Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt
Kelionė su vaikais – labai malonus užsiėmimas, tačiau reikalauja kruopštaus pasirengimo. Kur galima nuvykti su vaiku? Ką pasiimti su savimi? Kaip pasiekti, kad kelionė būtų naudinga ir įsimintina visai šeimai?
KUR IR KAM
Jeigu auginate darželinukus ar pradinukus, geriau pasirinkti poilsį prie jūros. Tai ir sveikata, ir pramogos, ir nauji įspūdžiai. Aišku, ir įdomiau, ir naudingiau būtų kasmet vykti vis į skirtingas vietas: vienais metais – prie Baltijos jūros, kitais – prie Viduržemio, trečiais – prie Adrijos. Jeigu norite nuvykti į kurortą su vaikais ir kartu šiek tiek pailsėti nuo tėviškų rūpesčių, rinkitės Turkiją – jos viešbučiuose dažnai su vaikais užsiima specialūs darbuotojai.
Jeigu vaikai vyresni (10-14 metų), galima rinktis pažintinio pobūdžio keliones – tiek po Lietuvą, tiek po kitas šalis. Jeigu išvykos svetur jums ne pagal kišenę, aprodykite vaikui bent įžymesnes savo gimtojo rajono vietas, artimiausių miestelių įdomybes.
Dar vienas bendro tėvų ir vaikų poilsio variantas – turistiniai žygiai. Bet kuri turistinė firma jums gali pasiūlyti ne vieną įdomų maršrutą. Patogu išvykti ir į savaitgalines išvykas – nenuvargsite, o įspūdžių bus su kaupu.
Gera idėja: rengdamiesi kelionei peržiūrėkite kitų metų mokyklinius vadovėlius, raskite juose temų, į kurias vaikas galės įsigilinti būsimos išvykos metu, pasiūlykite jam surinkti įdomios medžiagos – pafotografuoti, nutapyti, užsirašyti sudominusius faktus.
NUO KOKIO AMŽIAUS?
Iki 2 metų
Vykti į tolimą kelionę su mažyliu iki 2 metų – vadinasi, tikrai ne pailsėti. Tokio amžiaus vaikas nepajus jokio kelionės malonumo, jis net nesupras, kad jūs kažkur važiavote. Todėl, jeigu turite bent mažiausią galimybę palikti savo mažąjį įprastinėmis sąlygomis, bus tik į naudą ir jam, ir jums.
Nuo 2 iki 4 metų
Su tokio amžiaus atžalomis neverta vykti į karšto klimato šalis – ypač iš mūsų šaltesnės zonos. Gydytojai mano, jog aklimatizacija šiuo atveju gali baigtis mažojo keliauninko liga.
Nuo 4 metų ir vyresni
Jūsų sūnus ar dukra, jeigu yra sveiki ir leidžia gydytojai, visai pasirengę kelionėms tiek fiziškai, tiek moraliai.
LĖKTUVAS AR TRAUKINYS
Manoma, jog vaikai skrydį lėktuvu ištveria net geriau negu suaugusieji. O štai traukinyje vaikas susiduria su tam tikrais sunkumais: ilgu varginančiu keliu, tvankumu, supimu ir net su klaustrofobija. Daugelis tėvų geležinkelį renkasi taupumo sumetimais, bet dabar kainos beveik susilygino, be to, daugelis aviakompanijų daro vaikams dideles nuolaidas, o mažylius iki 2 metukų apskritai skraidina nemokamai.
AKLIMATIZACIJA
Organizmo reakcija į klimato kaitą – nemalonus dalykas, bet keliauninkams ji gana įprastas ir įveikiamas reiškinys. Kuo gi ji pasireiškia?
Tai gali būti:
* 1-2 dienas sutrikęs virškinimas,
* sloga, kosulys,
* temperatūra.
Aklimatizacija – labai individualus dalykas. Paprastai ji trunka tris dienas, bet gali tęstis ir daugiau kaip savaitę. Pagrindinis aklimatizacijos dėsnis – kuo daugiau nutolstame nuo savo įprastinės juostos, tuo ji intensyviau pasireiškia.
Kaip su ja kovoti?
Likus savaitei-dviem iki išvykimo su šeima išgerkite vitaminų ir stiprinančių preparatų kursą.
Pirmąją dieną prie jūros neleiskite vaikams ilgai maudytis, o per pirmąsias dienas po sugrįžimo „į šaltį“ jiems nederėtų būti ilgesnį laiką lauke.
KĄ VAIKAI VEIKS?
Kad vaikai patys gerai pailsėtų ir leistų pailsėti jums, būtina iš anksto pasirūpinti tuo, kuo jie užsiiminės: kelyje, nenumatyto laukimo metu, viešbučio numeryje, jeigu jūs užsimanysite kur nors nueiti, pliaže ir t.t. Parinkite jiems pramogas pagal amžių – knygų, žurnalų su vaikiškais kryžiažodžiais, bloknotų ir pieštukų, žaidimų – dėlionių, kelioninių šachmatų ar domino. Negalima leisti, kad jaunieji keliauninkai nuobodžiautų. Patys, neversdami vaiko inkšti ir tampyti jūsų už rankovės, bendraukite su juo, žaiskite, nelaikykite jo uždaryto ir juo labiau – nekelkite skandalų svetimiems žmonėms girdint.
RENKAMĖS VIEŠBUTĮ
5 požymiai viešbučio, tinkančio poilsiui su vaikais:
* jis turėtų būti įsikūręs netoli nuo oro uosto ir netoli nuo jūros;
* šalia jo esantis paplūdimys neturėtų būti akmenuotas, o jūra staigiai gilėti;
* į restorano meniu turėtų būti įtraukti ir vaikams tinkantys produktai;
* greta viešbučio turėtų būti įrengtos žaidimų aikštelės vaikams, vaikiški baseinėliai, į viešbučio etatus turėtų būti įtrauktos ir auklės;
* viešbutis turėtų turėti netriukšmingų kambarių (kad nesigirdėtų naktinių diskotekų, restoranų triukšmo), o kambariuose būtinai būtų šaldytuvas, kiliminė grindų danga, patogi vaikiška lovelė.
PSICHOLOGINIS NUSITEIKIMAS
Visi žinome, jog ne tik išgyvenimai, bet ir džiaugsmas – stresas organizmui. Kelyje arba neįprastoje kompanijoje vaikas gali imti elgtis ne visai adekvačiai. Todėl geriau iš anksto pabandyti atspėti, kokių gi nesklandumų gali pasitaikyti kelyje ir jūsų gyvenamojoje vietoje (transporto vėlavimas, neįprastas maistas, vietos papročiai).
KĄ PASIIMTI SU SAVIMI?
* Nebijokite pasiimti per daug vaiko daiktų, tegu jau geriau jie būna atliekami, užtat beveik visiems gyvenimo atvejams.
* Vaiko mylimus daiktelius sudėkite į jo asmeninę kuprinę.
* Jei vaikučiui dar reikalingas lengvas vežimėlis, pasiimkite jį – sulankstomo vežimėlio svoris į bagažo svorį neįskaičiuojamas.
* Į kelionę būtinai pasiimkite skirtingo šiltumo drabužių, kepurių nuo saulės, patogios avalynės.
* Pravers drėgnos servetėlės.
* Pasirūpinkite įprastiniu mažylio maistu – kai kurių produktų užsienyje galite ir nesurasti.
* Neapsirinka tie, kurie bent pirmam kelionės etapui įsideda geriamo vandens.
KELIONĖS VAISTINĖLĖ
Tiek keliaujant į užsienį, tiek į nuošalesnę kaimo sodybą ar prie jūros, reikėtų sukomplektuoti nedidelę kelionės vaistinėlę. Jei žinote, kad netoli tos vietos, kur atostogausite, bus vaistinė, nebūtina imtis visų vaistų, kuriuos rasite namie. Tačiau liaudies išmintis sako, kad atsarga gėdos nedaro – atostogas tikrai apkartins naktinis blaškymasis ieškant, pavyzdžiui, ausų lašų, jei vaikučiui suskaus ausytę miegant pajūrio kempinge. Juolab, kad vaistai tikrai neužima daug vietos ir nesveria dešimčių kilogramų.
Keliaudami su vaiku pasiimkite šių vaistų ir priemonių:
Vaistų, kuriuos kūdikiui arba vaikui yra skyręs jo gydytojas.
Termometrą kūno temperatūrai matuoti.
Vaistų nuo temperatūros.
Gelio dygstantiems dantukams (žinoma, jei tuo metu vaikučiui kalasi dantukai).
Vaistų nuo vidurių pūtimo (kūdikiams).
Vaistų nuo viduriavimo (paprastai pasikeitus aplinkai ir mitybai sutrinka virškinimas).
Vaistų nuo vidurių užkietėjimo (jei vaikui linkę užkietėti viduriai).
Gerųjų bakterijų (ideali priemonė sutrikus virškinimui).
Čiulpiamų pastilių nuo gerklės skausmo, perštėjimo.
Ausų lašiukų.
Jūros vandens aerozolio nosiai plauti.
Kriaušytę gleivėms iš nosies išsiurbti.
Lašų arba aerozolio, sutraukiančių nosies gleivinės kraujagysles (kitaip tariant – lašiukų nuo slogos).
Antihistamininių vaistų nuo alergijos ir slopinančių vabzdžių nuodų sukeltas reakcijas (niežulį, patinimą, skausmą).
Vaistų nuo supimo ligos sukeliamo pykinimo ir vėmimo (važiuodami vaikai gali čiulpti gaivius ledinukus, o mokyklinio amžiaus – kramtyti kramtomąją gumą).
Medicininio spirito arba degtinės dezinfekuoti nedidelėms žaizdelėms, įkandus vabzdžiams.
Pleistrų – jų yra įvairių dydžių, spalvų, tinkančių jautriai odai, neperšlampančių.
Sterilaus binto (1-2 gabalėlius didesnei žaizdai aptverti), vatos.
Žirklutes bukais galais.
Priemonių nuo uodų ir erkių.
Erkių traukiklį.
Priemonių odai nuo saulės apsaugoti – losjonų, emulsijų, lūpų-ausų-nosies pieštukų. Kuo didesnis skaičius prie preparato paminėti – tuo geriau jie apsaugo nuo saulės.
Priemonių saulės nudegimams gydyti.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
