Kodėl vienoms moterims duotas didžiulis motinystės instinktas ir meilė vaikams, o kitos to neturi.
Sąvoka „motinystė“ suprantama kaip moters gebėjimas išnešioti, pagimdyti ir iki tam tikro amžiaus krūtimi išmaitinti vaiką.
Moters psichofiziologiniai ypatumai yra tokie, jog ji gali sėkmingai atlikti motinystės funkciją. Pavyzdžiui, moters galvos smegenų žievėje yra „sargo punktas“, kuris leidžia jai girdėti savo vaiką miego metu ir prabusti, jam sujudus ar suverkus.
Tam, kad mama galėtų tinkamai prižiūrėti naujagimį, ji privalo turėti motinystės instinktą ir jausti motinišką meilę. Tačiau kodėl ne kiekvienai tai duota?
Yra kelios teorijos, kodėl vienos moterys turi didesnį motinystės instinktą, o kitos – mažesnį. Svarbiausia jų – mergaitės motinystės instinktas užgimsta vaikystėje!
Jeigu mergaitė buvo vienintelis vaikas šeimoje, neturėjo nei brolių, nei seserų, motinystės instinktas pasireiškia daug vėliau arba visiškai nepasireiškia. Didžiulės įtakos turi mergaitės santykiai su mama – jeigu mama myli dukrą, ji tarsi užprogramuos ją būti gera mama. Žinoma, motinystės instinktas labai susijęs ir su buvusių kartų patirtimi, jį veikia šeiminės nuostatos, tradicijos. Jeigu prosenelė, močiutė, mama buvo jautrios, šiltos mamos, jos perduos šią informaciją ir savo vaikams.
Yra 7 amžiaus tarpsniai, kurie turi skirtingą įtaką motinystės instinktui susidaryti:
Pirmasis. Iki 1 metų. Šiuo metu padedami emocinio ryšio su artimais žmonėmis pagrindai. Ši ryšį neigiamai veikia atsitiktinis, o dar blogiau – nelauktas – nėštumas. Nelaukti vaikai blogiau ir mažiau maitinami krūtimi, todėl gali visą gyvenimą taip ir likti „vaikais, turinčiais užsifiksavusį nerealizuotą čiulpimo poreikį“. Vėliau tokie vaikai sunkiai išsiskiria su čiulptuku, negali įveikti neurotinės priklausomybės. Jeigu tai berniukas – jis visam laikui gali likti „mamos sūneliu“. Mergaitėms gali išsivystyti „globos“ kompleksas – ypatingas, įkyrus rūpestis ir dėmesys palikuonims.
Antrasis. Nuo 1 iki 3 metų. Jeigu mergaitė šiuo amžiaus tarpsniu išsigąsta, pavyzdžiui, gydytojo vyro arba tiesiog vyro gatvėje, gali atsirasti baimė visai vyriškai giminei. Kartais persistengia ir mamos, kurios nemyli savo vyrų ir nuolatos gąsdina, kad jeigu dukra neklausys, „ateis piktas dėdė ir pasiims“. Mergaitė, kuriai įteigta baimė visiems vyrams, ateityje vengs kontakto su jais, nekalbant apie santuoką ir vaikus.
Trečiasis. Nuo 3 iki 5 metų. Mergaites užplūsta tikra meilės mamai banga. Būtent dabar mergaitė ypač įsijautusi žaidžia lėlėmis, švelniai jas prižiūri, maitina, guldo miegoti – daro viską, kaip tikra mama. Berniukams šiuo metu vystosi tėvystės instinktas. Jie „įsimyli“ mamą ir svajoja ją vesti.
Ketvirtasis. Nuo 5 iki 7 metų. Jei 3–5 metų vaikai besąlygiškai myli mamą ir tėtį, tai, būdami 5–7 metų, jie sąmoningai juos mėgdžioja, tai – lyties vaidmenų identifikacijos procesas. Labai svarbu, kad mama ir tėtis būtų geri pavyzdžiai, tuomet užaugę vaikai kurs harmoningas šeimas ir gimdys laukiamus vaikus.
Penktasis. Nuo 7 iki 10 metų. Šiuo mažiaus tarpsniu formuojasi svarbus asmenybės bruožas – sąžinė. Tai atsakingumo, pareigos, prievolės jausmas. Padedamas racionalus grūdas motinystės instinktui susidaryti – mergaitė suvokia, kad vėliau turės tapti motina, ir kad tai didžiulė atsakomybė.
Šeštasis.Nuo 10 iki 15 metų. Tai lytinio brendimo amžius, be galo svarbus motinystės instinktui susidaryti. Mergaitė, kuri teigiamai reaguoja į savo amžiaus pakitimus, lengviau susidoros ir su motinyste. Savo ruožtu savos lyties nepriėmimas, moteriškumo neigimas vėliau sutrikdo motinystės instinktą. Padidėjęs mergaičių agresyvumas, labiausiai pasireiškiantis 13 metais, irgi gali sutrikdyti vėlesnį motinystės instinkto susidarymą. Jei tuo metu mergaitė niekina berniukus, randa begales jų blogybių, tai su tokiu pat uolumu ieškos ir būsimo savo vyro trūkumų.
Septintasis. Nuo 15 iki 21 metų. Kaip ir 3–5 metų amžiuje, vėl į pirmą planą iškyla Jos Didenybė Meilė, nuspalvinta jau ne tik romantiniais, bet ir seksualiniais jausmais. Būtent seksualinis potraukis ir bus motinystės instinkto pagrindas.
Jei mergina karjeristė, tai motinystės instinktas prislopinamas, nustumiamas į antrą planą. Tokiai merginai savimeilė neleidžia būti bevaike. Vaiko tėvas čia gali neturėti jokios reikšmės. Svarbiausia – suskubti pagimdyti iki kritinio laiko (40 metų). Tokios moterys labai dalykiškos ir principingos, išleidžiančios į pasaulį vienintelį palikuonį savo reprodukcinio amžiaus saulėlydyje.
Ar dukrytė ateityje bus gera mama?
Apie motinystės instinktą galima spręsti pagal tai, kaip mergaitė žaidžia su lėlėmis, ar vaidina motiną, ar „auklėja“ žaisliukus. Vėliau – kaip rūpinasi jaunesniais broliais ir seserimis ar giminių, kaimynų vaikais. Mergaitės, kurių motinystės instinktas išsivystęs, labai atsargiai vertina seksualinius kontaktus ir anksti nepradeda lytinio gyvenimo.
Kas rodo, kad motinystės instinktas bus stiprus:
Kai tėvų ir protėvių tėvystės instinktas buvo stiprus, tikėtina, kad toks bus ir vaikų, – tai paveldima.
Kai mergaitė ar mergina svajoja, kaip turės vaikų, mėgsta būti su svetimais vaikais.
Kai sukūrus šeimą iš karto planuojamas pastojimo laikas.
Kai moteriai pirmieji vaiko judesiai sukelia jaudinančius pojūčius, švelnumą, norą būti kartu su vaiku.
Kai pirmas naujagimio riksmas po gimdymo sukelia didžiulio džiaugsmo pojūtį.
Ko dar nežinojote apie motinystės instinktą
Yra tam tikras realus ritmas, kas kiek laiko moterį užplūsta motinystės instinkto banga. Kiekvienai moteriai šis ritmas individualus, tačiau dažniausiai tai būna kas 7 metus. Tai ciklas, kai moters organizmas dar saugoja gimdymo patirtį, jo neužmiršo, be to, ir pats gimdymas gali vykti sėkmingiau, negu praėjus ilgesniam laikui.
Vaikų skaičius šeimoje dažniausiai priklauso nuo išreikšto tėvystės instinkto.
Kai šeimoje daugiau vaikų, tikėtina, kad jų tėvystės instinktas bus stipresnis.
Būna ir taip, kad vienas iš sutuoktinių dar nepasiruošęs palikuonių atėjimui, o kitas nepaprastai jų geidžia. Tokioje šeimoje gimusiems vaikams gali grėsti psichologinės problemos.
Nustatyta, kad kuo didesni moters darbo, karjeros laimėjimai, tuo ji mažiau geba realizuoti motinystės instinktą.
Kuo sėkmingiau vyko gimdymas, kuo buvo mažiau įsiterpimų į jo eigą, tuo daugiau galimybių moteriai išreikšti motinystės instinktą, maitinti vaiką krūtimi. Gimdymo nuskausminimas ir gimdymo veiklos skatinimas sumažina psichoemocinę motinos ir vaiko prieraišą.
Pirma para ir ypač pirma valanda po gimdymo – labai svarbus periodas motinystės instinktui. Būtent tuo metu mama įsimena savo vaiką, kurį vėliau galės atpažinti iš šimtų kitų mažylių.
Maitinimas krūtimi, kasdienė vaiko priežiūra, rūpestis motinystės instinktą paverčia motinystės jausmu. Tai ne paprastas procesas! Kai kuriais atvejais motinystės instinktas greitai užgęsta, taip ir neišsivystęs į motinystės jausmą. Tai gali įvykti moteriai, kuri pagimdė labiau dėl pareigos jausmo ar būtinumo, kuri vadovaujasi vien tik protu, turi ryškų polinkį vadovauti ir siekti profesinių laimėjimų.
Pastebėta, kad mažesnį motinystės jausmą turi technokratinės krypties moterys, kurių kairysis smegenų pusrutulis yra vyraujantis.
Perdėtas motiniškumas
Motinystės instinktas gali būti liguistai padidėjęs iki vadinamosios „motinystės neurozės“ – tada motina negali rasti nė minutės ramybės, yra sudirgusi, nekantri, nes jai nuolat atrodo, jog vaikui būtinai turi kas nors atsitikti. Ji neatitraukia nuo jo akių, pedantiškai laikosi miegojimo ir maitinimo režimo. Tai dažniausiai atsitinka po pirmojo gimdymo ir priklauso nuo patyrimo stokos, kuri susijusi su padidėjusiu atsakingumo jausmu, su maksimalistiniu noru padaryti viską kuo geriau. Vaikas į tai reaguoja padidėjusiu nerimu, nukenčia jo psichinė būsena.
Akušeris-ginekologas Romualdas Šemeta
„Mamos žurnalas“
