Nors saulė ir oro vonios labai naudingi odai, tačiau, kaip tyčia, vasarą oda labiausiai kenčia – nuo nudegimų, uodų įgėlimų, nutrynimų, nubrozdinimų, alergijos, prakaitinės ir iššutimų.
Kenčia ir maži, ir dideli. Jei lankėtės šiltuose kraštuose, pavyzdžiui, Indijoje, pastebėjote, kad tualetuose nėra popieriaus, bet yra vandens čiaupas apsiplauti. Aišku, pastebėjote ir karštųjų kraštų madas – laisvus plevėsuojančius drabužius tiek vyrams, tiek moterims. Taip tų kraštų žmonės ginasi nuo iššutimų, nutrynimų, prakaitinės. Karštą dieną tereikia nupėdinti kilometrą trinant šlaunį į šlaunį, ir vakare jau rasime skaudų nutrynimą. Tai ypač aktuali problema kelionėse, kai tenka visą dieną vaikščioti turistų keliais. Jei nuo iššutimų kenčia suaugusieji, tai ką kalbėti apie kūdikius ir vaikus, kurių oda keliskart plonesnė ir jautresnė.
Prakaitinė – beveik kiekvienam. Per karščius beveik visus kūdikius išberia. Ant nugaros, krūtinės, pilvuko, veido atsiranda mažyčių raudonų spuogelių. Taip nutinka ne dėl to, kad vaikelis būtų prastai prižiūrimas. Tiesiog jo prakaito liaukų veikla dar nėra tobulai išsivysčiusi, todėl jos užsikemša. Reikėtų kūdikį dažniau maudyti (2-3 kartus per dieną) su švelnia prausimosi priemone. Naudoti tik nešarminį muilą.
Sauskelnės geros, o kūdikis šunta. Nors šiuolaikinės sauskelnės turi daug privalumų, vis dėlto vasarą užpakaliuko paraudimo išvengti sunku. Vandeniui nelaidžios sauskelnės apgula mažiuko kūnelį ir sudaro šiltą bei drėgną terpę, kurioje greitai dauginasi bakterijos. Be to, vasarą vaikai daugiau geria skysčių, dažniau tuštinasi, todėl sauskelnes būtina keisti ypač dažnai. Leiskite vaikui pabėgioti arba pagulėti be sauskelnių – nuogą ar su lengvomis medvilninėmis kelnytėmis. Dažniau apiplaukite užpakaliuką (po tekančiu vandeniu). Esant odelės paraudimui reikėtų naudoti preparatą, turintį cinko oksido. Jis sugeria drėgmę, ramina ir gydo sudirgusią odą. Tai natūrali odos priežiūros priemonė.
Kaip rengti, kad neperkaistų. Rizikos veiksniai iššutimams gali būti perkaitimas ir prakaitavimas.
Per šiltai aprengus ar suvysčius mažylį, oda prakaituoja. Ji tampa šlapia, sutrinka odos apsauginė funkcija. Nepamirškite, kad sauskelnės – savotiška aprangos dalis. Ji ne tik sugeria šlapimą, bet ir šildo, todėl mauti kūdikiui kelerių šiltų kelnių tikrai nereikia. Lietuvoje tėveliai, ypač spaudžiami rūpestingų senelių, linkę kūdikius per daug prirengti. Geriausia laikytis paprastos taisyklės: aprengti vaikelį tik vienu drabužėliu daugiau nei patys rengtumėmės tokiu oru. Po to, žinoma, reikėtų patikrinti, ar kūdikis neperkaito. Tikrinkite ne čiupinėdami nosytę, o paliesdami rankytes – ar jos drungnos ir nedrėgnos.
Suprakaitavęs vaikelis greitai vėsta, ir delniukai būna drėgni ir šalti. Kita vieta, tinkama tikrinti, ar mažylis ne per šiltai aprengtas, tai užkišti delną prie nugarytės tarp menčių. Jei bus per šilta, ten pirmiausia kūdikis ir prakaituos.
Apsaugos priemonės. Išsiruošus atostogauti reikia pasirūpinti ne tik maudymosi kostiumėliais ar pripučiamais ratais, bet ir geromis odos priežiūros priemonėmis. Visada turėkite preparatą su cinko oksidu – tai bus pirmoji pagalba šuntančiai odai ir kūdikiui, ir vaikui, ir tėčiui su mama ar seneliams.
Iššutimų jokiu būdu netepkite vitamino D tirpalu, spiritu, jodu, nebarstykite krakmolu. Vaikų pudros irgi nenaudokite, nes sukietėjusi pudra kūdikiui judant braižo odą.
Jei iššutimai negyja. Jokia priemonė negelbsti, kai ignoruojama higiena. Galite purkšti ir tepti tepalais 10 kartų per dieną, bet jei nekeisite vystyklų, neprausite vaikučio, netaikysite oro vonių, jis vis tiek šus. Kartais tradicinės priemonės su cinko oksidu nepadeda. Tuomet gali kilti įtarimas, kad atsirado pienligė. Ši šiek tiek skiriasi nuo paprasto iššutimo. Ant šlapiuojančios, paraudusios odos pastebimos įvairaus dydžio (iki 1-4 mm skersmens) baltos, vos pakilusios dėmelės arba pažeista oda yra infekuota ir pradėjusi pūliuoti. Tada laikas pasirodyti gydytojui.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
