Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt
Ne visi linkę tenkintis tuo, ką Dievas duos. Noras turėti išsvajotą sūnų ar trokštamą dukrą jau tūkstančius metų verčia žmones ieškoti keisčiausių būdų tikslui pasiekti.
Paslapties saldumas
Prieš 25-30 metų, kai ultragarso tyrimas dar buvo naujiena, gydytojai nėrėsi iš kailio, stengdamiesi kuo anksčiau monitoriuje įžiūrėti vaisiaus lytį. Dabar pamačius vaisiaus lytį apie tai garsiai leptelėti net neetiška.
Gydytojai paklausia: „Ar norite sužinoti, ko laukiatės?“ Ir, kad ir kaip būtų keista, dauguma tėvų atsako – ne! Žinoma atvejų, kaip užsienyje tėvai, kuriems neprašant buvo pasakyta vaisiaus lytis, padavė klinikas į teismą.
Berniukus išstumia mergaitės
Šimtus metų buvo natūralu trokšti sūnaus ir nukabinti nosį gimus dukrai. Nors gyvename ne Kinijoje ar Indijoje, tekdavo išgirsti istorijų, kaip tėvai nusimindavo gimus negeidžiamai mergaitei. Jei šeima susilaukdavo trečios ar ketvirtos dukros, vyras turėdavo turėti geležinį stuburą – juk atremti pašaipas dėl „broko“ galėdavo tik stipriausieji.
Dabar gydytojai vienareikšmiškai sako – laikai pasikeitė! Tiek pat norinčių susilaukti berniuko, tiek pat – mergaitės, o svarbiausia, kad visiška dauguma sako: mums vis viena, svarbu, kad gimtų sveikas ir laimingas žmogus.
Taigi tikime, kad mūsų skaitytojai – šviesaus proto, išmintingi žmonės ir šį straipsnį skaitys su šypsena.
Senovės graikų patarimai – iš fantastikos srities
Apie kūdikio lyties planavimą išlikę senovės graikų gydytojo ir išminčiaus Hipokrato pastebėjimai. Jis sakė, kad jei moterį apvaisina sėkla iš kairiosios vyro sėklidės, gims mergaitė. Jei apvaisina sėkla iš dešiniosios sėklidės – bus berniukas. Deja, realybėje šiuo teiginiu įsitikinti neįmanoma. O štai Aristotelis mąstė ne taip fiziologiškai. Jis sakė, kad jei užsimezgant gyvybei pučia švelnus pietų vėjas zefyras, gims mergaitė. O jei košia žvarbus šiaurės vėjas – bus berniukas. Senovės išminčiai daug dėmesio skyrė ir žvaigždžių išsidėstymui pastojimo akimirką.
Romėnų patarimai – apie valdžią šeimoje
Hipokratas su Aristoteliu sureikšmino patį apvaisinimo aktą. O romėnai, kurie buvo labai karingi, pasiūlė kitą žavią teoriją.
Ją galite pasitikrinti ir pagal savo šeimą. Romėnai teigė, kad vaiko lytį lemia tėvo charakteris ir temperamentas. Jei vyras turi valdžią šeimoje, gims sūnus, o jei šeimą valdo žmona – gims tik mergaitės. Kažin, ar su šia teorija norės sutikti tūkstančiai pasaulio karvedžių, politikų ir valdovų, kurie susilaukė dukrų.
Ši romėnų teorija apie vyro valdžią laikui einant sušvelnėjo. Dabar sakoma, kad mergaitės gimsta tose šeimose, kuriose vyrai labai myli savo žmonas.
XIX amžiaus pradžios patarimai – apie intelektą
XIX amžiuje net rimti mokslininkai siūlė dar vieną teoriją: vaiko lytis bus priešinga lyčiai to sutuoktinio, kurio asmenybė turtingesnė, o intelekto koeficientas – aukštesnis. Iš to kilo kalambūras, kad berniukui „padaryti“ proto nereikia, o mergaičių „gamybai“ reikia juvelyriškumo. Vadinasi, mergaičių tėčiai ir berniukų mamos yra subtilūs ir protingi. O mergaičių mamos ir berniukų tėčiai… (pabaikite patys).
XIX amžiaus pabaiga – sugrįžimas į lovą
XIX amžiaus pabaigoje Europoje mokslininkai vėl sugrįžo prie „lovos“ teorijų, o tiksliau – pozų. Mylėtis buvo rekomenduojama šonu. Jei vyras moteriai iš kairės, gims mergaitė, jei vyras moteriai iš dešinės – berniukas. Dėl didesnės garantijos buvo siūloma po lova pasidėti kokį nors vaiko lytį simbolizuojantį daiktą. Norintiems berniuko buvo siūloma po lova dėti kardą, norintiems mergaitės – žiedą.
Mitybos teorija
Ingos Judge nuotrauka
Tačiau daugybė porų išbandė visas Kamasutros pozas ir vis tiek nesulaukė išsvajoto rezultato. Tada pasirodė mitybos teorija, kuri siūlė moteriai prieš pastojant ir nėštumo metu valgyti tam tikrą maistą. Norinčiai sūnaus moteriai buvo siūloma valgyti sūraus, aštraus maisto, kuriame gausu natrio ir kalio (žuvį, mėsą), bei visus maisto – duonos, kumpio, sūrio – kampus. Jei šeima trokšdavo mergaitės, moteris turėjo valgyti prėską, švelnų maistą, daug pieno produktų, saldumynų, bananų, žirnių, pupelių, brokolių. „Mergaitiškos“ dietos esmė – magnis ir kalcis. Šiandien norint pasinaudoti šia teorija, galima gerti reikiamų maisto papildų.
Tėvų amžiaus teorija
Tarp daugybės beprotiškų ir nepagrįstų teorijų pasirodydavo ir tokių, kurias medikai iki šiol laiko daugmaž tikėtinomis.
Pavyzdžiui, nuo senovės buvo sakoma, kad seni tėvai dažniau susilaukia mergaičių. Įrodyta, kad kuo vyras ir moteris jaunesni, tuo daugiau tikimybės, kad jiems gims sūnūs. Ne be pagrindo ir pastebėjimai, kad yra „moteriškosios“ ir „vyriškosios“ dinastijos. Yra šeimų, kuriose iš kartos į kartą gimsta tik berniukai arba tik mergaitės, ir „permušti“ tradicijų beveik neįmanoma. Čia savo žodį gali tarti genetikai. Jie sako, kad yra ligų, kurias paveldi tik viena kuri lytis. Tuomet užsimezgus kitos lyties gyvybei, gali įvykti ankstyvas persileidimas – taip pati gamta atlieka natūraliąją atranką.
Spermatozoidų atskyrimas
Vis tobulėjant medicinai ir atsiradus dirbtiniam apvaisinimui, lyties planavimo tema tapo vis labiau komercinė (paaiškėjo, kad iš to galima gerai uždirbti). Anglijoje ir JAV dar prieš kelis dešimtmečius sutuoktiniams būdavo siūloma prieš apvaisinimą apdoroti vyro sėklą ir atskirti moteriškuosius spermatozoidus nuo vyriškųjų. Toks lyties planavimo būdas kainuodavo keliasdešimt tūkstančių dolerių, deja, jo teko atsisakyti. Net 84 procentai porų pageidavo berniuko. Be to, šis būdas turėjo didelį minusą – moteris turėdavo būti apvaisinama dirbtiniu būdu, o ne natūraliai.
Mėnulio padėties teorija
Amerikiečių psichiatras Eugen Jon apklausė daugiau nei 8000 porų ir padarė išvadą, kad būsimojo vaikelio lytį lemia Mėnulio padėtis apvaisinimo metu. Dangaus skliautas padalytas į 12 žvaigždynų. Šeši laikomi vyriškais (Dvyniai, Liūtas, Vandenis, Šaulys, Avinas, Svarstyklės), kiti šeši – moteriškais (Mergelė, Vėžys, Skorpionas, Ožiaragis, Jautis, Žuvys). 29 dienas Mėnulis keliauja per šiuos žvaigždynus, kiekviename užtrukdamas 2-3 dienas. Jeigu apvaisinimo metu Mėnulis bus vyriškame žvaigždyne, gims berniukas, jei moteriškame – mergaitė.
Rūgšties ir šarmų teorija
Būsimojo vaikelio lytis lemiama apvaisinimo metu, kai vyriškoji lytinė ląstelė susijungia su moteriškąja. Lytinių santykių metu į moters organizmą patenka apie 3-5 ml spermos, kuriuose yra 200-500 milijonų spermatozoidų. Kadangi makšties terpė rūgšti, dalis spermatozoidų iškart žūsta, o dalis patenka į gimdą ir kiaušintakius. Čia juos pasitinka jau šarminė terpė, todėl spermatozoidai juda kiaušialąstės link ir apvaisina ją per 1-3 paras.
Buvo ištirtas spermatozoidų elgesys makštyje ir gimdoje. Pro mikroskopą makštyje ir gimdos kaklelyje galima pamatyti, kaip vyriškieji ir moteriškieji spermatozoidai varžosi. Pastebėta, kad moteriškieji X spermatozoidai geriau jaučiasi rūgščioje terpėje, o vyriškieji Y – šarminėje. Tuoj pasirodė patarimų, kad prieš lytinį aktą moteriai reikia apsiplauti tam tikrais tirpalais.
Patarimai moterims, trokštančioms berniuko:
* Prieš lytinį aktą apsiplaukite silpnu šarminiu tirpalu (šaukštelis sodos stiklinei vandens), nes šarminė terpė sulėtina X spermatozoidų judėjimą.
* Kuo ilgiau nesantykiaukite, nes nesantykiaujant didėja vyro spermos kiekis, o kuo daugiau spermos, tuo daugiau vyriškų spermatozoidų.
* Santykiaukite per ovuliaciją.
* Pasistenkite kartu patirti orgazmą.
Patarimai moterims, trokštančioms mergaitės:
* Prieš lytinį aktą apsiplaukite silpnu rūgšties tirpalu (šaukštelis acto stiklinei vandens), nes rūgštinė terpė sulėtins Y spermatozoidų judėjimą.
* Santykiaukite kuo dažniau, nes mažas spermos kiekis palankesnis užsimegzti mergaitėms.
* Venkite orgazmo.
Užsienio literatūroje teigiama, kad laikantis šių patarimų laukia 80-90 procentų sėkmės.
SPECIALISTŲ PATARIMAI
Julijos Zhigo nuotr.
Akušeris ginekologas Romualdas Šemeta, Nėščiųjų mokyklos vadovas:
Pastebiu, kad šiuolaikinėms šeimoms ne taip ir svarbu, kokios lyties kūdikis gims. Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai vaiko lytis virsta vos ne šeimos drama.
Ypač, jei šeimoje jau auga keletas tos pačios lyties vaikų, ir visi tikisi, kad dabar jau tikrai gims išsvajotas sūnus ar dukra. Man pačiam teko dalyvauti gimdyme, kai moteris gimdė ketvirtą vaiką. Šeimoje jau augo trys mergaitės. Nėštumo metu moteriai buvo darytas ultragarso tyrimas, ir gydytojai neva matė berniuką.
Kol moteris buvo gimdymo namuose, vyras su giminėmis jau šventė sūnaus gimimą. Ir koks buvo šokas, kai gimė ketvirta mergaitė! Moteris net nušoko nuo gimdymo stalo, negalėdama patikėti naujiena. Džiaugėmės, kad tuo metu gimdykloje ji gimdė viena, antraip būtų mus apkaltinusi, kad sukeitėme kūdikius. Šokas buvo ir vyrui, jis net atsisakė atvažiuoti pasiimti iš gimdymo namų žmonos su naujagime.
Laimei, kad požiūris į vaiko lytį Lietuvoje jau pakankamai civilizuotas. O štai Indijoje net buvo priimtas įstatymas, draudžiantis gydytojams tyrimo ultragarsu metu pasakyti kūdikio lytį. Mat pastebėta tendencija, kad mergaičių besilaukiančios šeimos dažniau nutraukdavo nėštumą ankstyvoje stadijoje.
Teko skaityti, kad Japonijos mokslininkai yra sukūrę metodą, kuris leidžia suplanuoti vaiko lytį 100 procentų tikslumu.
Tačiau nenorint iškreipti gamtos pusiausvyros, šį metodą gydytojai taiko tik išimtiniais atvejais. Pavyzdžiui, jei giminėje iš kartos į kartą perduodama tam tikra kraujo liga, kuria susirgti gali tik berniukai. Tokiu atveju moteriai rekomenduojama nešioti mergaitę.
Kai apie kūdikio lytį kalbamės Nėščiųjų mokykloje, šeimos klausia mano patarimų, kaip susiplanuoti vaikelio lytį, kai norės pastoti dar kartą. Aš rekomenduoju gana patikimą metodą, paremtą pastojimo diena.
Manoma, kad jo patikimumas apie 90 procentų. Moteris turėtų tiksliai žinoti savo ovuliacijos dieną. Ir jeigu nori susilaukti mergaitės, lytiniai santykiai turėtų vykti keletą dienų prieš ovuliaciją. Jei nori berniuko – ovuliacijos dienomis. Keletas klubo „Mama, tėtis ir aš“ šeimų bandė šį metodą, ir visoms jis pasiteisino.
Dar teko susipažinti su „prancūzišku“ šeimos planavimo metodu, kuris paremtas dieta. Jei pora nori susilaukti berniuko, tam tikrą laiką iki pastojimo turėtų valgyti produktų, sukuriančių šarminę terpę, jei mergaitės – rūgštinę. Moksliškai gal ir galima paaiškinti šį metodą, bet jo sėkmės procentas, manau, turėtų būti kur kas mažesnis.
Akušeris ginekologas Rolandas Žiobakas:
Šiuolaikiniais medicinos mokslo įrodymais nėra pagrįstas berniuko ar mergaitės „planavimas“, jeigu kalbame apie natūralų pastojimą.
Dr. Elizabeth Whelan savo knygoje „Boy or girl?“, išleistoje 1979 metais Niujorke, teigia, kad tiksliai nustačius ovuliacijos datą, tikimybę susilaukti norimos lyties naujagimio galima padidinti iki 50-60 proc. Siekiant susilaukti berniuko, lytiniai santykiai rekomenduojami likus 4-6 dienoms iki ovuliacijos, o mergaitės – likus 3-4 dienoms iki ovuliacijos. Nors, kaip minėjau aukščiau, jokio mokslinio pagrindimo šiems teiginiams nėra.
Būsimo individo lytis lemiama apvaisinimo metu, kai susilieja moters ir vyro lytinių ląstelių branduoliai.
Kiekvienoje ląstelėje yra viena pora lytinių chromosomų. Visos moters ir vyro ląstelių chromosomos – vienodos, išskyrus lytinių chromosomų porą: moters lytinių chromosomų porą sudaro dvi X chromosomos, o vyro – viena X ir šiek tiek mažesnė bei kitokios formos Y chromosoma. Jei kiaušialąstę apvaisins spermatozoidas su X lytine chromosoma, užsimegs moteriškos lyties gemalas, o jeigu su Y – vyriškos. Taigi vaiko lytį lemia tėvo spermatozoidai.
Dažniausiai spermatozoidai su Y lytine chromosoma esti judresni, greičiau pasiekia kiaušialąstę. Dėl to užsimezga daugiau berniukų (manoma, kad 100 mergaičių užsimezga apie 150 berniukų), tačiau vyriškos lyties gemalas dažniau žūva dar negimęs – mat jis jautresnis įvairiems išoriniams poveikiams. Vidutiniškai 100 naujagimių mergaičių gimsta 102-106 berniukai, kurių vėliau taip pat daugiau miršta.
Mažai tikėtina, kad polinkis šeimoje turėti daugiau tos pačios lyties palikuonių būtų paveldimas. Neteko girdėti ir to, kad moters organizmui būtų būdingos atmetimo reakcijos, priklausomai nuo vaisiaus lyties.
Kasdienėje praktikoje man dažnai tenka susidurti su tais atvejais, kai poros negali pastoti dėl vienokių ar kitokių priežasčių, ir joms reikalingas visapusiškas tyrimas ir gydymas dėl galimo nevaisingumo. Taigi linkiu sėkmingai pastoti ir išnešioti kūdikį, nes toli gražu ne visoms šeimoms tai pavyksta. Na o jeigu vaikas gimsta iš meilės, tai argi yra skirtumas, kokios jis lyties?
KMUK akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja Jūratė Kiesylytė:
Mano žiniomis, jokių moksliškai pagrįstų vaiko lyties planavimo būdų nėra. Klausiau ir kolegų nuomonės, tačiau ir jų nuomone – kol kas naujienų nėra. Liaudyje sklandančių visokių patarimų nedrįstu nei paneigti, nei patvirtinti.
Viena yra tvirtai žinoma: vaiko lytį lemia tėvo spermatozoide esanti lytinė chromosoma (chromosomos – paveldimą informaciją perduodančios branduolio dalelės). Apvaisinimo momentu, paveldimos informacijos būsimasis vaikelis gauna tolygiai iš motinos ir iš tėvo lytinių ląstelių. Bet tik vyriškas organizmas turi skirtingas lytines chromosomas: XY, o būsimas vaikelis gali gauti tik vieną iš jų: arba X chromosomą arba Y.
Motinos visos lytinės ląstelės tyri tik X chromosomą.
Jeigu apvaisinimas įvyksta esant tėvo Y chromosomai, tai gims berniukas (iš tėvo ir iš motinos gautų lytinių chromosomų visuma bus XY). Jeigu apvaisinimas įvyksta esant tėvo X chromosomai, tai gims mergaitė (iš tėvo ir iš motinos gautų lytinių chromosomų visuma bus XX).
Kitas klausimas – apie „atmetimo“ reakcijas. Motinos organizmui bet kuris vaisius yra santykinai svetimas organizmas, nepriklausomai nuo vaiko lyties. Užsimezgęs vaisius visada turi savo naujas savybes – motinos ir tėvo paveldimos informacijos visumą, o ne pakartoja arba motinos, arba tėvo savybes. Yra labai sudėtingų, neretai ir ne visiškai aiškių veiksnių, dėl kurių motinos organizmas prisitaiko prie šios situacijos ir išnešioja vaikelį. Nėštumo nutrūkimo (nesivystymo) atvejai aiškaus ryšio su vaiko lytimi neturi.
PASAKOJA MAMOS
Giedrės Putnikaitės nuotr.
Ginta: jokios mėsos ir galva Šiaurėje
Kadangi auginome sūnelį Simoną, labai norėjome antros mergytės. Išklausėme daugybę patarimų. Vienas – kurį tikriausiai žino dauguma – kad jei pastoji per ovuliaciją, gims berniukas, o jei kelios dienos prieš ovuliaciją – mergaitė.
Gerokai daugiau patarimų mums davė Maskvoje gyvenanti pažįstama bobutė žiniuonė. Vyras su ja susirašinėjo elektroniniu paštu. Žiniuonė sakė – jei norite mergaitės, turite:
abu kurį laiką nevalgyti mėsos,
mylėtis lietingą dieną,
moteris turi mylėjimosi metu nepatirti orgazmo,
moters galva turi būti atsukta į šiaurę.
Pirmą mėnesį taip ir darėme, pavyzdžiui, abu nevalgėme mėsos. Gaila, kad lietaus nebuvo. Man pastoti tą mėnesį nepavyko, todėl kitą mėnesį jau laikėmės tik vieno patarimo – stengiausi pastoti prieš ovuliaciją.
Sakoma, kad pirmomis savaitėmis vaikelio lytis dar nėra susiformavusi, todėl reikia mintimis bandyti jį „nuteikinėti“. Taip ir dariau – kreipiausi į vaikutį kaip į mergaitę, sklaidžiau moteriškus žurnalu, žodžiu, stengiausi elgtis moteriškai. 20 nėštumo savaitę sužinojome, kad laukiuosi dukros. Gimė Agilė.
Kristina: jei mama švelni, gims mergaitė
Abu mūsų vaikučiai – Gerda (2,5 m.) ir Julius (0,5 m.) – suplanuoti. Ne tik lytis, bet ir mėnuo, kai jie turėjo palikti jukius namelius – mamytės pilvelį.
Vaikučius planavome pagal porą kriterijų. Vienas jų – mano teta, kuri dažniausiai atspėdavo pagal mamytę, kas turėtų gimti (pagal mamos nuotaiką, aurą). Sakydavo: jei mama švelni, jautri, gera aplinkiniams, turi gimti mergaitė. Labiau tikėjau kitu būdu – vaisingomis dienomis. Sako, jei yra pora dienu likę iki „tos“ vaisingiausios dienos, tai greičiausiai bus mergaitė, jei pastojama per „tą dieną“– bus berniukas.
Dukrytė buvo pradėta Rygoje, susitikdavome tik savaitgaliais… Nusprendėme, kad geriausias laikas gimti – pavasario pabaiga, kad būtų jau gana šilta. Dukrytė buvo slapukė, visi aplinkiniai pagal mano pilvuką sakė: „Koks gražus berniukas“, bet viduje žinojome, ką suplanavome.
Kai dukrytei buvo virš metų, sugalvojome, kad gerai būtų 2 metukų proga sesutei broliukas. Šį kartą jau stebėjau, kada bus tos „pačiausios“ dienos… Broliukas irgi buvo „suplanuotas“ per mėnesį.
Nežinau, ar teisinga ši teorija, gal patikrinsime su 3 ir 4 vaikeliais, nors dabar jau nėra svarbu, juk turime ir dukrytę, ir sūnelį.
Svetlana: matematinis planas
Jūratės Čiakienės nuotr.
Niekada nemaniau „užsakyti“ vaiko lyties, bet kai įsidarbinau viename medicinos centre, tuo mane tiesiog „užkrėtė“ bendradarbės. Mūsų kolektyvas jaunas, moteriškas, maždaug kas pusmetį kuri nors išeina nėštumo atostogų. O susilaukia bendradarbės paprastai tokios lyties vaikelio, kokį ir planavo. Mano vaikai tuomet buvo tik planuose, panorau turėti būtinai porelę. Pasinaudojau štai tokiu planu.
Pirmiausia prieš pradėdami vaikiuką suskaičiuokite, kurio iš tėvų biologinis ciklas šiuo metu yra stipresnis.
Tam reikia vyro amžių (metais) padalinti iš 4, o moters amžių padalinti iš 3. Būtent tiek metų trunka vyro ir moters biologiniai ciklai. Kieno likutis didesnis, tos lyties vaikutis ir užgims. Kai aš pastojau pirmą kartą, man buvo 24 metai, o vyrui – be vieno mėnesio 27 (bet skaičiuoti reikia pilnus metus, vadinasi, skaičiavau, kad jam 26).
24 : 3 = 8, likutis 0.
26 : 4 = 6, likutis 2.
Vyro likutis buvo didesnis, vadinasi, turėjo gimti berniukas, taip po 9 mėnesių ir nutiko. Šis metodas, kaip teigia mano perskaitytas šaltinis, yra patikimas 90 proc. Galite pasitikrinti su jau gimusiais vaikais. Bet jei likučiai lygūs, teks naudotis kitais metodais.
Rasa: Jei vyras myli, gims berniukas
Aš pasinaudojau bobučių išmintimi. Esu girdėjusi tokią tiesą: jei nori, kad gimtų berniukas, šeimoje vyras turi daug labiau mylėti moterį, nei moteris vyrą. Man tai ir atsitiko. Teko patirti skausmingą išsiskyrimą su didžiąja gyvenimo meile, kurį labai mylėjau. Netrukus ištekėjau už savo mylimojo draugo, kuris dievino mane. Susilaukėme sūnaus. Kokie šios teorijos argumentai? Bobutės sako – kai moteris ketina pastoti, pati gamta pasirūpina jos saugumu. Tad jei moteriai lemta ateityje būti paliktai vyro, jai siunčiama mergaitė, o jei garantuota, kad vyras labai myli ir niekada nepaliks – siunčiamas berniukas.
Juk mergaitė labiau pasirūpins palikta mama, nei sūnus.
Nuo redakcijos: Jeigu pavyko kokiu nors būdu suplanuoti vaiko lytį, parašykite mums, pasidalinkite su kitomis šeimomis. [email protected]
„Mamos žurnalas“
