, kazanovos, kuriems prasmę teikia pats moters suviliojimo procesas, o pastovių lygiaverčių santykių jie, deja, nepajėgia palaikyti ir todėl niekada nesijaučia atradę savo antrą pusę. Dažniausiai šiems vyrams puikiai sekasi, nes jie gerai pažįsta moteris, jaučia, kas joms patiktų. Jei atsiranda tokia, kuri atstumia – tai gali taip stipriai paveikti don žuaną, kad jis išgyvens krizę. Prisiminkime: juk toks žmogus savo vaikystėje neišmoko pralaimėti ir tvarkytis su nesėkmę lydinčiais stipriais jausmais.
Kitas pavojus – netinkamas tėčio elgesys
Kartais tėčiai labai rimtai įsitraukia į konkurenciją su sūnumis ir pradeda berniuką griežtai bausti, neleisti žavėtis mama, sakyti jai komplimentus, taip pat itin griežtai reaguoja į berniuko parodymus ar pasakymus, kad mama jam svarbesnė už tėtį.
Neretai tokios reakcijos kyla tada, kai tėtis jaučiasi atstumtas mamos, mano (ar iš tiesų taip yra), kad sūnus žmonai svarbesnis už gyvenimo partnerį. Taip pat gali būti siekiama „išrauti pyktį“ iš vaiko, „užgrūdinti“ jį, baudžiant už įvairiausius, kad ir menkiausius prasižengimus ar emocines reakcijas. Toks elgesys paprastai sustiprina berniuko priešiškumą, kalbant teoriškai – gali sustiprėti kastracijos baimė, ir norint apsiginti nuo šios baimės – didėja agresija, tačiau viduje išlieka nepasitikėjimas savimi.
Berniukui gali būti sunku susitapatinti su stipriu ir baudžiančiu tėčiu, vaikas nesijaučia esąs pakankamai vyriškas (juk jis ne toks stiprus) ir net gali kilti jausmas, kad yra netinkamos lyties, „uždarytas ne į savo kūną“.
Tokie jausmai ir mintys būdingi vadinamajam lyties tapatumo sutrikimui. Žinoma, tai yra tik vienas iš aiškinimų, ir ne visada vien griežtas tėčio elgesys lemia, kad šis sutrikimas atsiras, tačiau perdėtai griežtas, nuolat baudžiantis auklėjimas gali prisidėti prie kitų priežasčių ir visos kartu sudaryti galimybes sutrikimui atsirasti.
Kaip sėkmingai išgyventi Edipo kompleksą?
Pirmiausia – gerbkite berniuko išgyvenamus jausmus ir nenuvertinkite jų, nesišaipykite, jokiu būdu nebarkite. Jis iš tiesų nuoširdžiai įsimylėjęs mamą ir tikrai bijo, kad už tai bus nubaustas. Padėkokite sūnui už pagalbą, pasidžiaukite jo dėmesiu ir sakomais komplimentais, tačiau į jo norą, kad iš šeimos pasitrauktų tėtis, atsakykite, kad jūs gyvenate trise (keturiese, penkiese ir t.t.) ir tėtį mylite, todėl tėtis liks gyventi kartu. Parodykite berniukui, kad jums jis yra svarbus ir jį mylite, tačiau esate susituokusi (ar pasirinkusi gyventi kartu) su jo tėčiu ir lygiavertės meilės sieksite iš savo vyro, ne iš sūnaus.
Nevenkite rodyti dėmesio savo gyvenimo draugui, išeikite kartu į kiną ar pasivaikščioti, kad vaikai matytų, jog jūsų santykiai sklandūs ir jūs vienas kitam esate svarbūs. Jei išgyvenate krizę, prastai sutariate – spręskite savo problemas tarpusavyje, neįtraukdami vaikų. Nesiguoskite vaikams, geriau kitiems suaugusiesiems. Jei vaikai ir labai norės paguosti, duos patarimų – padėkokite už juos, tačiau pasakykite, kad jūs stengsitės patys susitvarkyti. Neužkraukite savo rūpesčių vaikams, nes vaikai ir taip norom nenorom jų prisiima daug.
Gerai, jei tėvų intymus gyvenimas sklandus. Atrodytų, kad tai neturi jokios reikšmės vaikams, tačiau vaikai labai gerai jaučia, kad tėtis nepatenkintas, o mama įsitempusi, nors gal sunkiai gali įvardyti, kodėl.
Jei tėvai savo seksualinius poreikius patenkina, jie nenukreipia jų į vaikus (tikriausiai tai skamba nemaloniai, tačiau daugeliu atvejų kalbama ne apie sąmoningą seksualinį elgesį vaikų atžvilgiu, o nesąmoningus nepatenkintus poreikius, kai pradedama tikėtis komplimentų ir žavėjimosi iš vaikų, o ne iš partnerio).
Stenkitės atkreipti dėmesį, kada vaikas drovisi savo ar jūsų apnuoginto kūno, ieško erdvės, jei miegate vienoje lovoje ar maudotės kartu arba maudote skirtingų lyčių vaikus vienoje vonioje. Kartais privatumo ir asmeninės erdvės suteikimas padeda išspręsti daug vaiko elgesio ar emocijų problemų, jei vaiko natūralus seksualumas buvo pernelyg dirginamas.
Bandykite pastebėti, ar norite kartu miegoti todėl, kad to tikrai reikia vaikui, ar labiau – jums (kartais mamos sako, kad vaikas dar atrodo labai mažas, atrodo, kad jam bus baisu vienam, kartu maloniau ir panašiai; atkreipkite dėmesį, kad visi šie tikinimai daugiau susiję su pačios mamos emocine būsena, bet ne su tuo, kaip vaikas iš tiesų jaučiasi ir ko norėtų jis pats).
Stenkitės, kad berniukas turėtų galimybių bendrauti su tėčiu, kad tėtis nebandytų pernelyg konkuruoti su sūnumi ir nebaustų jo už mamos dėmesio siekimą. Žinoma, tam dažnai prireikia, kad tėtis gautų pakankamai dėmesio iš savo žmonos, tuomet konkuruoti paprasčiausiai nebus reikalo.
Svarbu prisiminti, kad sėkmingas šio amžiaus tarpsnio išgyvenimas ne tik padeda formuotis sveikam berniuko seksualumui, bet ir moko jį išgyventi nesėkmę, susitaikyti, kad ne viską gali turėti, ko nori – o tai labai svarbu darniai emocinei būsenai vėliau gyvenime.
„Mamos žurnalas“
