Edita Jusienė šiek tiek primena Eglę žalčių karalienę – augina tris sūnus ir jaunėlę dukrytę. Tik pavadinti jie ne medžių vardais, kaip toje pasakoje. Vyriausiasis keturiolikmetis vardu Ignas, antrasis – devynmetis Martynas, trečiasis – greitai ketverių sulauksiantis Pijus ir metukų dukrytė Viltė. Visus vaikus Edita maitino natūraliai, dukrytė mamos pienu džiaugiasi iki šiol. Nepaisant šiokių tokių nesklandumų – maitinimo tik viena krūtimi.
Motinystės istorija su dramatiškais momentais
Kai laukiantis ketvirtojo vaikelio gydytojai paklausė, kelintas tai nėštumas, Edita atsakė: nėštumas šeštas, o vaikelis bus ketvirtas. Pirmasis nėštumas baigėsi laimingai, gimė sūnus. Antrasis nutrūko, taip ir nepavykus išnešioti ir pagimdyti. Paskui šeima susilaukė antrojo sūnelio. Ir vėl buvo persileidimas. Galų gale gimė trečiasis sūnus. Edita sako, kad visada svajojo apie tris vaikus, nesvarbu, kokia jų lytis. Pati gydytoja vaikų reanimatologe- anesteziologe dirbanti moteris sako, kad svarbiausia – sveikas vaikas. Kadangi jos nėštumai nebuvo lengvi, po trečiojo gimdymo, būdama 38-erių, manėsi padėjusi tašką. Tačiau likimas turėjo kitą scenarijų.
Dukrytę prisišaukė mintimis
„Aš juokauju, kad tą neplanuotą ketvirtą vaikelį mintimis prisikvietė vyras. Kartą buvome vaikų šventėje darželio salėje, kurioje yra spalvoto stiklo vitražas su pasakos „Eglė žalčių karalienė“ motyvais. Vyras pasakė, kad visai kaip mūsų šeima, tik dukrytės dar trūksta. Pajuokavome ir tiek, nes daugiau vaikų neplanavome. Pijus dar mažas, šeimoje buvo ir kitokių problemų – pastarieji metai labai nelengvas laikotarpis. Ir staiga sužinau, kad laukiuosi dar vieno! Tikrai išsigandau, ar tiek „pavešiu“! Bet nutraukti nėštumo negalvojau. Kadangi buvau netoli keturiasdešimties, užsisakiau mokamus išsamius genetinius tyrimus, kad įsitikinčiau, ar vaikeliui viskas gerai. Ir man pasakė, kad nėštumas vystosi normaliai, be to, šįkart laukiuosi dukrytės! Kai gimė, pavadinome ją Vilte – ji mūsų visų Viltis, ir dabar labai džiaugiamės, kad ją turime“, – sako Edita.
Vaiko teisė į mamos pieną
Edita niekada neabejojo, kad motinos pienas yra geriausia, kas gali būti vaikui. Turėtų būti ginama vaiko prigimtinė teisė į motinos pieną. Tai jo sveikatos pagrindas, pagrindinis maistas, kol pereina į kitą augimo etapą. Kai kurios motinos atsisako maitinti krūtimi savo kūdikius dėl asmeninių interesų. Nesuprantamas sprendimas – atimti iš vaiko jo paties atsineštą, Motinos Gamtos dovanotą natūralų maistą ir jį pakeisti mišiniu teigiant, kad savo vaiku visapusiškai rūpiniesi ir atiduodi visą save. Ypač tais atvejais, kai mamai netrūksta pieno. Nusiteikusi maitinti natūraliai savo pirmagimį, moteris pastebėjo, kad iš vienos krūties jis žindė noriai, o kitą pykdamas tiesiog spjaudavo. Kodėl taip yra, ji nežinojo – iš išorės krūtys atrodė vienodai. Pasikankinusi du mėnesius, vis bandydama maitinti iš abiejų krūtų, galų gale nusprendė maitinti tik „patogiąja“ krūtimi. Vaikeliui pieno pakako, svoris augo, vystėsi normaliai. Vyriausiąjį sūnų Edita žindė iki 1,3 metų, pagimdžiusi antrąjį sūnelį, visa širdimi jautė, kad jis jautrus, mamyčiukas, todėl ir žindė iki 2,5 metų. Sako, kad ir dabar jų ryšys liko ypatingas, glaudus. Trečiasis sūnelis Pijus mamos pieno gavo 1,5 metų. O tada šeimoje atsirado Viltė, kuri sėkmingai buvo maitinama natūraliai pirmuosius metus ir gaus mamos pieno tol, kol pati to norės. Tos „užmigusios“ krūties pažadinti taip ir nepavyko nė vienam vaikui. Visi vaikai sėkmingai žindė vieną krūtį ir pieno pakako.
Žindyti – dovana ir mamai
Maitinti natūraliai yra taip žemiška ir patogu! Iki pusės metų, kol nereikia vaikelio papildomai primaitinti, krūtį gali paduoti bet kur ir bet kada. O ir prasidėjus košytėms pasitaiko, kad verdi verdi, o vaikas suvalgo vos šaukštelį. Ką tada daryti? Duoti mamos pieno! „O didžiausias žindymo privalumas yra tos nepaprasto artumo akimirkos su savo vaiku. Motinos pienas formuoja net vaiko charakterį. Kuo ilgiau žindai, tuo didesnį dvasinį artumą ir emocinį ryšį jauti ir vaikui augant“, – sako Edita. Tai lyg nematoma „bambagyslė“, jungianti motiną su savo vaikais.
Linkėjimas visoms mamytėms
Kantrybės žindymo kelio pradžioje, kai viskas būna nauja ir nelengva. Visada, jei kyla kokių nors nesklandumų, susijusių su žindymu, ieškoti specialistų pagalbos. Dažniausiai natūraliai maitinti trukdo klaidos, kurias lengva ištaisyti.
Ginta Liaugminienė, nuotraukos Annos Jankunec, Studio Smile
„Mamos žurnalas“
