Esame trys žavios, drąsios ir veiklios mamytės, (be to, brolienės) sugalvojusios GRANDIOZINĮ PLANĄ! Visoms vienu metu susilaukti vaikų!
Aplinkiniai mūsų sumanymu žavėjosi, bet, tiesą pasakius, niekas netikėjo, kad jį mums pavyks įgyvendinti. O mums ėmė ir pavyko.
Pasakoja brolienės Edita, Alvyda ir Valerija
Kaip kilo idėja
Visos šios gražios idėjos užuomazgos prasidėjo prieš 6 metus. Edita jau tada norėjo susilaukti vaikelio, tad ir Alvydai pasiūlė nieko nelaukti ir „daryti“ vaikus.
Įkalbinėjo ilgai, įrodinėjo, kad bus labai smagu, gražu ir miela kartu auginti vaikučius. Šia mintimi Alvyda nesusižavėjo. Pasiūlė dar pasidžiaugti jaunyste ir vaikus planuoti po vestuvių (kurios buvo numatytos po kelerių metų). Editai nieko nebeliko, tik laukti.
Keleriems metams praėjus, prieš pat Editos vestuves, sėdėjome visos keturios brolienės Palangos paplūdimyje, aplinkui žaidė Valerijos šešerių ir ketverių metų vaikai, Lina sūpavo mėnesio amžiaus dukrytę. Žiūrint į vaikus kilo mintis, kad tarp vaikų esant dideliam amžiaus skirtumui jų interesai labai skirtingi, tad būtų labai smagu čia matyti keturis vienodo amžiaus pusbrolius ir pusseseres.
Alvyda su Edita sutarė bandyti pastoti dar po metų, kai atšoks Alvydos vestuves. Lina buvo tik prieš mėnesį „iškepta“ mama, pratinosi prie šių naujų pareigų ir apie antrą vaikelį dar nė nemąstė. Valerija trečią vaikelį planavo tik 2014 metų vasarą. Bet Alvyda užsidegė įkalbėti Valeriją ir Liną pamiršti savo planus ir jungtis į nėštukių ratą. Šia idėja buvo nesunku susižavėti ir jai pasiduoti, liko tik ta pačia euforija užkrėsti vyrus.
Vyrams ši mintis skambėjo kaip pokštas, jie neprieštaravo, nes netikėjo, kad taip ir atsitiks. Pradėjo juokauti ir vienas kitam siūlyti lažybas, kuriam pirmam pavyks apvaisinti savo moterį. O ir aplinkiniai, išgirdę apie šį planą, žiūrėdavo su šypsena.
2012 metų vasarą praūžus Alvydos vestuvėms, davėme startą ir laukėme, kuri pirma pamatys du brūkšniukus.
Nevyko viskas taip greitai, kaip įsivaizdavome. Prabėgo mėnuo, kitas… Po 4 mėn. pirmoji apsidžiaugė Edita, dar po mėnesio, vienu metu, prisijungė Valerija ir Alvyda. Prabėgus dar vienam mėnesiui, teigiamu nėštumo testu džiūgavo ir Lina.
Valio!!! Vyrai savo darbą atliko!
Pradėjome lankytis pas gydytojus, kiekviena sužinodavome vis naujos informacijos, tad susibėgdavome ja pasidalinti tarpusavyje.
Linos nėštumo 12-ąją savaitę buvo nustatyta, kad vaikelio širdelė nebeplaka. Viena nėštukė atkrito. Lina laikėsi tvirtai ir skatino šį skaudų įvykį pamiršti – toliau džiaugtis laukimo akimirkomis.
Kaip mes laukėmės
Visi trys nėštumai buvo puikūs, tyrimų rezultatai geri, buvome kupinos energijos, kartu dalyvavome įvairiose nėštukių paskaitose, lankėme mankštas baseine ir nenorėjome, kad šis nuostabus laikas baigtųsi. Kiekvienos laukimas buvo unikalus, patyrėme tai, ko nejuto kitos.
Alvydos nėštumo gale prasidėjo nemigo naktys. Kiekvieną naktį, kaip laikrodis pabusdavo 4 val. ryto ir nebeužmigdavo po 2–3 val. Taip pat apie 30 nėštumo savaitę vaikelis panoro nusileisti žemiau, nei galima. Gydytojai liepė sumažinti tempus ir nebelankyti baseino. To ir pakako, kad vaikelis po kelių savaičių grįžtų į pradinę padėtį. Viso nėštumo metu nejuto nė vieno paruošiamojo sąrėmio.
O štai Valerijos nėštumo metu sąrėmiai buvo nuolatinis palydovas. Pirmasis trimestras buvo itin sunkus, lydimas nuolatinio pykinimo ir vėmimo, savijautą pagerindavo tik lašelinės. 18-ąją savaitę buvo skirtas gulimasis rėžimas dėl padidėjusio gimdos tonuso. Pailsėjus porą savaičių, savijauta vėl buvo puiki. O paskutines 10 savaičių paruošiamieji sąrėmiai kankino dieną ir naktį.
Edita buvo pamišusi dėl cepelinų, tortų ir mandarinų. Kartais jų suvalgydavo daug daugiau nei jos vyras, bet svorio nepriaugdavo. Nėštumo pabaigoje labai ištino pėdos, buvo sunku vaikščioti ir lankstytis. O vaikelis viso nėštumo metu nekeitė pozicijos – sėdėjo pilvelyje, todėl jau iš anksto buvo suplanuota cezario pjūvio operacija.
Kaip mes gimdėme
Išaušo ilgai laukta liepos 9-oji, kuomet atlikus cezario operaciją pasaulį išvydo Editos dukrytė Margarita.
Alvydos gimdymo data buvo numatyta rugpjūčio 11-ąją, tos dienos vakare nubėgo vandenys. Taip ir nesulaukus sąrėmių, gydytojai pastebėjo, kad atsiskyrė placenta ir teko atlikti neplanuotą cezario operaciją. Po kelių valandų gimė Liutauras.
Paskutinė gimdė Valerija. Gimdymas vėlavo daugiau nei savaitę. Viskas vyko labai sklandžiai, greitai, natūraliai ir be vaistų. Mažoji Elzė pasaulį išvydo rugpjūčio 16 dieną, per tėvelio gimtadienį.
Visi trys vaikučiai gimė sveiki, gavo puikius įvertinimus. Auga labai gerai ir greitai, jie vis dar sėkmingai maitinami mamos pieneliu.
Taigi mūsų didelė šeima pagausėjo dar trimis nariais – Margarita, Liutauru ir Elze. Neskaitant to, kad kartu švenčiame visus gimtadienius ir įvairias progas, dabar dar dažniau susitinkame, kad vaikučiai pabendrautų, pažaistų ir palenktyniautų. O mes, mamytės, pasidaliname savo patirtimi, naujomis žiniomis, padiskutuojame ir niekada nesipykstame dėl skirtingų auklėjimo būdų, nes žinome, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, ir jų poreikiai skirtingi. Mamos širdis žino, kas jos vaikui geriausia.
Parengė Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
