Į pasaulį įžengus pandemijai, knygos sulaukė atgimimo laikotarpio – daugelis, užsidarę namie, leido laiką su knyga, o knygų pardavimai per pastaruosius metus išaugo net kelis kartus. Atsiribojimas nuo socialinio gyvenimo ir pašlijusi psichinė sveikata skatino žmones ieškoti atsakymų knygose, tad populiarumą pajuto ir psichoterapijoje naudojamas gydymo metodas – biblioterapija arba kitaip – gydymas knygomis.
Šiuo nenuspėjamu ir įtampą keliančiu metu biblioterapija tapo kaip niekad reikalinga – padaugėjus laiko susitelkimui į save, daugelio psichinė sveikata labai suprastėjo. Ne veltui biblioterapija yra laikoma netradicinės medicinos metodu, kuris padeda žmogui jaustis geriau, į pagalbą pasitelkus gydomąją literatūrą.
Vaistinė sielai
Biblioterapija – tai terapijos būdas, kai skaitant knygas, keliami savęs pažinimo klausimai, skaitytojas užsiima savianalize ir ieško atsakymų į rūpimus klausimus. Tai būdas gilinti žinias apie save ir pasaulį iš psichologinės pusės, nukreipiantis protą užgulusias liguistas mintis pozityvia vaga. Gydomoji literatūra skatina pažvelgti iš šalies į savo jausmus, padeda išgydyti gilias ir skausmingas vidines žaizdas, suteikia bendrumo jausmą bei vidinės stiprybės, skaitytojui sužinojus, jog sunkumus patiria ne jis vienas.
Biblioterapijos nauda buvo pastebėta jau gilioje senovėje. Teigiama, jog dar Egipto faraono Ramzio II-ojo rūmuose buvo pirmoji biblioteka – patalpa, skirta papirusų saugojimui, o užrašas virš jos skelbė, jog ši vieta yra „Vaistinė sielai“. Seniausias istorijoje bibliotekų devizas – įrodymas, jog psichologinė knygų nauda buvo atpažinta prieš daugelį amžių.
Terminas „biblioterapija“ pradėtas naudoti XX amžiuje, kai 1916 m. eseistas Samuelis Krotersas žurnale „Atlantic Monthly“ aprašė knygų skaitymą kaip vieną iš gydymo būdų, o, nepraėjus dešimtmečiui, bibliotekininkai pradėjo knygų skaitymą naudoti kaip terapijos priemonę karo veteranams gydyti.
Būdas pažeistai psichikai gydyti
Terapinis skaitymas daro įtaką žmogaus psichikai, o tiesiogiai per ją ir fizinei žmogaus būklei. Biblioterapija nuo paprasto skaitymo skiriasi tuo, jog teksto turinys, pagrindinė tema ir plėtojama mintis yra kryptingai parinkti, siekiant prisiliesti prie pažeistos psichikos ir ją pagydyti. Biblioterapijos specialistai šį metodą skirsto į dvi rūšis – pasyviąją ir aktyviąją.
Pasyvioji biblioterapija – tai rekomenduotų gydomųjų knygų skaitymas. Didžiausias dėmesys yra skiriamas literatūros pasiūlymams konkrečia tema, kuri yra aktuali žmogaus sveikatai. Knygoje gali būti sutinkamas herojus, kovojantis su panašiomis problemomis kaip ir skaitytojas, arba tai gali būti autobiografinė knyga žmogaus, patyrusio sunkius išbandymus, kuris suteikia skaitytojui vilties, jog viskas praeina.
Aktyvioji biblioterapija – kai apie perskaitytą gydomąją knygą yra diskutuojama kartu su ją rekomendavusiu psichoterapeutu. Anot specialistų, žinios yra daug geriau įsisavinamos, jei perskaitytas turinys yra aptariamas balsu, todėl, norint pasiekti geresnių rezultatų ir išgydyti stiprias traumas, yra pasitelkiamas šis terapijos būdas. Aktyvi biblioterapija turi stiprų poveikį dėl jos metu užmezgamų socialinių ryšių, sukuriamo bendrumo jausmo – tai didina pasitikėjimą savimi, leidžia jaustis energingiems, o ypač naudinga tiems, kurie jaučiasi vieniši ir yra itin rekomenduojama vyresnio amžiaus žmonėms.
Svarbu pasirinkti knygos herojų
Pasak biblioterapijos specialistų, renkantis knygą, svarbu atkreipti dėmesį į pagrindinį knygos veikėją – šis turėtų išgyventi panašius jausmus, skausmingus išgyvenimus, kovoti su ta pačia problema ar problemomis, kurias nori išsigydyti skaitytojas. Tai gali būti depresija, nerimas potrauminio streso sindromas, netekties skausmas, stiprus baimės, priklausomybės ar nevisavertiškumo jausmas.
Istorijos metu veikėjai turėtų susidurti akis į akį su savo problema, bandyti ją išspręsti ir knygos pabaigoje atsidurti geresnėje psichologinėje vietoje, nei istorijai prasidėjus. Perskaitytos mintys papildo žmogaus mąstymo spragas, veikia jausmus ir išgyvenimus, suteikia motyvacijos ir gyvenimo džiaugsmą, gali išgelbėti nuo savižudybės.
2017 m. Poezijos terapijos žurnale (angl. Journal of Poetry Therapy) paskelbtame straipsnyje nagrinėjama, kad dalyvavimas skaitymo rate biblioterapijos seanso metu prisidėjo prie su depresija bei nerimu kovojančių žmonių psichologinės gerovės, o pasirinktų novelių bei poezijos kūrinių skaitymas ir aptarimas padidino dalyvių pasitikėjimo savimi lygį bei suteikė bendruomeniškumo jausmą
Biblioterapinės knygos
Norintiems plačiau susipažinti su knygų gydomosiomis savybėmis, e-knygynas Patogupirkti.lt rekomenduoja paguodą ir stiprybę suteikiančias knygas, kurios padės pergyventi sunkiausias akimirkas. Vis dėlto, svarbu žinoti, jog tinkamiausias knygas biblioterapiniam skaitymui gali paskirti psichologas, bibliotekininkas arba biblioterapijos specialistas, atsižvelgus į skaitytojo patiriamus išgyvenimus ir problemas.
Viktor Emil Frankl „Žmogus ieško prasmės“
Psichiatras, medicinos ir filosofijos daktaras Viktoras E. Frankl buvo Austrijos žydas, kuris savo knygoje aprašo išgyvenimus fašistinėje koncentracijos stovykloje holokausto metu. Žvelgdamas į skausmingus praeities prisiminimus, autorius gilinasi, kaip žmogus gali nepalūžti net pačiomis baisiausiomis aplinkybėmis, ir plėtoja savo logoterapijos teoriją apie būties prasmę.
Tai klasikinė biblioterapinė knyga, kurioje apstu kančios, tačiau ji suteikia skaitytojui vilties ir tikėjimo ateitimi. Pagrindinė šio psichoterapeuto knygos vertybė ta, jog joje mokoma klausti savęs ne įprasto klausimo, kodėl gyvenime ištiko vienokia ar kitokia bėda, bet ką gyvenimas dabar nori pasakyti ir kaip į tai reikėtų reaguoti. Knygos puslapiuose V. E. Frankl tampa atlaidumo, susitaikymo ir žmogiškumo simboliu, kuris skaitytojams praskleidžia tamsos užuolaidas ir įleidžia šviesos spindulių. Lietuvių literatūros gerbėjams ši tema narpliojama ir Balio Sruogos „Dievų miške“.
Haemin Sunim „Ką pamatysi sulėtinęs žingsnį“
Kaip atrasti ramybę lekiančiame pasaulyje – tokią mintį gvildena dzenbudistas vienuolis Haemin Sunim savo knygoje „Ką pamatysi sulėtinęs žingsnį“. Jo teigimu, žmogaus protas ir pasaulis yra tiesiogiai susiję, tad jei protą užpildė neigiamos mintys, priešiškas taps ir pasaulis, o kai ilsisi protas, poilsiu mėgausis ir žmogų supantis pasaulis.
Autorius kviečia skaitytojus į savianalizės kelionę, moko būti sąžiningais su savimi, atpažinti savo emocijas ir sugyventi su jomis, pataria, kaip išmokti neskubėti ir įžvelgti laimę dabarties akimirkose. Remdamasis budistinėmis tiesomis, H. Sunim knygos puslapiuose užšifruoja gydančią vidinę ramybę, kuri suteikia kitokį žvilgsnį į kasdienybę.
Ray Bradbury „Pienių vynas“
Tai knyga, kurią galima skaityti kelis kartus, kaskart joje atrandant vis kažką naujo. Mokslinės fantastikos žanro klasikas Ray Bradbury parašė knygą apie vaikystę – šviesią, lengvą ir stebuklingą. Čia vaizduojamas pagrindinis veikėjas berniukas Daglas, besimėgaujantis 1928-ųjų metų vasara, kupina grožio, šviesos, melancholijos ir gyvenimo džiaugsmo. Ši knyga tampa langu į pasaulį pro vaiko akis, naivų ir paslaptingą, kai gyvenama nesigailint praeities, tačiau suprantant, jog vasaros ateina kasmet ir kasmet vis kitokios.
Skaitant šį R. Bradbury kūrinį, juntamas atpažinimo džiaugsmas, knygoje yra keliami klausimai esminėms vertybėms – kas tai yra meilė, draugystė, mirtis, kodėl svarbios tradicijos. Tai šiltas, viltingas ir pilnas atradimų kūrinys, kuris leis nukreipti mintis nuo pasaulyje vykstančių įvykių.
Torey L. Hayden „Mergaitė“
Gili ir pamokanti istorija apie šešiametę mergaitę Šeilą, kuri jautė neapykantą visam pasauliui. Motina ją paliko greitkelio pakelėje, tėvas buvo alkoholikas, mergaitė patyrė seksualinę prievartą ir jautėsi nematoma visam pasauliui. Iki tol, kai susitiko su mokytoja ir psichologe Tori Heiden. Šioje gražioje ir giliai sujaudinančioje istorijoje aprašoma nelengva kova, siekiant atskleisti užsisklendusios, pasauliu nusivylusios mergaitės emocijas, ir sugrąžinti ją atgal į gyvenimą. Nuožmaus įniršio užsklanda pamažu ima blėsti ir Šeila kartu su Tori leidžiasi į meilės ir džiaugsmo kupiną pasaulį.
