Nors vasara – tai atostogų metas, kai galima atsipūsti nuo darbų, mokslų ir skubėjimo, moksleivių tėvus jos skatina ieškoti būdų, kaip pasiekti, kad vaikų poilsio mėnesiai būtų praleisti visavertiškai ir naudingai. Veiklų sąrašuose apstu patarimų, kurie skatina vaikų aktyvumą ir bendravimą. Visgi, psichologas Tomas Kelpša rekomenduoja nepamiršti ir protą lavinančių užsiėmimų.
„Atostogos ir poilsis, žinoma, labai svarbu, tačiau poilsio laiką galima puikiai išnaudoti kognityvinių įgūdžių lavinimui. Šiuolaikinis jaunimas kasdieną susiduria su technologijomis, jomis aktyviai naudojasi ir domisi. Tačiau yra itin svarbu, kad jų poveikis būtų teigiamas. Būtent tai ir stengėmės pasiekti įgyvendindami šių metų konkursą „Solve for Tomorrow“, kuris padeda vaikams geriau išnaudoti savo intelektualinį ir kūrybinį potencialą“, – sako konkurso ir programos „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė.
Kognityviniai įgūdžiai – tai svarbiausi įgūdžiai, kuriais smegenys naudojasi mąstant, skaitant, mokantis, prisimenant, samprotaujant ir pan. „Jei kuris iš šių įgūdžių yra silpnesnis, vaikas gali susidurti su sunkumais mokantis, pavyzdžiui, gali būti sunkiau skaityti, sutelkti dėmesį ar prasčiau sektis tikslieji dalykai“, – sako psichologas Tomas Kelpša.
Specialistas tikina, kad šių įgūdžių lavinimas arba smegenų treniruotės vasarą, toli gražu neturėtų priminti būtent tokio mokymosi, kuris yra mokykloje.
„Vis dar yra manančių, kad būtina leisti vaikui pailsėti po mokyklos, tačiau po keletą mėnesių trunkančių vasaros atostogų, didžioji dalis vaikų į mokyklas sugrįžta išsiblaškę ir sunkiai sutelkiantys dėmesį. Kad vaikui būtų lengviau sugrįžti į įprastą rutiną ir pradėti naujus mokslo metus, turi būti lavinami kognityviniai įgūdžiai. Smegenų lavinimas turėtų būti malonus ir smagus, neretai primenantis žaidimą, o ne sausą mokymąsi,“ – sako ekspertas.
Tam, kad moksleivių atostogos būtų ne tik įdomios, bet ir naudingos, T. Kelpša siūlo sprendimus, kurie paskatins vaikus mokytis per vasaros atostogas, jiems to nė nesuprantant.
- Dienoraščio rašymas
Rašymui reikalinga disciplina, savistaba ir, žinoma, užrašinė su rašikliu. Rašymas laisva forma skatina mąstyti ir išmokti išsakyti savo jausmus. Taip pat tobulėja rašymo ir gerėja bendravimo įgūdžiai. Be jokios abejonės, rašyti dienoraštį galima ir kompiuteriu. Tokiu atveju bus tobulinami kompiuteriniai ir techniniai įgūdžiai bei žinios. Dienoraštyje jie turės progą papasakoti, apie ką kasdien galvoja, sutiktus žmones, išmoktus dalykus ir pan.
2. Edukacinės išvykos
Apsilankykite muziejuje, zoologijos sode ar pasivaikščiokite gamtoje. Tai veiklos, kurių metu vaikai gali linksmintis ir sužinoti naujų dalykų. Edukacinėmis programomis ugdomas vaikų kūrybiškumas ir plečiamas akiratis. Pavyzdžiui, grįžus iš muziejaus, galite parengti viktoriną, kurios metu jūsų vaikas dar kartą prisimins faktus, sužinotus išvykos metu.
Knygų skaitymas – vienas prasmingiausių laisvalaikio leidimo būdų vaikams. Jis padeda išmokti ir atrasti naujų dalykų, skatina tobulėti ir mąstyti. Vasaros metu vaikai turėtų nepamiršti įpročio skaityti ir tobulinti šį įgūdį, kadangi jis lavina vaiko dėmesio sutelkimą ir padeda jam atsipalaiduoti. Pabandykite su vaiku išsikelti vasaros skaitymo tikslus, kad jie turėtų ko siekti.
4. Biudžeto planavimas
Kiekvieną dieną matematikos įgūdžius naudojame paprasčiausių užduočių atlikimui – planuojame laiką, skaičiuojame pajamas ir išlaidas. Paskatinkite savo vaikus planuoti savo biudžetą ir tikslingai paskirstyti gautus kišenpinigius. Jei vaikas atostogų metu dirba, padėkite jam sudaryti planuojamų pajamų ir išlaidų planą.
Stalo žaidimai yra ne tik smagi ir įdomi pramoga mankštinanti protą, bet ir socializacijos būdas, visai šeimai suteikiantis daugybę pozityvių emocijų. Toks laiko praleidimo būdas gali tapti puikia idėja lietingai dienai ar jaukiam šeimos vakarui.
Nuo 2014 m. socialinės atsakomybės projektus Lietuvoje įgyvendinanti tarptautinė technologijų bendrovė „Samsung“ šiemet pakvietė moksleivius dalyvauti konkurse „Solve for Tomorrow“, kuriame ieškoma atsakymo, kaip atkurti pusiausvyrą tarp gyvenimo skaitmeninėje erdvėje ir realybėje. Pirmajame konkurso etape savo idėjas pateikė net 105 komandos iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Trijų geriausių idėjų, kurias komandos tobulins ir pristatys po konsultacijų su patyrusiais mentoriais, autoriams atiteks 18 tūkst. eurų prizinis fondas.
Susiję straipsniai
