Bandydamos nuspręsti, koks šeimos planavimo būdas labiausiai priimtinas, poros dažniausiai net nesvarsto galimybės išmokti šeimą planuoti natūraliai.
Sklando daugybė mitų, esą natūralus šeimos planavimas tinka tik toms moterims, kurių ciklas yra „kaip laikrodukas“, esą jis yra toks nepatikimas, kad šeimos, praktikuojančios šį metodą, rizikuoja gimdyti vaikus vieną po kito, esą jis tinka tik planuojantiems nėštumą.
Natūralaus šeimos planavimo mokytoja, Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro konsultantė, dviejų vaikų mama Elena Kosaitė-Čypienė jau daug metų ne tik pati gyvena natūraliu ritmu, bet ir moko kitas šeimas planuoti savo intymų gyvenimą natūraliai. Ji gali ilgai kalbėti apie šio metodo privalumus ir vieną po kito išsklaido visus mitus. Tad prašome Elenos papasakoti apie natūralų šeimos planavimą, savo patirtį ir tai, kuo džiaugiasi poros, nusprendusios gyventi natūraliai.
NŠP – tai gyvenimo būdas
Pirmiausia mokytoja Elena paprašo nevadinti natūralaus šeimos planavimo (NŠP) kontracepcija, nes šis žodis pačia savo etimologija prieštarauja natūralaus planavimo esmei. Kontracepcija yra tai, kas nukreipta prieš pradžią, pradėjimą, o natūralus šeimos planavimas nėra nukreiptas prieš gyvybę. Jis yra universalus – tinka tiek norintiems pastoti, tiek ir siekiantiems atidėti vaikelio gimimą. „Jei reikėtų pasakyti, kas yra NŠP, dviem žodžiais, pasakyčiau, kad tai yra gyvenimo būdas. Pradėjus praktikuoti NŠP, visa šeima ima gyventi moters ritmu. Moteris tampa šeimos gyvenimo ašimi. Argi tai nėra nuostabu?“ – sako Elena. O išsamiau, NŠP yra savo vaisingumo pažinimas ir tų žinių pritaikymas saviems tikslams. Moteris, stebėdama save, pažįsta savąjį vaisingumą, vyras žino savąjį vaisingumą, ir jie kartu pažįsta savo, kaip poros, vaisingumą. Pasinaudodami šiuo pažinimu jie gali planuoti savo intymų gyvenimą taip, kad pastotų arba išvengtų nėštumo.
„NŠP pagrįstas konkrečiais biologiniais faktais,“ – tęsia Elena. – „Žmogus kaip biologinė rūšis nėra vaisingas kiekvieną savo gyvenimo akimirką.
Tuo žmogus skiriasi nuo kai kurių gyvūnų. Pavyzdžiui, triušiai yra vaisingi visada, todėl jie tokie vislūs.
Kiekvienos triušių sueities pasekmė – triušiukai, nes pati sueitis stimuliuoja tam tikrų hormonų, kurie subrandina kiaušialąstę, gamybą. Moterį Dievas sukūrė taip, kad ji gali mylėtis ir nepastoti. Tiesiog reikia savąjį vaisingumą pažinti.“
NŠP remiasi moters gyvenimo cikliškumu. Mėnesinės – nevaisingas laikotarpis – vaisingas laikotarpis – nevaisingas laikotarpis – mėnesinės.
Šeimos, norinčios išvengti nėštumo, be jokių apribojimų mylisi nevaisinguoju laikotarpiu ir susilaiko nuo santykių tuomet, kai dienos yra vaisingos.
Tam, kad būtų galima atpažinti šiuos laikotarpius, naudojami įvairūs metodai. Mokytoja Elena moko patikimiausio šiuo metu pasaulyje praktikuojamo – simptoterminio – NŠP metodo, kuris remiasi dviejų arba trijų vaisingumo požymių stebėjimu bei interpretavimu. Dažniausiai yra matuojama bazinė kūno temperatūra ir stebimos gleivės. Jei reikia, papildomai stebimas ir vertinamas gimdos kaklelis.
Ar NŠP tinka visiems?
Elena iš karto griauna mitus, kad NŠP tinka tik „išrinktosioms“ – toms, kurių ciklas yra reguliarus ir trunka 28 dienas. Moterų, kurių ciklus galima laikyti daugmaž reguliariais, pasaulyje yra ne daugiau kaip 3 proc. „Dažnai manoma, kad NŠP – tai „vaisingų dienų skaičiavimas“, tačiau tai ne visai tikslu, – sako mokytoja. –Kalendorinis, arba vaisingų dienų skaičiavimo, metodas yra tik vienas iš NŠP metodų, ir jis tikrai tinka tik toms, kurių ciklai yra idealūs. Ir tai ne visada, nes visuomet išlieka rizika susilaukti pirmo „neidealaus“ ciklo, kai standartiniai paskaičiavimai nebetiks.“
Simptoterminis metodas nėra „dienų skaičiavimas“. Vaisingojo laikotarpio pradžią kiekviena moteris nusistato individualiai, atsižvelgdama į savo praėjusių ciklų duomenis ir stebėdama gleives. Pabaiga taip pat nustatoma individualiai – užfiksavus bazinės kūno temperatūros pakilimą ir vaisingųjų gleivių išnykimą. Šis būdas tinka visoms: ir toms, kurių ciklai yra ilgi, ir toms, kurių ciklai yra trumpi, ir toms, kurių ciklai yra nereguliarūs.
Ar šis metodas tinka moterims, neseniai pagimdžiusioms vaikelį, arba moterims, esančioms premenopauzėje, kai ciklai tampa nereguliarūs ir ovuliacija dažnai neįvyksta? Elena patikina, kad metodas tikrai tinka, tačiau taikomos kitos taisyklės. Jas žinant, jokių problemų kilti neturėtų. Na o apie premenopauzę galima pasakyti taip: jei moteris iki premenopauzės gyveno NŠP ritmu, ji jau taip gerai pažįsta savąjį kūną, kad apie kažkokias problemas neverta net kalbėti. Visai kas kita, jei tokio amžiaus moteris nutaria pradėti taikyti NŠP dėl to, kad jokios kitos priemonės, kurias ji naudojo visą gyvenimą, ima nebetikti. Tuomet pažinti savo besikeičiantį kūną ir susidraugauti su NŠP bus tikrai sunkiau.
Elena – apie savo patirtį
Žinoma, visoms moterims, svarstančioms, kokį šeimos planavimo būdą pasirinkti, be galo įdomu, ar yra tokių porų, kurios jau ilgai gyvena NŠP ritmu ir visiškai juo pasitiki. Taigi prašau mokytojos Elenos papasakoti apie savo patirtį. „Būdama 19 metų dalyvavau vienoje ateitininkų stovykloje Jurbarke. Tuo metu lytiškumo klausimai man dar nebuvo aktualūs ir nieko apie tai neišmaniau, – pradeda Elena. – Jurbarke susipažinau su vienu jaunu kunigu, kuris kalbėjo su mumis apie lytiškumą, šeimos planavimą, abortus. Nuo to laiko mano sąmonėje liko natūralaus šeimos planavimo idėja. Įdomu tai, kad tam kunigui, kurio nei vardo, nei pavardės nebeprisimenu, pradėjus savo švietėjišką veiklą, abortų skaičius rajone sumažėjo 75 proc.!
Vėliau, jau ištekėjus, klausimo dėl to, kokį šeimos planavimo būdą pasirinkti, nebekilo. Pasakysiu atvirai, niekada nenaudojau jokių kontracepcijos priemonių. Santuokinio gyvenimo pradžioje netaikėme jokių metodų, o gimus antrajam sūnui pasitaikė laimė išklausyti natūralaus šeimos planavimo mokytojų kursus, kuriuos vedė puiki moteris, gydytoja ginekologė Alina Šaulauskienė. Vėliau mokiausi Vytauto Didžiojo universiteto
Santuokos ir šeimos studijų centre, dalyvavau be galo įdomioje programoje Vienoje, organizuotoje Vienos santuokos ir šeimos instituto bei Vokietijos Maltos ordino, pavadintoje Fertility Management Program, lietuviškai tikriausiai – Vaisingumo valdymo programa. Tuo metu, kai su vyru ėmėme taikyti simptoterminį NŠP metodą, mūsų mažajam buvo 1,5 metų. Dabar jam jau 7-eri, ir jokių abejonių dėl šio metodo patikimumo tikrai neturime. Gyvename be baimės. Su drauge, kuri irgi jau ilgai gyvena pagal NŠP, net juokaujame, kad jei norėtume susilaukti netikėto vaikelio, reikėtų imtis kontracepcijos, nes dabar, kai NŠP esame įvaldžiusios taip gerai, pastoti neplanuotai tiesiog neįmanoma.“
NŠP neturi šalutinio poveikio
Natūralaus šeimos planavimo privalumus Elena gali vardinti ilgai. Visų pirma – tai metodas, kuris neturi šalutinio poveikio. „Viskas, ką mes priimame į savo kūną, nesvarbu, ar tai būtų maistas, ar vaistai, turi savo šalutinį poveikį, – aiškina Elena. – Mes turėtume vertinti, ar tas šalutinis poveikis yra didesnis už teikiamą naudą, ar mažesnis, ir priimti sprendimą. Tarkime, jei mums reikia vartoti vaistus širdies darbui sureguliuoti, nauda be abejonės bus didesnė už neigiamą šalutinį poveikį, ir mes juos vartosime. Hormoninė kontracepcija irgi uri savo šalutinį poveikį ir ne tokį jau menką.
Babandykite perskaityti kontraceptinių tablečių informacinį lapelį ir pagalvoti, ar tikrai verta rizikuoti patirti tai, kas ten išvardinta, ypač jei to galima išvengti. Juk hormoninė kontracepcija mums tikrai nėra gyvybiškai būtina.“ Šalutinį poveikį turi ir spermicidinės priemonės (jos dažnai suardo makšties mikroflorą, sukelia alergijas), ir prezervatyvai (jie yra sutepti spermicidais), net ir nutrauktas lytinis aktas (jo patikimumas labai nedidelis, be to, toks būdas, praktikuojamas nuolat, kaip teigia seksologai, gali sukelti psichologinių problemų). NŠP yra vienintelė šeimos planavimo priemonė, kuri šalutinio poveikio neturi, nes nėra vartojamos jokios pašalinės medžiagos. „Na nebent moteris būtų alergiška termometrui, nors apie tokią alergiją girdėti dar neteko,“ – juokiasi Elena.
Sveikas metodas
Be to, mokytoja tvirtina, kad natūralus šeimos planavimas yra sveikas. Ką ji turinti omenyje? Visų pirma tai, kad moterys, įgudusios stebėti save, labai greitai pastebi, kad kažkas pradėjo vykti ne taip, kaip įprasta. O tuo, kad ankstyvoje stadijoje aptinkama liga yra lengviau pagydoma, neabejoja niekas. Kartais paprasčiausias stebėjimas gali leisti išvengti tyrimų maratono.
„Tarkim, jei moteris stebi savo ciklą ir mato, kad jos liuteininė fazė (laikas nuo ovuliacijos iki menstruacijų) yra trumpesnė, nei 10 dienų, vadinasi, hormonas progesteronas jos organizme skiriasi vangiai. Tokia moteris įprastai negalėtų pastoti, tačiau kuo puikiausiai pastotų pritaikius specialią hormonų terapiją, – savo žiniomis dalinasi Elena. –Taip pat greitai galima pastebėti ir kitus negalavimus, aptikti organizme lėtinius uždegimus, net kai kurias ginekologines ligas.“
Kita vertus, dažnai tokie veiksniai, kaip alkoholis, stresas, miego trūkumas, kurie įtakoja bazinę kūno temperatūrą, nėra sveiki ir naudingi žmogui.
„Moteris žino, kad tik pašalinių veiksnių neįtakota bazinė temperatūra gali patikimai parodyti įvykusią ovuliaciją, todėl, laukdama nevaisingojo laikotarpio, labai gerai pagalvos, ar tikrai verta gerti dar vieną vyno taurę, veltis į stresinę situaciją, vykti į triukšmingą vakarėlį. O tai, be jokios abejonės, puikus posūkis sveiko gyvenimo link,“ – juokiasi Elena. Viena moteris, lankiusi Elenos vedamus kursus, labai nustebo ir iš tiesų pasibaisėjo, kai, pradėjusi kasdien žymėtis visus veiksnius, kurie gali įtakoti bazinę temperatūrą, pamatė, kad ji kone kasdien vartoja alkoholį! Iš tiesų, dažnai alkoholį vartojame nesusimąstydami: taurė vyno vakarėlyje darbe, bokalas alaus prie šašlykų savaitgalį, o čia dar gimtadienis, paskui – sunkus vakaras, kai reikia atsipalaiduoti… Ir tik tuomet, kai viską imame rašyti juodu ant balto, žalingi įpročiai pasirodo visu gražumu.
Aplinkos feminizacija ir kiti „ekopavojai“
Nereikia nė sakyti, kad NŠP yra ekologiškiausias būdas planuoti šeimą. Praktikuodamos NŠP šeimos nieko nevartoja, nieko neperka, nieko neišmeta. Nors šiais laikais ekologijos tema tokia populiari, kad viskas apie mūsų daromą žalą planetai jau lyg ir girdėta, kartais ekologiniai pavojai tyko ten, kur net nenumanome jų esant. Vienas iš jų – aplinkos feminizacija. Mat moteriškasis hormonas estrogenas, kurio moterys, naudodamos hormoninę kontracepciją, gauna labai daug, išsiskiria su šlapimu ir per nuotekas patenka į aplinką. JAV buvo atliktas vienas iškalbingas tyrimas.
Mokslininkai ištyrė upės, pratekančios pro 200 000 gyventojų turintį miestą, vandenį ir nustatė, kiek vandenyje yra estrogeno. Toks pats estrogeno kiekis buvo supiltas į visiškai švarų Kanados ežerą.
Eksperimento pasekmė – ežere feminizavosi mažųjų žuvų patinėliai (jiems ėmė vystytis antriniai priešingos lyties požymiai) ir žuvys nebegalėjo veistis. Didelėms žuvims estrogenai tokios įtakos neturėjo, tačiau jos irgi ėmė nykti, nes mažėjo jų maisto – mažųjų žuvų. Ežerui visiškai išsivalyti prireikė 3 metų. Tyrimas tikrai iškalbingas, tačiau žuvys yra žuvys. Ar tai gali veikti ir žmones? Elena, dalyvaujanti įvairiuose rimtuose ginekologų forumuose ir skaitanti naujausią medicininę spaudą, teigia, kad aplinkos feminizacija, arba estrogenizacija, neišvengiamai veikia ir žmogų. Ginekologai vis garsiau kalba apie tai, kad šis veiksnys gali būti ir viena iš vis dažnėjančio vyrų nevaisingumo priežasčių. Negalima pamiršti, kad daugelyje šalių žmonės geria paviršinį vandenį, kurio tinkamai išvalyti neįmanoma.
Net ir tiems, kuriems nerūpi nei sveikata, nei moralė, nei ekologija, yra priežasčių susimąstyti. „Visi žmonės skaičiuoja, – šypsosi Elena. – Paskaičiuokite, kiek jums kainuoja kontracepcija per metus, paskaičiuokite, kiek sumokėsite per visą gyvenimą. Gal verčiau tuos pinigus išleisti maloniau? O jei dar pridėtumėte palūkanas, kurias galėtumėte gauti, pasidėję tokią sumą į banką…“ Mokytoja patikina, kad investicijos į NŠP yra tikrai labai menkos. Kainuoja apmokymas (tam, kad šeima galėtų gyventi be jokios baimės, verta išmokti NŠP metodų kursuose, kuriuose pateikiama visa susisteminta informacija ir aptariamos nevadovėlinės situacijos), termometras, kuris ir taip būtinas kiekvienuose namuose, pieštukas bei popierius. Viskas! Pigesnis už NŠP yra nebent nutrauktas lytinis aktas, tačiau šių priemonių patikimumas skiriasi kaip diena ir naktis.
Tyrimais įrodyta – metodas patikimas
O patikimumu, kaip teigia Elena, simptoterminis metodas nenusileidžia pačioms saugiausioms nedrastiškoms kontraceptinėms priemonėms.
Paklausta, ką ji turinti omenyje, sakydama „nedrastiškoms“, Elena paaiškina, kad patikimiausia kontracepcija yra sterilizacija, tačiau šis metodas – tai jau drastiškas įsikišimas į žmogaus organizmą. Su visomis kitomis priemonėmis savo patikimumu NŠP gali konkuruoti.
Natūralaus šeimos planavimo efektyvumas priklauso nuo trijų veiksnių:
1. Apmokymo efektyvumo.
2. Vartotojo motyvacijos.
3. Paties metodo patikimumo.
Metodo patikimumas buvo nustatytas atlikus be galo išsamų, itin didelės imties prospektyvinį tyrimą, kurio metu bendradarbiavo keli Vokietijos, Ispanijos ir Jungtinės karalystės universitetai. Tyrimo metu buvo apmokyta 900 prezumptyviai vaisingų porų, kurios iki tyrimo NŠP nenaudojo (buvo nepatyrę vartotojai). Po apmokymo poros dvejus metus kiekvieną mėnesį turėjo siųsti tyrėjams lenteles su savo stebėjimų rezultatais. Iš viso buvo ištirta daugiau kaip 17 000 moterų ciklų. Tyrimo metu nustatytas NŠP simptoterminio metodo efektyvumas – 99,6 proc., t.y. iš 1000 porų neplanuotai per metus pastojo.
Anglų kalba su tyrimu ir jo rezultatais galima susipažinti čia: http://www.familienplanungnatuerlich.de/downloads/studieeffectiveness.pdf
Taigi pats metodas yra patikimas. Kitas labai aktualus klausimas –apmokymo efektyvumas. Nėra paslaptis, kad dažnai ginekologai, paklausti apie galimybes planuoti šeimą natūraliai, atsainiai numoja ranka: esą tai niekų darbas. Internete patikimos informacijos rasti labai sunku, o pasiklysti tarp labai prieštaringos – nepaprastai lengva. Elena gali pasiūlyti tik vieną patikimą būdą: kreiptis į vyskupijų šeimų centrus ir pasiteirauti apie ten rengiamus kursus. Mat Katalikų Bažnyčia šį metodą pripažįsta kaip vienintelį moralų ir noriai padeda šeimoms, norinčioms jo išmokti. Ar gali ten kreiptis nereligingos poros, norinčios tiesiog išmokti natūralaus šeimos planavimo metodo? Elena patikina, kad tikrai gali.
„NŠP nėra Katalikų Bažnyčios nuosavybė, – juokiasi mokytoja. – Tiesiog šis būdas tinka ir katalikams. Tad poros, net ir neišpažįstančios tikėjimo, gali kreiptis drąsiai.“
Natūralaus šeimos planavimo išmokti nėra visiškai paprasta, todėl kompetentingo specialisto apmokymas labai svarbus. O štai įgudus naudoti šį metodą visai nesudėtinga. Elena NŠP lygina su batų raišteliais. Ar pamenate, kaip sunku buvo išmokti juos užsirišti? O gal bandėte išmokyti to savo mažus vaikus? Paprastai tokias pamokas lydi pūkštimas, prakaitavimas ir begaliniai prašymai padėti. Tuo tarpu suaugęs žmogus tai daro net nesusimąstydamas. Kaip dukart du. „Net ir pirmąjį, sudėtingąjį, pusmetį laiko kiekvieną dieną sugaišite tikrai ne daugiau nei valydamiesi dantis,“ – patikina mokytoja.
O kaip dėl vartotojo motyvacijos? Elena teigia, kad neplanuotai paprastai pastoja tokios poros, kurios vaikų susilaukti dar ketina, tačiau nori nėštumą atidėti. Tuomet dažnai į vieną kitą taisyklę numojama ranka, o vaikelis, atrodo, tik to ir laukia. Poros, kurios labai motyvuotos nepastoti ir laikosi visų taisyklių, beveik niekada neplanuotai ir nepastoja.
NŠP sutvirtina poros santykius
Žmonės, ėmę domėtis natūraliu šeimos planavimu, paprastai daug abejonių turi dar ir dėl to, kad vaisinguoju laikotarpiu reikia susilaikyti nuo lytinių santykių. Atrodo, kad tuomet intymus šeimos gyvenimas taps labai suvaržytas, neteks spontaniškumo, o jei jis ir taip nebuvo intensyvus (ypač jei šeimoje auga keli maži vaikai, retai paliekantys progų tėvams pasidžiaugti vienas kitu), kyla grėsmė, kad nutrūks visiškai. Visą šį priekaištų paketą ir dedu Elenai „ant stalo“. Mokytoja šias baimes supranta, tačiau patikina, kad ne viena šeima, pradėjusi gyventi pagal NŠP, kaip tik džiaugiasi pagerėjusiu intymiu gyvenimu, glaudesniais santykiais tarp sutuoktinių.
„Tai, kad poros, praktikuojančios NŠP, mylisi rečiau – mitas. Tyrimais nustatyta, kad dažniausiai intymių santykių skaičius vieno moters ciklo metu lieka toks pats, kaip ir prieš pradedant gyventi natūraliu ritmu, tiesiog jie kitaip pasiskirsto. O neretai dėl geresnio sutuoktinių tarpusavio sutarimo santykiai net suintensyvėja. – sako Elena. – Intymus poros gyvenimas įgyja ritmą, pora tarsi ima gyventi sužadėtuvių-medaus mėnesio ritmu.“
Žinoma, vaisinguoju metu vyras ilgisi moters, nes ji tuo metu yra graži, patraukli, jos akys žiba, plaukai ir nagai žvilga – hormonai atlieka savo darbą. Moteris irgi ilgisi savo vyro, nes tuo metu ji jo labiausiai geidžia. Tačiau kuo didesnis ilgesys – tuo saldesnis „medus“. Ilgesys ne tolina vyrą ir moterį vieną nuo kito, o kaip tik suartina, ir tą ilgesio metą svarbu išnaudoti glaudesniems, tvirtesniems šeimos santykiams kurti. „Ar žinote, kodėl dabar taip maža geros poezijos? – klausia Elena. – Spėju, dar ir todėl, kad žmonės nebeteko galimybės ilgėtis vienas kito. Paskaitykite, pavyzdžiui, Vytauto Mačernio ilgesiu kvapą gniaužiančią lyriką ar jo meilės laiškus sužadėtinei Bronei Vildžiūnaitei, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio laiškus sužadėtinei Sofijai Kymantaitei. Jos visus juos išsaugojo! Taip ir įsivaizduoju, kaip slapta duodavo paskaityti savo dukroms, savo anūkėms, o jos skaitydamos juto tyros meilės pažadą, augo tikėdamos meile! Kaip ir daugybė moterų, vėliau skaičiusių tuos laiškus išspausdintus. Ilgesys įkvepia.“
Elena pataria susilaikymo laikotarpiu neatgręžti vienas kitam nugarų, neiti miegoti į atskirus kambarius. „Skaitykite vienas kitam knygas, eikite dviese pasivaikščioti, kalbėkitės, susigalvokite savų ritualų, kurie būtų skirti tik jums, kurie padėtų suartėti ne kūniškai, o dvasiškai,“ – siūlo mokytoja. Tyrimas, atliktas JAV, kur NŠP principais gyvena kur kas daugiau porų nei Lietuvoje, parodė, kad šeimos, gyvenančios natūraliu ritmu, skiriasi kur kas rečiau. Skyrybų tarp tokių šeimų pasitaiko vos keli procentai.
Sužadėtuvių-medaus mėnesio ritmas neabejotinai įneša naujų spalvų į intymų šeimos gyvenimą. Visų pirma tas ilgesys, kurį poros patiria susilaikymo metu, jį savotiškai praturtina. „Gaila, bet daugybė moterų šiais laikais skundžiasi tuo, kad jų intymus gyvenimas šeimoje labai vangus, – apgailestauja Elena. – Žmonės mylisi retai, ir taip gali būti dėl to, kad kilusią aistrą galima patenkinti bet kada. O kai galima bet kada, dažnai nutinka taip, kad nebežinai, kada norėti.“
Yra šeimų, kurios pradėjusios taikyti NŠP pastebi, kad jų intymus gyvenimas tapo intensyvesnis. Kai atsiranda galimybė patirti ilgesį, kartu atsiranda proga išgyventi ir tikrąjį medaus mėnesį. Nevaisinguoju laikotarpiu sutuoktiniai gali visiškai atsiduoti vienas kitam, nevaržydami savęs jokiomis apsisaugojimo priemonėmis, priimdami vienas kitą besąlygiškai. Kita vertus, intymaus gyvenimo ritmas sukuria prielaidas jį planuoti, o tai yra atitinkamai nusiteikti, pasitempti, laukti. „Viena brangi mano draugė išdavė paslaptį, kad kiekvieną mėnesį, artėjant nevaisingajam laikotarpiui, ji atlieka viso kūno depiliaciją, – šypsosi Elena. – Ji trokšta savo vyrą suvilioti, ruošiasi kiekvienam jų „medaus mėnesiui“, o vyras tai, be abejonės, labai vertina.“ Savo ruožtu vyras, turėdamas susilaikyti nuo intymių santykių, savo ilgesį vis tiek turi išlieti. Galbūt jis ir neims rašyti eilėraščių, bet tikriausiai parneš savo mylimajai gėlių, ilgiau nei įprasta palaikys už rankos ar, išeidamas į darbą, nulydės ilgesingu žvilgsniu. O mums, moterims, juk dažnai tik to ir tereikia, kad sužydėtume visu gražumu.
„Mamos žurnalas“
