Kai skaitome knygutes kartu su vaiku, mes ne tik smagiai leidžiame laiką. Skaitydami dalyvaujame savotiškame terapijos seanse, leidžiančiame geriau pažinti save ir savo jausmus.
Konsultuoja Milda Karklytė-Palevičienė, vaikų psichologė, laimingasvaikas.lt
Knygutės parodo, kad jausti bet kokį jausmą yra normalu
Sovietiniais laikais buvo populiarios frazės, kad berniukai neverkia, o mergaitės nepyksta. Ilgai kartojamos tokios nuostatos nori nenori įsišaknydavo pasąmonėje. Sovietinis auklėjimas siųsdavo žinutę vaikui, kad tavo jausmai yra neteisingi, tu blogai jauti, kai kurių jausmų jausti negalima. Bet juk jausmas yra ir fiziologinis procesas, jis kyla iš mūsų emocijų, iš tam tikros smegenų veiklos. O kai ta fiziologija susijungia su žmogaus patirtimi, su sąmoningomis arba nesąmoningomis interpretacijomis, tai tampa jausmu.
Psichologijoje yra toks terminas „jausmo normalizavimas“. Normalizuoti jausmą – tai parodyti vaikui, kad jausti visus jausmus yra normalu, nėra nieko blogo ar gėdingo jausti pyktį, susierzinimą ar panašiai. Evoliucijos eigoje kai kurie jausmai buvo gyvybiškai svarbūs, kad žmogus išgyventų. Tai tarsi užkoduota mumyse. Jausmai mums gyvybiškai svarbūs ir dabar, nėra tokių jausmų, kurių jausti nederėtų. Kitas dalykas – kaip jausdami mes elgiamės? Su vaikais turėtume kalbėti apie tai, koks tinkamas ar netinkamas elgesys.
Knygelės yra gera priemonė, patvirtinanti, kad jausmų gali būti įvairiausių. Mylimi herojai tarsi patvirtina, kad kai tu jauti vieną ar kitą jausmą, su tavimi yra viskas gerai.
Knygutės tėvams padeda perprasti vaiko jausmus
Mes jaučiame pasaulį skirtingai. Tėvams atrodo, kad vaikas turėtų būti tikrai laimingas, nes turi visko, ko reikia, auga šeimoje, gražiuose namuose. Bet vaikas gali jaustis nepaprastai nelaimingas. Galbūt jis nepripažįstamas bendraamžių, galbūt jaučiasi vienišas, neturi draugų? Jam šie iššūkiai yra tokie pat svarbūs, kaip seneliui jo prasta sveikata.
Mūsų jausmai priklauso nuo patirties ir mąstymo. Vaikas, kuris nematė tremties, neįvertins, koks jis laimingas vien dėl to, kad turi šiltus namus. O senam žmogui karantininio izoliavimosi problemos atrodys visiškai nereikšmingos, palyginus su jo ligomis ir laukiančiu išėjimu iš šio pasaulio.
Mūsų emocijos kyla iš to, kas mūsų pasauliui yra reikšminga.
Tėvams lengviau suvokti vaiko pasaulį per literatūros kūrinį. Lengviau suprasti, ką vaikui atsakyti, kaip su juo kalbėti. Juk knygelės herojus galbūt irgi susiduria ir panašiais jausmais, tad rašytojas tarsi pasufleruoja, kaip reikėtų bendrauti su vaiku, kaip kalbėti. Knygutės gali padėti lengviau prisibelsti iki vaiko pasaulio.
Terapinės pasakos – kas tai ?
Knygynuose galima rasti terapinių pasakų vaikams. Jos vertingos ir jau mokantiems skaityti, ir mažiems, kuriems knygutes dar skaito tėvai. Terapinių pasakų tikslas – pasiūlyti vaiko pasąmonei kažkokį sprendimą. Paprastai tiesioginiai moralai nėra efektyvūs. Jei vaikas įpratęs girdėti moralus, jis apskritai juos atmeta, neįsileidžia į save. O terapinių pasakų tikslas – švelniai ir suprantamai pateikti tam tikrus sprendimus kasdienių situacijų fone. Jos turi struktūrą – herojus patiria tam tikrą situaciją, parodoma, kaip jis jaučiasi ir kokį sprendimą randa situacijai išspręsti. Vaikas, klausydamas tokios pasakos, susitapatina su veikėjais ir lengviau išsprendžia savo paties problemas.
Biblioterapija – gydymas knygomis
Tikriausiai girdėtas terminas – biblioterapija? Knygos gali būti naudojamos psichoterapinio gydymo tikslais, tiesa, ši metodika dažniau taikoma suaugusiems žmonėms. Specialistas rekomenduoja perskaityti vieną ar kitą ištrauką, kad paskui galima būtų ją aptarti. Žmogus gauna informacijos, įsigilina į ją, o paskui su mokytoju ar terapeutu aptaria.
Su vaikais taikomi biblioterapijos elementai – knygas užsiėmimų metu skaitome kartu, arba tėveliams pateikiu rekomenduojamų perskaityti knygų sąrašą. Knygutės būna tematiškai atrinktos pagal tai, su kokia problema vaikas susiduria.
Tėvai ir patys šeimoje gali taikyti biblioterapijos elementų: skaityti drauge, o paskui padiskutuoti apie perskaitytą tekstą. Knygelių skaitymas prieš miegą jau savaime yra puikus dalykas, nes kuria santykį tarp to, kas skaito ir kas klauso. Tas bendras laikas jaukioje aplinkoje, kai išjungti visi telefonai, yra iš tiesų gydantis. O jei dar knygelė kalba apie vaikui svarbius dalykus, ji atlieka ir emocinio ugdymo vaidmenį.
Prevencija ir knygos
Kartais šeima žino, kad laukia kokia nors gyvenimo permaina, netektis, tad vaikišką literatūrą galima naudoti kaip prevencinę priemonę. Net ir prieš antrojo ar trečiojo vaikelio gimimą svarbu tam paruošti, nuteikti vyresnius vaikus. Galima skaityti knygas, kuriose kalbama apie tokias permainas. Kai mes susiduriame su tam tikromis situacijomis jau kažkiek žinodami apie jas, mums kur kas lengviau išgyventi permainas. Knygelės gali būti puikus būdas vaiko pasąmonę privesti prie tam tikrų patirčių. Vaikas suvokia, taip būna. Per meną treniruojama jausmų patirtis.
Kaip tėvams žinoti, kuri knyga gera?
Knygų pasirinkimas didžiulis, kaip žinoti, kuri vertinga, gera? Pažiūrėkite turinį, pasklaidykite ir pamatysite, kiek tai atitinka šeimos vertybes, normas? Ar ten nėra tam tikrų modelių, kurių mes nenorėtume, kad vaikas pritaikytų gyvenime. Verta paskaityti rekomendacijas, pasidomėti, kas autorius. Taip pat labai svarbu ir vaikui duoti pasirinkti pačiam, tegul mažylis pavarto knygutę, pamatysite, ar ji jį sudomino. Iš kelių mūsų atrinktų knygų leiskite vaikui pačiam išsirinkti, kas jam labiausiai patinka. Labai svarbu, kad knygelė trauktų. Knyga gali atrodyti labai vertinga, bet vaikas net nenorės sklaidyti. Kiekvienas turime skirtingus pomėgius, todėl svarbu, kad knygutė būtų artima vaiko pasauliui. Jei vaikas domisi mašinytėmis, o gėlytės nepatinka, tai ir nepirkite knygos apie gėlytes. Gal geriau knygelė, kurios herojai yra traktoriukai.
Namuose reikėtų turėti ne vieną, ne dvi knygeles. Jų galėtų būti kur kas daugiau, juk kiekvieną dieną vaikas skirtingos nuotaikos, jam svarbūs skirtingi dalykai. Iš namų bibliotekėlės jis galės pasirinkti, kurią šiandien norėtų skaityti. O pagal knygutės pasirinkimą galėsime geriau pajausti vaiką, tai kas vyksta jo viduje.
Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
