
Vasarį, kai vyksta Vilniaus knygų mugė, kai vakarai dar gana ilgi ir drimba šlapdriba, o viešose viešose siaučia virusai – knyga, pats geriausias laisvalaikio būdas. Bet mamos tvirtina, jog neturi laiko skaityti.
Bet ar tikrai? Kol mano vaikai buvo mažiukai pati perskaičiau ne vieną knygą. Skaitydavau ir maitindama (taip, ne visos mamos tam pritaria, bet tiesiog žiūrėti į vaiką tiek laiko man būdavo nuobodu). Tai buvo mano pramoga ir atsipalaidavimas. Ką dar gali knygos gali duoti mamai pasakoja viena iš biblioterapijos pradininkių Lietuvoje, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė doc. dr. Daiva Janavičienė. Nors paprasčiau ją būtų galima pristatyti ir tiesiog kaip knygų mylėtoją, biblioterapijos specialistę ar tiesiog žmogų, gyvenantį ir dirbantį tarp knygų.
Atėjusi į mamų pokalbius Daiva apsidžiaugė. „Kaip seniai buvau tokioje auditorijoje“, – nužvelgusi aplink kojas ropinėjančius vaikučius pasakė man pagal amžių į mamas tinkanti moteris. Nuo Daivos sklido tokia ramybė ir šiluma, jaukumas. Jos ramus ir malonus balsas tiesiog užliūliuoja, panardina į pasakojimą, užsimiršti ir pasijunti saugiai lyg vaikas, klausantis pasakos prieš miegą. Jos skaitomų tekstų mielai klausyčiau, pagalvojau sau. Manau, kad su tuo sutiktų ir Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologinio centro pacientai, kurie lankė Daivos vedamus biblioterapijos užsiėmimus.
Apie pusę savo aktyvaus gyvenimo, atmetus miego laiką, D. Janavičienė praleidžia tarp knygų, su knygomis ir pasakojant ar rašant apie knygas. Aktyvi moteris kartu su bendraminčiais įsteigė Lietuvos biblioterapijos asociaciją, veda tinklaraštį apie knygas ir pati jas rašo. Ir, žinoma, skaito, skaito, skaito… Daiva prisipažino, jog per mėnesį perskaito ne mažau nei 3 knygas, o kartais ir kelias per savaitę. „Kaip man padeda skaitymas? Aš galiu pasinerti į knygą, tapatintis su herojais, išgyventi jų jaučiamus jausmus. Man visada tai labai patikdavo. Atrodė, jog ir kitiems taip pat patinka. Supratau, kad knygos gali padėtikNYGŲ MUGKnygos mamoms pasijusti geriau“, – biblioterapijos idėja tiki Daiva.
Daiva Janavičienė dėstydama Klaipėdos universitete bandė pripratinti aplinkinius prie termino biblioterapija. Tuomet tai buvo dar nauja ir negirdėta. „Kai kam tai asocijavosi su Biblijos terapija. Manęs klausė: „Ar jūs ten skaitote Bibliją?“ – prisiminė Daiva šypsodamasi. Tačiau pagal medicinos enciklopedijoje pateikiamą apibrėžimą biblioterapija (gr. Biblijon – knyga, therapeia – gydymas) yra psichoterapijos metodas, gydymas skaitant specialiai parinktą literatūrą.
Nors knygos atgaivą sielai teikė tikriausiai nuo tada, kai atsirado raštas, tikslingas gydymas knygomis, arba biblioterapija, atsiradopo Antrojo pasaulinio karo. Tuo metu pasaulyje buvo daugybė ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai sužalotų žmonių. Reabilitacijos centruose savanoriai bibliotekininkai kurdavo nedideles bibliotekėles. Jie su darydavo specialius sąrašus, siūlydavo karo traumas besigydantiems kareiviams paskaityti tam tikrą literatūrą, kuri įžiebdavo viltį, suteik davo teigiamų emocijų. Perskaičius, knygos būdavo aptariamos.

Šiuo metu biblioterapiją galima skirstyti į kelis rūšis – klinikinę, reabilitacinę ir asmenybės vystymo. Klinikinė biblioterapija skirta gydyti įvairias psichologines, psichines ligas, kai patyręs gydytojas psichologas ar psichiatras parenka specialius tekstus ir kartu su pacientu juos aptaria. Reabilitacinė biblioterapija skirta ne gydyti, o atsigauti, labiau prisitaikyti prie pokyčių, nukreipti mintis į pomėgius, malonius dalykus. Čia itin svarbi viltį suteikianti literatūra. O edukacinei ir asmenybės ugdymo biblioterapijai priskiriamos populiariosios psichologijos knygos, kurios šiuo metu yra itin skaitomos. Šios kategorijos knygos parašytos dažniausiai paprasta publicistine kalba apie savęs tobulinimą, įvairių sričių, santykių gerinimą ir pan. Prie šios kategorijos priskiriamos kai kurios ir grožinės literatūros, poezijos ar autobiografijos knygos. Tikriausiai kiekvieno skaitančio namuose rastume nors vieną tokią knygą: kaip tapti laimingu / turtingu / išmintingesniu / protingesniu / labiau pasitikinčiu / sėkmingesniu /verslesniu / taupesniu / geresniu sutuoktiniu / geresniais tėvais.
Kaip atsirinkti biblioterapines knygas nuo įprastų? Ar visos knygos gali turėti gydomąją galią? Anot specialistės, tikrai ne. Aišku, knygos pasirinkimas labai asmeniškas dalykas ir vieni toje pačioje knygoje matys vieną aspektą, o kiti – kitą. Ir net skirtingu gyvenimo tarpsniu vienoje knygoje atkreipsime dėmesį į skirtingus dalykus. Pavyzdžiui, kaip skaitant vaikams ir paaugliams skirtą Eleonor’os H. Porter knygą „Poliana“. Nors tai paaugliams skirta literatūra, Daiva ją rekomenduoja perskaityti senjorams. Istorija apie mergaitę Polianą, išmokiusią aplinkinius žaisti džiaugsmo žaidimą, vyresniems padeda pažvelgti į pasaulį nustebusio ir gyvenimo džiaugsmo pilnomis vaiko akimis.
Keletas Daivos patarimų, kaip pasirinkti biblioterapinę knygą:
Rinkitės literatūrą, kuri suteikia vilties, joje daug teigiamų emocijų. Pavyzdžiui, Bruno’o Ferrero’o ir Jack’o Canfield’o knygas, Mark’o V. Hansen’o „Atgaiva sielai“, „Pasakų terapija“. Neblogas populiariosios psichologijos autorius Irvin’as D. Yallom’as. Moterims labai rekomenduotina Clarissa’os Pinkola’os Estes „Bėgančios su vilkais“.
Reikėtų vengti knygų, kuriuose daug tamsos, nevilties. Net tokių, kaip detektyvai, nes juose daug negatyvių poelgių, kriminalinių įvykių.
Imkite laiko patikrintas išminčių knygas, pavyzdžiui, Kahlil’o Gibran’o „Pranašas“, John’o O’Donohue’o „Anam cara. Keltų pasaulio dvasinė išmintis“.
Naudokitės jau sudarytais specialistų sąrašais, kurie skelbiami bibliotekose, jų interneto puslapiuose.
Įstokite į skaitytojų ratelį, klubą, draugiją, kurie taip pat sudaro savo sąrašus, pasirenka skaitomas knygas ir jas aptaria.
Klauskite bibliotekininko. Taip, taip. Jie tikrai nėra tik knygas nuskenuojantys ir grąžinimo lapelį išduodantys žmonės. Bibliotekininkai yra knygų specialistai, apie knygas jie žino daug daugiau nei galite įsivaizduoti. Jie girdi ir skaitytojų atsiliepimus, žino, kurios yra populiariausios. Beveik visi jų turi aukštąjį kultūros vadybos ar komunikacijos studijų išsilavinimą, o anksčiau universitetuose buvo ir atskira bibliotekininkystės specialybė. Atsižvelgdami į jūsų poreikius, jie tikrai gali parekomenduoti jums tinkančią knygą.
Perskaitei biblioterapinę knygą ir viskas – tavo problemos jau išspręstos, o siela pasveikus? Tai kuo biblioterapija skiriasi nuo papras to skaitymo, ar tik knygos turiniu? D. Janavičienė teigia, tikrai ne tik tuo. Iš tiesų, vien biblioterapinės knygos skaitymas gali duoti naudos, šviesesnių minčių. Tai vadinama pasyviaja biblioterapija – tiesiog tam tikrų knygų skaitymas. Tačiau žymiai efektyviau būtų apmąstyti knygą, įsigilinti, atpasakoti ją, aptarti su kuo nors, o gal net užsirašyti kilusias mintis. Gal esate girdėję tokį pasakymą giluminis skaitymas. „Kad knyga turėtų poveikį, neužtenka tik perskaityti ją. Svarbu, kaip ji skaitoma. Reikėtų reflektuoti perskaitytas mintis, kalbėtis apie jas, diskutuoti, kelti klausimus, permąstyti ir sieti su savo gyvenimu“, – kalbėjo biblioterapeutė.
Jeigu biblioterapija yra sielos gydymo būdas, tai gal galima ir „nusigydyti“? D. Janavičienė patvirtino – tikrai taip. Depresija sergantis žmogus dažnai mato tik juodą ir baltą, jo mintys fokusuojasi ties neigiamais dalykais. Ir tekstuose jis gali įžvelgti tik neigiamus dalykus. Pavyzdžiui, Paulo’o Coelho’io „Veronika ryžtasi mirti“ yra prevencinė knyga prieš savižudybę, tačiau depresyvų žmogų ji kaip tik gali paskatinti nusižudyti ar suteikti neigiamų minčių. Tas pats pasakytina, pavyzdžiui, apie Friedrich’o Nietzsche’ės kūrybą. Todėl knygos pasirinkimas, pabrėžė D. Janavičienė, labai svarbus ir labai asmeniškas dalykas.
Norėdami gauti kuo daugiau naudos iš knygos:
- Skaitykite lėtai, įdėmiai, įsigilinkite į knygą.
- Pasibraukite, jei galite, patikusias vietas, užrašykite jums kilusias mintis ar klausimus.
- Atsimenate iš mokyklos laikų, kai lietuvių kalbos mokytoja vasaros atostogoms duodavo sąrašą knygų? Jas reikėdavo ne tik perskaityti, bet ir trumpai aprašyti, apie ką buvo knyga, kokias mintis sukėlė ir pan. Darykite tą patį. Juk perskaityti knygą sugaištame ne vieną valandą, o jau po pusmečio net neatsimename, apie ką ta knyga buvo. Dažniausiai įstringa tik mūsų susidarytas įspūdis apie knygą – patiko ar ne. Todėl padarykite trumpą knygos santrauką su savo mintimis. Šis metodas taip pat lavina ir atmintį.
- Su kuo nors aptarkite skaitytą tekstą. Papasakokite namiškiams, draugams apie perskaitytą knygą. Susiraskite bendraminčių, pavyzdžiui, apsikeiskite su kaimynais knygomis ir perskaitę jas aptarkite, padiskutuokite. Galite suburti kaimynų, draugų skaitytojų ratelį.
- Jei gyvenate daugiabutyje, padarykite knygų lentyną ar spintelę – knygų namelį. Į jį dėkite perskaitytas knygas, kuriomis norite pasidalyti, tegul kaimynai, praeiviai pasiima, keičiasi, įdeda savo ir pan. Bus proga daugiau pabendrauti su kaimynais ir aptarti perskaitytas knygas.
Knygų žinovės D. Janavičienės mamoms rekomenduotinų knygų sąrašas
Knygos apie vaikų auginimą:
Robert Needlman „Pirmieji kūdikio metai“. Tai metodinė, pagalbos knygoms priskiriama knyga, kurioje labai elementariai aptariama, ko reikia kūdikiui, kaip jį prižiūrėti.
Gabrielė Germanavičienė „Dėmesinga tėvystė: kaip auginant vaikus užaugti pačiam“
Christopher Green „Mažylio tramdymas. Patarimai, kaip auginti vaikus nuo 1 iki 4 metų“
Wojcicki Esther „Kaip užauginti žmones, kuriems sekasi“
Rekomenduojamos grožinės literatūros knygos:
Eleanor Hodgman Porter„Poliana“
Fredrik Backman „Močiutė siunčia linkėjimų ir atsiprašo“
Melvin Burgess „Heroinas“
Tara Westover „Apšviestoji“
Celeste Ng „Tobuli gyvenimai liepsnoja skaisčiau“
Hans Christian Andersen „Pasakos“
Rekomenduojamos filosofinės-psichologinės knygos:
Chlarissa Pinkola Estes „Bėgančios su vilkais“
Viktor Emil Frankl „Žmogus ieško prasmės“
Maria Molicka „Pasakų terapija“ ir „Terapinės pasakos“ (dvi dalys )
John Donohue „Amžinybės atbalsiai“ ir „Anam Čara: keltų pasaulio dvasinė išmintis“
Kahil Gibran „Pranašas“
O sužinoti daugiau apie biblioterapiją galite D. Janavičienės knygoje „Biblioterapija: teorija ir praktika“.
Susiję straipsniai