Pexels.com
Pasaulinė psichikos sveikatos diena, kuri minima spalio 10-ąją, šiemet įgauna ypatingą svarbą. Tiek Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek Lietuvos psichikos sveikatos ekspertai pabrėžia, jog pandemijos laikotarpis nemaža dalimi neigiamai atsiliepia asmenų, šeimų ar visuomenės psichologinei būklei.
Psichoterapeutai pastebi padidėjusį nerimą dėl savo bei artimųjų sveikatos, darbo ir verslo pokyčių, tarpusavio santykių. Ilgalaikis buvimas padidinto nerimo, streso būsenoje gali sukelti tokias pasekmes, kaip pervargimas, perdegimo sindromas, gedėjimas ir nusivylimas praradus klientus, darbą, pajamas, tarpusavio ryšius, įprastą gyvenimo būdą ar artimą žmogų.
„Pastebėjome, jog nuo pavasario žymiai daugiau žmonių, kurie siekia surasti būdų stabilizuoti savo būklę krizės metu, ieško profesionalų pagalbos, nemažai atvejų, kai vėl grįžta ar atsikartoja sudėtingesnės emocinės būsenos,“ – sako psichologė- psichoterapeutė Giedrė Žalytė.
„Žmogaus psichologijos instituto“ įkūrėjas gydytojas psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas kviečia visuomenę ir ypatingai asmenis, dirbančius su kitais žmonėmis: medicinos ir visuomenės sveikatos srities darbuotojus, mokytojus, psichologus, konsultantus, skirti didesnį dėmesį savo psichikos sveikatai bei pasinaudoti šiuolaikinės psichoterapijos galimybėmis.
„Šiandien mes matome labai daug prieštaringos informacijos ir abejotinų veiklų, kaip pasirūpinti savo psichine sveikata, tačiau tik nedidelė informacinio srauto dalis yra iš tiesų patikima ir remiasi mokslu patikrintais šaltiniais. Bėda ta, kad susigundę greitais patarimais, dažnas ilguoju periodu tik pablogina savo sveikatą,“ – atkreipia dėmesį Lietuvos kognityvinės elgesio terapijos ir Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijų vadovas dr.J.Neverauskas. –„ Ir nors patikimiems ir mokslu įrodytiems šaltiniams suvokti reikia įdėti papildomų pastangų, tačiau būtent tokia informacija gali padėti siekiant apsaugoti save nuo perdėto nerimo, blaškymosi ir gąsdinimosi.“
Specialistai pataria, jog itin svarbu neignoruoti ir nevengti, bet pripažinti visus kūno simptomus, visus jausmus, emocijas ir pojūčius, kuriuos patiriame, kai mums sunku. „Gyvenimas yra sunkus, tačiau tai pripažinus ir suvokus, palengvėja,“ – sako gydytojas psichoterapeutas.
Pexels.com
Atpažinus emocijas, kūno simptomus ir juos suvokus, galima surasti būdų, kaip sumažinti patiriamą įtampą, stresą ir identifikuoti, kokios pagalbos jums reikia, gal verta kreiptis į specialistą ar surasti būdų, kas jums padeda atsipalaiduoti, pavyzdžiui, knygų skaitymas, pasivaikščiojimai, muzikos klausymasis ar laiko leidimas su šeima arba augintiniais.
Šiuo metu vienais iš veiksmingiausių būdų pripažįstama kognityvinė elgesio terapija ir įsisąmoninimo psichologija grįstos praktikos. „Žmogaus psichologijos instituto“ ir youtube kanalo „Psichoterapijos ekspertai“ įkūrėjas dr. Julius Neverauskas dalinasi dvejomis savo autorinėmis praktikomis, kaip gerinti psichologinę savijautą:
https://www.youtube.com/watch?v=4lVsbc9CaA4
