Sąmoningų mankštų trenerė Ingrida Merkininkė, dirbdama NIA studijoje, dažnai girdėdavo klienčių pokalbius, kokios jos nepatenkintos savo kūnais. Ypač daug nepasitenkinimo sklido iš gimdžiusių moterų. Kartą Ingridai trūko kantrybė ir ji pasakė – gana. Taip gimė projektas „Odė moters kūnui“.
Ingrida augina 13 metų dukrą ir yra liekna. Todėl iš pirmo žvilgsnio, tai nebuvo projektas apie jos asmeninius skaudulius. Tačiau net ir lieknos moterys (apie tai kiek vėliau), pasirodo, gali būti nepatenkintos savo kūnu. „Esu natūraliai negimdžiusi mama, todėl turiu savo istoriją – tiek kūnišką, tiek psichologinę. Mano randas primena ne tik tai, kad gimė dukra, bet ir tai, kad galbūt galėjau pasirinkti natūralų gimdymą, juk cezaris nebuvo netikėtas, o planuotas. Dabar, kai vis labiau linkstama prie natūralumo, atsiranda savigrauža, o gal galėjau viską padaryti kitaip. Prisiklausiau daug kalbų: juk natūraliai gimę vaikai auga sveikesni, o mamos meilė vaikui, gimusiam per skausmus, neva didesnė. Ilgą laiką net vengdavau komentuoti, kaip gimdžiau, gėdinausi. Laimei, pavyko prisiriški ne prie minties, kokia aš bloga, o prie minties, kokia esu šauni, kad, nepaisant gimdymo būdo, tapau mama“, – sako Ingrida.
***
Mintys surengti projektą, skirtą moters kūnui pagerbti, Ingridai kaupėsi po truputį: „Esu sporto trenerė, vedu pilateso, kalanetikos, šokio užsiėmimus. Keletą metų studijavau šokio-judesio terapiją, kuri tiesiogiai susijusi su kūnu. Tad moterų požiūrio į savo kūną problema man yra labai artima. Matau, kaip sportuojančios moterys kompleksuoja dėl svorio, apvalumų, celiulito – atrodo, kad nepasitenkinimas savo kūnais tvyro ore. Kai kalbame su klientėmis apie svorį, dažniausia girdimi žodžiai: atsikratyti, kovoti, vargti. Ir absoliuti dauguma šias temas gvildena po vaikų gimimo. Nepatikėsite, bet net ir tos, kurios neturi antsvorio, jungdavosi į pokalbius apie nepasitenkinimą savo kūnais – tai klubai per siauri, tai krūtinė per maža, o kur dar strijos, celiulitas, kuris būna ir plonosioms. Pati esu liekna, bet priekaištų savo kūnui galėčiau rasti užtektinai. O kartais lieknosioms dar sunkiau, jos tarsi jaučia kaltę ir norą pasiteisinti, kodėl jos tokios lieknos. Tarsi man labiau pasisekė gyvenime, kad esu liekna. Arba esu liekna, nes pagimdžiau tik vieną vaiką, dėl to esu kalta, nes ne tris ar keturis“.
***
Ingrida matė, kad moterų galvos užimtos „tobulo kūno“ siekimu, nors protu suvokiame, kad tobulo kūno nėra. Kitas aspektas – didžiulis aplinkos (net ir pačios artimiausios) spaudimas moteriai. Metai po gimdymo, bet vis dar nenumetei svorio? Moterį apima kaltė – o gal tikrai esu apsileidusi, bevalė.
„Paskutinis lašas griaunant savo savivertę – pažiūrėti į savo nuotraukas prieš nėštumą, palyginti su dabartimi. Juk mūsų niekas nemokė susigyventi su kūno pokyčiais, nepasakojo, kad laukiantis, pagimdžius, žindant, auginant vaikutį, mūsų kūnai keisis. Kilo noras tokias mintis iš moterų galvų išvyti. Ir ne tik iš tų moterų, kurios dalyvavo renginyje, bet ir iš kiekvienos mamos. Juk tai socialinė akcija, kurios pagrindinis tikslas įkvėpti gimdžiusias moteris priimti kūną su nėštumo ir gimdymo žymėmis kaip dovaną. Norėjosi įtikinti, parodyti, kad kūnas, kuris padovanojo pasauliui gyvybę, yra gražus“, – pasakoja Ingrida.
***
Greitai susidėliojo projekto vizija – visos dienos renginys, per kurį moterys atsipalaiduos, mėgausis moteriškais užsiėmimais, grožio procedūromis, pasimėgaus, patirs šventę, pasidžiaugs savo kūnu, o viską vainikuos fotosesija. Tai bus šventė, kurios metu moterys prisimins, jog yra labai svarbios ir ypatingos.
Ingrida pasakoja: „Pasidalinau mintimis su klubo moterimis, sulaukiau entuziastingo palaikymo. Per socialinius tinklus ieškojome bendraminčių, kurios galėtų prisidėti, – vizažisčių, fotografių, stilisčių, masažo specialisčių, kurios padėtų atsipalaiduoti, pasijausti unikaliomis.
Tada liko tik pakviesti mamas, kurios norėtų pasimaloninti tokioje moterystės šventėje. Atrankoje buvo vos du kriterijai – kad moteris būtų gimdžiusi, ir turėtų priekaištą savo kūnui. Pakvietėme 12 moterų.
Mūsų planą palaimino kažkas iš aukščiau. Viena moteris pasisiūlė visai dienai užleisti nuostabią „Vilą Om“ šalia ežero, teritorija buvo idealiai pritaikyta renginiams, pasitaikė saulėta nuostabi diena. Kadangi tai buvo socialinis renginys, visos dalinosi savo darbu nemokamai. Aš surengiau šokio praktiką, kita moteris – kvėpavimo sesiją, kažkas sutiko konsultuoti stiliaus klausimais, kažkas – gilinimosi į save temomis. Ir tai ne pabaiga – dar laukia paroda bei projekto tęsinys, juk apie tai reikia garsiai kalbėti ir šviesti visuomenę“.
***
Iš moterų veidų buvo matyti, kokia tai joms dovana – kai kuri pirmą kartą darėsi profesionalų makiažą, pirmą kartą po vestuvių apsirengė baltą suknelę. „O svarbiausia, jos leido sau skirti visą dieną, per kurią, tikiuosi, labiau pamilo save. Moterys atsipalaidavo, smagiai vykdė fotografių fantazijas, o šios ko tik nesugalvojo – pasipuošusios moterys išvaikščiojo apylinkes, lipo į vandenįׅ“, – sako Ingrida.
Po renginio moterys Ingridai rašė: „Tik dėl šio renginio sugebėjau šiandien išnešti šiukšles nebesigėdindama savo baltų, netobulų kojų – ėjau jas atidengusi ir jaučiausi rami“. Kita džiaugėsi, kad išvažiavusi po renginio į pajūrį nebesuko galvos dėl netobulo kūno ir nebandė dangstytis, o mėgavosi saule.
Projekto „Odė moters kūnui“ komanda:
Ingrida Merkininkė – projekto iniciatorė, sąmoningos mankštos trenerė
Diana Bakelytė – grožio gido įkūrėja
Raimonda Kuiteklienė – astrologė
Ilona Valantinaitė – VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto docentė
Agnė Misiūtė – šeimos gydytoja
Fotografės: Margarita Mozyro, Jurga Dūdė, Anna Jankunec, Aleksandra Asačiova-Prokudina
Susiję straipsniai
