Įsivaizduokite, kad naktį turite eiti neapšviesta gatve. Staiga paaštrėja visos juslės, įsitempia akys ir ausys, net pakaušis jaučia judančius šešėlius. Paspartėja žingsnis, kojos meistriškai kilnojasi neužkliūdamos už šaligatvio kraštų, akys skrodžia tamsą, o ausys pagauna žolės šlamėjimą. Štai tokioje padidėjusio jautrumo būsenoje mamos praleidžia kiekvieną naktį.
Mamos ausys, tobulos kaip šikšnosparnių, girdi mežiausius virpesius, sklindančius iš kūdikio lovelės. Šikšnosparniai dėl ypatingos klausos gali aptikti ore esančius žmogaus plauko storumo daiktus. Mama ne prastesnė – ji „girdi“ kiekvieną kūdikio kūno centimetrą. Pagreitėjo kvėpavimas – sapnuoja, pasimuistė – šlapias, sučepsėjo – tuoj prabus pavalgyti.
Mamos akys nukonkuruotų naktinių gyvūnų akis, kurios specialiai tam prisitaikiusios – su didesniais lęšiais ir didesniu tinklainės paviršiumi. Pavyzdžiui, pelėdos, kuri puikiai mato naktį, akys užima beveik pusę jos kaukolės. Mamai to nereikia! Standartinio dydžio akimis ji tamsoje mato visus reikalingus daiktus – antklodę, čiulptuką, švarių sauskelnių pakelį.
Mamos uoslė galėtų rungtis su specialiai apmokyto šuns, kuris užuodžia trumus, augančius po žeme. Pasaulio vyndarių ūkiuose šunys dirba ekspertais – nustato butelių kamščių pelėsį ir išgelbsti brangaus vyno partijas. Mamai tokia „užduotis“ sukeltų juoką. Ji net per miegus gali pajusti prakaito, pilnų sauskelnių, atpilto maistelio kvapus.
Vis dėlto pats unikaliausias mamos šeštasis pojūtis. Naktį tarp jos ir kūdikio kaip voro tinklai persipina nuojautų ir intuicijos siūlai. Ne veltui atlikti tyrimai parodė, kad nė viena mama būdama blaiva nenuspaudė savo vaikelio. Šeštasis pojūtis mamą pažadina viena minute anksčiau, nei prabunda vaikas. Ir net nepažiūrėjusi į laikrodį, mama tiksliai žino, kiek valandų.
Jei naktį pasidairysite po tamsius daugiabučių kvartalus, pamatysite vieną-kitą šviesų langelį. Tai mamos budi savo naktinę pamainą.
Su Motinos diena, mielosios.
Redakcija
