Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt
Šokoladu ištepta jaunosios suknelė. Vaiko verksmas skambant Mendelsono maršui. Iškiliausią šventės akimirką bažnyčioje pradėjęs klykti mažylis. Šios ir kitos priežastys, rašant kvietimus, priverčia susimąstyti – ar tikrai pageidaujame, kad suaugusiųjų šventėje dalyvautų ir vaikai? Pasvarstykite visus už ir prieš.
Kviesti ar ne?
Jei rengiate šventę, atsakykite sau į kelis klausimus:
Ar šventės laikas, vieta ir aplinka yra pritaikyta ir tinkama vaikams?
Jeigu organizuojate gimtadienį, jubiliejų ar kitą minėjimą vėlai vakare, galbūt toks metas nėra tinkamas mažiesiems dalyviams, ir jiems geriau pasilikti namuose?
Kita vertus, jeigu šventės pradžia numatoma pirmoje dienos pusėje, o šventės vieta – ne ištaigingas restoranas, o, pavyzdžiui, gamtos apsuptis, vaikai šventei gali ne tik netrukdyti, bet savo klegesiu, energija ir entuziazmu ją praturtinti! Sutinkate?
Ar daug jūsų draugų turi mažų vaikučių?
Kokiuose miestuose jie gyvena?
Ar bus kas vaikais galėtų pasirūpinti?
Visuomet apsvarstykite ir tokį variantą, kad šventėje neleidus dalyvauti mažiesiems, renginyje gali nepasirodyti ir jų tėveliai…
Ką sako etiketas?
Žvelgiant iš patogumo pusės, vaiką iki 3 metų derėtų sodinti prie to paties suaugusiojo stalo, šalia tėvelių.
Vyresniajam mandagu patiekti atskirą lėkštę bei prie stalo rezervuoti ir atskirą, tik jam skirtą, vietą.
Jeigu šventėje dalyvauja tėvai su vaikučiais, būtų protinga juos sodinti kuo arčiau išėjimo, kad niekam netrukdant jie bet kada galėtų trumpam pasišalinti.
Mažiesiems svečiams visiškai netinkama sėdėjimo vieta arti muzikos aparatūros. Vaikučiai gali išsigąsti didelio triukšmo.
Ruošdami kvietimus, turite aiškiai nurodyti, ar svečiai gali atsivesti vaikus. Jeigu nusprendėte, kad šventėje mažylių nebus, būkite nuoseklūs, nedarykite išimčių ir nekvieskite visiškai jokių vaikų. Norėdami, jog svečiai atvyktų be vaikučių, kvietimuose venkite įžeidžiančių frazių, tokių kaip „jokių vaikų“, „vaikai nepageidaujami“ ir panašių. Geriau jau subtiliai nurodykite, jog šventė skirta tik suaugusiesiems. Arba galite svečiams išsiųsti standartinį kvietimą, o informaciją apie vaikų dalyvavimą ar nedalyvavimą, suteikite telefonu.
Vyresni nei 18 metų jaunuoliai jau nebėra laikomi vaikais, todėl nepamirškite, jog norėdami, kad jie dalyvautų jūsų organizuojamoje šventėje, turėtumėte pasirūpinti atskiru tik jiems skirtu kvietimu (net jei jie vis dar gyvena su tėvais).
Žvelgiant iš svečių pusės, derėtų prisiminti, jog vaikus į šventę galima vestis tik tuo atveju, jeigu jie tikrai yra kviečiami. Jeigu abejojate, ar vakaras skirtas tik suaugusiesiems, ar visai šeimai, – pasidomėkite.
Jeigu šventės organizatoriai pakvietė jus dalyvauti kartu su savo atžalomis, nesitikėkite, jog šventės metu galėsite atsipalaiduoti, nes jūsų vaikais bus pasirūpinta. Juk šventė skirta ne jums! Galbūt organizatoriai ir bus sugalvoję veiklų mažiesiems, pasirūpinę jiems tinkamu maistu, bet gali būt ir taip, jog „aukle“ nebus pasirūpinta. Todėl viso renginio metu turėtumėte patys užtikrinti, kad jūsų mažieji ne tik nesugadins šventės, bet ir geros nuotaikos šeimininkams bei aplinkiniams.
Patarimai, kaip užimti mažuosius
Nuotrauka noisyhome.eu
Kur vyks jūsų organizuojama šventė? Jeigu numatoma vieta – uždara patalpa, tuomet pagalvokite, gal galima kur nors įrengti jaukų kampelį specialiai mažiesiems dalyviams. Tam tiks atskiras kambarėlis netoli nuo pagrindinės pokylio salės ar tiesiog atskiras vaikiškas staliukas. Suprantama, kad norint išlaikyti bent šiokią tokią rimtį ir kad situacija netaptų visiškai nekontroliuojama, derėtų pasamdyti vaikus prižiūrintį žmogų (tam gali puikiai tikti animatorius ar auklė). Jei nenorite išlaidauti, šį vaidmenį puikiai gali atlikti kuris nors iš atsakingesnių šventės dalyvių, pavyzdžiui, svečio paauglė dukra ar sūnus.
Norint mažuosius bent kurį laiką sulaikyti ramiai susodintus prie stalo, galima jiems iš anksto parūpinti užsiėmimų. Tam puikiai tiks spalvinimo paveikslėliai su pieštukais, lipdukų knygutės, įvairūs stalo žaidimai, knygutės su paveikslėliais, paprastos užduotėlės, kaip sujungti taškus, rasti išėjimą iš labirinto, dėlionės ir panašiai.
Jeigu šventės metu galima naudotis ir lauko erdve, apgalvokite, kokių pramogų mažiesiems šventės dalyviams galėtumėte pasiūlyti ir lauke. Prisiminkite, kas patikdavo jums vaikystėje, ir pasiūlykite mažiesiems aktyvių veiklų: paspardyti kamuolį, sužaisti tinklinį, pasimėtyti plastikine skraidančia lėkšte, pamušinėti badmintono muselę, piešti kreidelėmis.
Galimi šiek tiek ramesni, dėmesio sukaupimo reikalaujantys žaidimai: medinių pagaliukų traukimas iš tvarkingai eilėmis sudėto bokšto, šachmatai arba šaškės, galite surengti didžiausio burbulo pūtimo varžybas! Burbulų pūtimo lazdeles bei patį skystį nesunkiai galite pasigaminti ir patys! Lazdelėms reikės medicininiu bintu tarpusavyje surištų medinių pagaliukų, o burbulų masės receptų yra internete.
Jeigu į savo šventę kviečiate ir mažuosius, leiskite ir jiems pasijusti reikšmingais. Apgalvokite, kur mažieji sėdės, kokiais patiekalais juos vaišinsite. Pasirūpinkite, kad šventės metu būtų ir gaiviųjų gėrimų, tinkamų vaikučiams. Šventės dieną galite pasiūlyti visiems mažyliams kartu nupiešti piešinį. Iš anksto įspėję tėvelius, galite paprašyti, kad mažieji būtų pasiruošę pasakyti po sveikinimą.
Jeigu šventėje dalyvauja itin maži vaikai (kūdikėliai), parodytumėte didelį rūpestį jiems ir jų tėveliams, jaunajai šeimai nakvoti skyrę kambarį kaip įmanoma toliau nuo pagrindinės šventės vietos, triukšmo ir erzulio.
Mamos Dovilės patirtis
Dovilės šeima
Mano požiūriu, vaikas nėra gyvenimo pabaiga ar priežastis užsidaryti namuose.
Priešingai – sūnus man didžiausias gyvenimo projektas, skatinantis pasitempti, siekti daugiau, tobulėti. Kartu praleidžiame tikrai daug laiko. Per pirmuosius sūnaus metus teko dalyvauti daugybėje švenčių – kartais visai šeimai kartu, o kartais tik suaugusiesiems, mudviems su vyru. Manau, kad kiekviena šeima turi teisę rinktis, dalyvauti visiems kartu ar tik tėveliams. Iš patirties galiu pasakyti, kad teisingo sprendimo nėra. Nusprendus vaikelį palikti, dažną mamą grauš sąžinė, ji nuolatos galvos, ar viskas mažyliui gerai. Kita vertus, nusprendus vykti kartu, privalote suprasti, kad pabūti tik dviese su vyru greičiausiai neišeis.
Tikėtina, kad kažkuris vienas iš jūsų nematys ir svarbiausių vakaro dalių, nes bus užsiėmęs vaiko migdymu, sauskelnių keitimu, raminimu ar kitais vaikiškais reikaliukais. Kita vertus, kiekviena situacija skirtinga.
Mano nuomone, artimųjų šventėje (kad ir kokia ji būtų: vestuvės, jubiliejus ir pan.) tikrai drąsiai galima dalyvauti ir su mažyliu. Juk šventėje bus daugybė giminių, kurie mielai sutiks retkarčiais prižiūrėti jūsų vaiką. Todėl šiek tiek atsipūsti ir pajausti šventės dvasią galės ir patys tėveliai. Aš džiaugiuosi, kad brolis savo vestuvėse pageidavo matyti ir mano sūnų, savo sūnėną. Šventės metu vaikučiu retkarčiais pasirūpindavo mano tėveliai, taip mes su vyru galėjome atlikti savo, kaip liudininkų, įsipareigojimus, šiek tiek atsipalaiduoti, pašokti ir pabendrauti su svečiais.
Kita vertus, dalyvaujant draugų renginiuose (tarkime, vestuvėse), esant galimybei, vaikelį derėtų palikti su artimaisiais (seneliais, tetomis ir dėdėmis). Tokiu būdu galėsite ramiai mėgautis nuostabiausia draugų diena.
Kai sūneliui buvo 3 mėnesiai, dalyvavome draugo vestuvėse. Šventės metu mažylis nesukėlė jokių rūpesčių. Sodyboje, kai sėdomės vakarieniauti, sūnelis jau miegojo. Todėl, palikę vaikutį miegantį vežime, galėjome maloniai leisti vakarą su svečiais ir kartu sūnelį stebėti pro langą.
Tačiau beveik po metų sulaukus kvietimo į kitų draugų vestuves, nusprendėme, jog geriausia sūnelį būtų palikti namuose.
Juk vyresnis vaikas jau kitaip reaguoja į triukšmą, miegui reikia sudaryti palankias sąlygas, be to, šventės metu jis nepasėdėtų ramiai mamai ant kelių – jo būtų pilna visur! Žinoma, jog palikusi vaiką namie šiek tiek nerimavau, bet žinojau, kad jis – patikimose dėdės rankose. Šventėje neteko nieko praleisti, galėjome kartu su visais stebėti ir džiaugtis jaunųjų bendro gyvenimo pradžia.
Dovilė Palubinskienė
„Mamos žurnalas“
