Dorota Skočik augina dvejų metukų sūnelį Damianą ir šiuo metu laukiasi antrojo.
33 metų moteris, anksčiau dirbusi Europos žmogaus teisių fondo atstove, šiuo metu mėgaujasi motinystės atostogomis, o kasdienybei paįvairinti atrado kūrybinę veiklą – makramė.
Tai mazgų pynimas ir rišimas, iš kurio gali gimti gražūs apyvokos daiktai ir interjero detalės.
Pirmieji makramė įgūdžiai – Meksikoje
Pirmąkart užsiimti makaramė Dorota pabandė Meksikoje, kurioje lankėsi prieš penkerius metus. Šia technika meksikiečiai riša papuošalus iš plonų siūlų ar virvelių. Dorota išmoko rišti, bet rimčiau tuo užsiimti nebuvo laiko, nes grįžus į Lietuvą laukė kiti darbai.
O štai gimus sūneliui, kai norėjosi paveikti kažką kūrybiško, prisiminė rišimo meną. „Kartais moteris apima depresija, nes augindamos vaikus dienos pabaigoje mes nematome apčiuopiamo rezultato. Aišku, vaikas gyvas sveikas, bet namuose netvarka, mes pavargusios ir nėra to konkretaus nuveikto darbo. Dėl to man kilo noras nuveikti kažką apčiuopiamo.
Pati motinystė moko kantrybės, o makramė menui jos tikrai reikia nemažai“, – sako Dorota.
Makramė ateina į madą
Pastaraisiais metais ir Lietuvoje Dorota pastebėdavo vis daugiau makramė rankdarbių. Kartais mazgų kilimais dekoruojamos šventės, iš virvelių rišami hamakai, pufai. Tai ta pati meksikietiška mazgų rišimo technika, tik rišama iš storesnių virvių. Dorota mėgsta rinktis medvilnines, ekologiškas virves, tada rankdarbiai mielesni. Sekdama makramė mėgėjų klubus internete, Dorota sako pastebėjusi, kad per karantiną jų gretos nepaprastai išaugo. Žmonės daugiau laiko praleidžia namuose, ieško įdomių užsiėmimų. Dabar jau net internetu užsakytų virvių tenka palaukti, nes paklausa didelė.
Makramė nėra kažkokia naujovė Lietuvoje – apie 1980-uosius metus buvo labai madingi „iš špagato“ rišti krepšiai, gėlių vazonų laikikliai, įvairios sienų dekoracijos. Mūsų mamos ir močiutės visa tai nešiojo arba tikrai dar prisimena.
„Aš pati prisimenu, kaip mūsų namuose buvo knyga apie makramė rankdarbius, ir aš mėgdavau ją vartyti. Dabar, kai vedu užsiėmimus apie makramė techniką, vyresnės dalyvės sako prisimenančios, kaip to mokėsi mokykloje per darbų pamokas. Ratas apsisuko, vėl madinga natūralios medžiagos, rankų darbo daiktai.“
Kur rasti laiko?
Kai sūneliui suėjo metai, Dorota pabandė į savo kasdienybę įterpti ir rankdarbius. Pasirodo, tai įmanoma! Kartais tam lieka vos 10 minučių per dieną, o kartais ir kelios valandos, jei vaikelis miega arba su juo užsiima, tarkime, tėtis ar seneliai. Kol buvo mažesnis, Damianas ir pats žaisdavo su virvelių raizgalynėmis, kurias jam duodavo mama.
Dorotai ši technika patinka tuo, kad iš nesudėtingų mazgų galima pačiam sukurti įvairiausių raštų ir formų. Visada galima improvizuoti, o kūryba, kaip žinome, geriausias vaistas nuo rutinos, nuovargio ir atbukimo. Rankdarbiai kiekvienai mamai turėtų būti rekomenduojami kaip terapijos priemonė! Jie leidžia moteriai pabūti pačiai su savimi, įsiklausyti į savo vidų, išlaisvinti fantaziją. Džiaugsmo teikia ir pats rezultatas. Pirmieji Dorotos darbai buvo kilimėliai ant sienos, kuriais galima jaukiai papuošti namus, vazonų laikikliai, dabar riša siūbuojančią karuselę virš kūdikio lovytės – netrukus gimsiantis vaikelis matys ne parduotuvėje pirktą, o mamos pagamintą žaisliuką.
„Nėščioms moterims makramė duoda dvigubos naudos – rišant mazgelius, dingsta nerimas, kuris būdingas kiekvienai moteriai prieš gimdymą. Ir taip galima susikurti kūdikio kraitelį: dekoracijas jo kambariui, lopšį, kilimėlį, sūpynes“, – sako Dorota.
Dorotos pomėgis išaugo ir į platesnę veiklą – neseniai savo darbais pradėjo prekiauti internetu, ieškokite instagramo paskyroje DorteStudio
Ginta Liaugminienė
Dorota pasipuošusi suknele iš „Šypsenų“ fotostudijos garderobo
Makiažas Annos Jankunec
Fotografuota „Šypsenų“ fotostudijoje
Fotografė Anna Jankunec
Nuotraukų dekoracijos „Dorte Studio“
Gėlės iš „Flos Gėlės“
