Vilnietė Justė Ridikaitė-Lipskė taip dievina keliones ir turi tokią kelionių patirtį, kad galėtų drąsiai konkuruoti su Makaliumi (populiaraus kelionių tinklapio kūrėju, kelionių organizatoriumi). Gimus sūneliui Kristupui Justė neilgai sėdėjo „rankas sudėjusi“.
Pigių skrydžių medžiotoja
Justė su vyru Mariumi keliavo daug, net apie nėštumą sužinojo būdami Italijoje. Stengdavosi išvykti bent kartą per mėnesį, nors savaitgaliui. „Esu pigių skrydžių medžiotoja, nuolatos mirkstu internete ir ieškau gerų pasiūlymų. Suorganizuodavau tokių kelionių, kurios kainuodavo tiek, kiek pabūti Palangoje, tiesa, apsiribodavome Europos žemynu. Aplankėme gana daug – pradedant elementariaisiais Londonu, Paryžiumi, Milanu, Roma, Barselona, baigiant Kanarais (skridome į Tenerifę, Lansarotę, o joje viską organizavomės patys). Mūsų stilius – keliauti dažnai, trumpam ir svarbiausia – pigiai “, – sako Justė. Pigių kelionių nuorodas Justė siųsdavo ir draugams, gaila, retai kuris susidomėdavo, nes, pasak pašnekovės, lietuviai baidosi pigių dalykų.
Jiems atrodo, kad jeigu kažką siūlai pigiai, vadinasi, tai nekokybiška ir tave apgaus. Pigiausiai Justė su vyru nuskrido į Frankfurtą. Skrydis pirmyn ir atgal jiems tekainavo… 4 Lt (litas pirmyn ir atgal žmogui, šiame pasiūlyme nebuvo net pavedimo mokesčio, kuris paprastai būna apie 35 Lt).
Metai be kelionių
Laukdamasi Justė nutarė keliones sustabdyti. Užtat paskutiniais mėnesiais taip norėjosi keliauti, kad, pasak moters, „spirgėjo viskas, kas tik galėjo“. Visą nėštumą, nors aiškiai žinojo, kad niekur neskris, ji naršė internete ieškodama pigių kelionių ir taip patenkindavo medžioklės instinktą. Rastus „perlus“ siūlė draugėms, siųsdavo nuorodas.
Iki gimdymo likus keliems mėnesiams Justė jau naršė internete ieškodama patrauklios kelionės su kūdikiu. „Visi mane mokė sakydami, kad gimus vaikui išgaruos impulsyvumas, norėsis ramumos, o jeigu nesinorės, tai vaikas privers. Nieko nepaisiau, nes buvau nusiteikusi, kad viskas bus gerai, o draugių patirtis rodė, kad su kūdikiu keliauti lengva – gerokai patogiau, nei su dvimečiais-trimečiais“, – prisimena moteris. Vis dėlto, kol vaikutis negimė, ji pirkti bilietų nesiryžo.
Kristupas gimė sausio pabaigoje, o sausio pradžioje, pasak Justės, labiausiai apsimoka prisipirkti skrydžių ir kelionių, nes kainos nesuvokiamai geros. Tuo metu šeima jau žinojo, kad gims berniukas, bet dar nebuvo išrinkę vardo (perkant skrydį privaloma įrašyti vaiko vardą). Dabar Justė sako, kad jei būtų žinojusi, kad vardas bus Kristupas, būtų drąsiai pirkusi bilietus ir vaikui dar negimus.
Kristupas – keliautojų garbei
Neveltui Kristupas gavo tokį vardą (kaip Kristupas Kolumbas). Jau dviejų savaičių jis su tėveliais dūmė į pajūrį, skrodė Lietuvą skersai ir išilgai. Kai sūnui sukako 3 mėnesiai, Justė suplanavo kelionę kruiziniu laivu. „Kruizas buvo sena mūsų svajonė, norėjome medaus mėnesio kruize, bet kainos atrodė žvėriškos – kruizas po Viduržemio jūrą kainavo apie 7000-8000 Lt. Kadangi mudu niekada nekeliaudavome daugiau kaip už 2000 Lt (abiem), tai tokia suma mums buvo nesuvokiama. Radusi gerą pasiūlymą (dviem suaugusiesiems ir kūdikiui 7 dienos kajutėje su balkonu, maitinimu triskart per dieną – 2900 Lt), staigiai rezervavau vietas kruize po Viduržemio jūrą birželio mėnesiui. Nemąsčiau, kiek mėnesių tuomet bus mano vaikui ir kokias kūdikystės dramas jis tada išgyvens – juk auginant kūdikį nesuplanuosi nei dantų dygimo, nei pilvuko pūtimo. Kai išsiruošėme į kelionę, Kristupui buvo 4,5 mėnesio“, – pasakoja Justė.
Kruizo maršrutas
Kelionės maršrutas buvo toks: skrydis iš Vilniaus į Romą, kelionė traukiniu iš Romos į Civitaveciją. Plaukimas: Civitavecija-Genoja-Barselona-Tunisas-Valeta (Malta)-Mesina (Sicilija)-Roma. Grįžimas: skrydis iš Romos į Vilnių.
Vaikui didžiausias lagaminas
Kad apsidraustų, Justė pasiėmė, pasak jos, „3 kilogramus vaistų“. Nuo kosulio, temperatūros, viduriavimo. Pasiėmė net antibiotikų sau, nes bijojo, kad pradės skaudėti dantį, kurį prieš tai maudė.
Tam atvejui, jei staiga dingtų pienas, ji paėmė kūdikiui košyčių, tyrelių ir arbatėlių (visko dešimčiai dienų). Teko imti buteliuką, mišinį, žinduką (tokių dalykų Kristupas nebuvo matęs, laimei, kelionėje nieko neprireikė). Dar prigriebė pientraukį (jeigu ką), 60 sauskelnių, vienkartinių paklodžių, drėgnų servetėlių. Nenuostabu, kad Kristupo lagaminas buvo pats sunkiausias.
Nervinga pradžia
Visą kelionę „milimetrų tikslumu“ Justė žinojo iš anksto, nes mėgsta aiškumą. Pasak jos, net kiekvieną posūkį ji pasižiūrį google maps sistemoje, todėl niekada nebūna taip, kad išlipusi iš lėktuvo ar traukinio ji nežinotų į kurią pusę eiti. Moteris pasakoja: „Kai keliaudavome be vaiko, viską išnagrinėdavau 100 proc. tikslumu, o su vaiku tai dariau jau 1000 proc. tikslumu. Tačiau net toks chirurginis pasiruošimas neapsaugojo nuo netikėtumų. Lietuvoje buvo beveik 30°C karščio, Viliaus oro uoste skrydis vėlavo, vaikas smarkiai suprakaitavo. Nors kaip tikra stiuardesė esu skraidžiusi bene 100 valandų, visada bijau skrydžio. Panikavau, kad pučia kondicionieriai, jaudinausi, kad mažiukas neperšaltų.
Romoje karštis buvo dar didesnis. Patiems teko susirasti autobusą į traukinių stotį, skuodėme su vežimėliu, dviem rankiniais bagažais ir vienu dideliu bagažu. Galėjome važiuoti taksi, tačiau kaina – 150 eurų, o tai pamintų visus mūsų keliavimo principus, nes transportui mes linkę išleisti po 2-3 eurus už važiavimą nuo taško A iki B. Žinoma, nuvargau, nuo įtampos ir nevalgymo beveik pasibaigė pienas, vaikas pradėjo verkti. Kas 5 minutes matavau sūnui temperatūrą su infraraudonųjų spindulių termometru, o į galvą lindo viena mintis – „kodėl man tos kelionės reikėjo?“.
Atsidūrus rezervuotame Civitavecijos viešbutyje įtampa nuslūgo, o ryte atsibudus rodėsi, kad nieko blogo ir nebuvo. Švietė saulė, o uoste mūsų laukė nuostabus 18 aukštų, 350 metrų ilgio laivas „Splendida“. Beje, laivo dydis nustebino net visko mačiusį Justės vyrą, kuris į Baltijos kruizą su žmona plaukė bene 7 kartus.
Laive – rojus
Nerimas dar labiau išsisklaidė, kai šeima apsistojo puikioje kajutėje su balkonu. Justė pamatė, kad laivas pilnas šeimų su dar mažesniais vaikais (vos gimusiais), nustebino pora, keliaujanti su dvimetėmis dvynukėmis. Kūdikėliai buvo be kepurių, maudėsi pakankamai vėsiuose jūros vandens laivo baseinuose. Justė suprato, kad pasaulis pilnas atsipalaidavusių žmonių, kurie nesuka sau galvos dėl smulkmenų, pavyzdžiui, tokių, kad maudant kūdikį į ausytes gali pribėgti vandens (pasak Justės, kūdikius tėvai tiesiog mėtydavo į baseiną, o apie kažkokį ausyčių saugojimą nebuvo nė kalbos).
Kas vakarą šeima į kajutę gaudavo laivo laikraštį, kuriame būdavo aprašyta kitos dienos programa – pradedant laivo plaukimo koordinatėmis, baigiant vakariniais varjetė, koncertais ir kitais pasirodymais. Būtinai paminimas vakarienės aprangos kodas (formal, informal, casual). Numačiusi tokius dalykus, Justė pasiėmė kostiumą ir keletą kaklaraiščių vyrui, 14 suknelių sau ir nemažai įspūdingų eilučių Kristupui. Į vieną vakarėlį, kurio kodas buvo „formal“, berniukas atvyko vilkėdamas šliaužtinukus-fraką. Toks kūdikio paklusimas aprangos kodui sukėlė furorą – daugybė keleivių priėjo Kristupą pakalbinti ir kartu nusifotografuoti. Justė pastebėjo, kad dauguma keleivių tikrai laikėsi aprangos taisyklių.
Apie maistą – atskira kalba
Į Justės „sumedžiotą“ kelionės paketą įėjo visos dienos maitinimas (išskyrus alkoholį). Valgyti šeima eidavo į restoranus, kur galėdavo patiekalus rinktis iš valgiaraščio. Visų vakarienių metu aptarnavo asmeniškai skirtas padavėjas. Jau pirmoji vakarienė iš 4 patiekalų + desertai + ledai bei vaisiai + įvairių rūšių sūriai lietuvius tikrai nustebino. Visas maistas buvo ypač šviežias, kokybiškas ir labai skanus.
Burnoje tirpstanti mocarela nė iš tolo nepriminė perkamos Lietuvos prekybos centruose, vaisių buvo neregėtų ir nematytų, mėsos patiekalai stebino prabanga ir įvairove (ne vištiena ar kiauliena, bet veršiena, jautiena, antiena, jūros gėrybės). Pirmuosius pusryčius atnešdavo į kajutę, reikėdavo tik iš vakaro ant kajutės durų užkabinti pasirinkimų sąrašą. Po to, lovoje suvalgęs lengvus pusryčius, gali eiti į laivo restoranus ir pusryčiauti toliau.
Kristupo meniu buvo labai aiškus – pasak Justės, tobulasis pieno baras.
Pažintinės kelionės
Laivas kasdien sustodavo kokio nors miesto uoste, tad šeima po kelias valandas išeidavo pasižmonėti. Nors visuose tuose miestuose Justė jau buvo buvusi, mielai ėjo pasivaikščioti dar kartą, juolab kad uostai paprastai įsikūrę netoli miesto centro, tad nereikia toli važiuoti visuomeniniu transportu – išeini su vežimėliu iš laivo ir jau mėgaujiesi istorinėmis įžymybėmis. Barselonoje be vargo su vežimėliu nukulniavo iki Sagrada Familia, pasivaikščiojo Las Ramblas gatve.
Kadangi Barselonoje lankėsi trečią kartą, puikiai žinojo, kur pasukti ar užsukti. Atstumai buvo ne iš mažųjų, bet vaikas gerai jautėsi, dairėsi, miesto centre pavalgė mamos pieno. Sicilijoje su kūdikiu nesiryžo keliauti iki Etnos ugnikalnio, bet buvo pakerėti gamtos panoramų.
Iš laivo nelipo tik Tunise, nes per bortą išvydo chaosą ir knibždėlyną, kaip filme apie lūšnynų milijonierių, pajuto alinantį karštį (o Justė dar bijojo ir musių cėcė). Kadangi Tunise su vyru buvo buvę, tą dieną liko pramogauti laive.
Beje, norintys ekskursijų gali jas užsisakyti pačiame laive, ryte rinktis prie registratūros, o toliau viskuo pasirūpindavo gidai . Net ir likę laive keleiviai nenuobodžiaudavo – gulėdami prie laivo baseinų ar sūkurinėse voniose mėgaudavosi vaizdais. Kadangi baseinai įrengti 14-16 laivo aukštuose, keleiviai uosto apylinkes stebėdavo beveik iš paukščio skrydžio. Pasak Justės, niekada nepamatysi tokių panoraminių vaizdų, kaip plaukdamas dideliu laivu (nebent leisdamasis lėktuvu, bet juk lėktuvai miesto centre nesileidžia…).
Tvarka laive
Laivu keliauja apie 3300 turistų. Juos aptarnauja 1325 įgulos nariai. Beveik visas aptarnaujantis personalas – iš Balio (Indonezijos). Justę nustebino nepaliaujamas tvarkymas ir valymas. Vos išeini iš kajutės, patarnautojai jau veržiasi į vidų valyti. Justė pasakoja: „Laivo aptarnaujantis personalas dirba 9 mėnesius be pertraukų, paskui 3 mėnesius atostogauja. Atrodė, kad jie visus 9 mėnesius lindi laivo koridoriuose laukdami, kol keliautojai išeis iš kajučių ir galima bus valyti, valyti, valyti“.
Laivo keleivių kontingentas – įvairiausias visomis prasmėmis, tiek amžiaus (nuo naujagimių iki šimtamečių neįgaliųjų vežimėliuose), tiek internacionaline (nuo Kanados iki Papua Naujosios Gvinėjos).
Apibendrinimas
Justė įsitikinusi, kad kruizas – geriausias būdas pamatyti daug šalių keliaujant su kūdikiu. Tiems, kurie bijo jūros ligos, galima paeksperimentuoti plaukiant keltu Ryga-Stokholmas-Ryga. Jeigu neužsups – pirmyn į Viduržemio jūrą! „Ar bus vaikučiui gerai toje kelionėje, priklauso tik nuo tėvų požiūrio. Juk kai tėvams gerai, tai ir vaikui gerai. O juk yra jaunų šeimų, kurios ir iki Palangos nenuvažiuoja, nes nebus kam prižiūrėti vaiko. Taip mąstant, nepakeliausite ateinančius 18 metų, nes vaikas visada trukdys.
Manau, keliauti su vienu vaiku – mažas iššūkis. Štai, kai turėsiu 2-3, ir visus reikės sugaudyti lėktuve, tada galbūt bus kuo didžiuotis“, – juokiasi pašėlusi mama.
Su Juste sutarėme, kad dar ne kartą papasakos savo kelionių įspūdžius (ypač kai jau gaudys 3 vaikus lėktuve). Po „nereikšmingos“ savaitgalio kelionės lėktuvu į Kopenhagą šį rudenį, Justė jau po truputį planuoja slidinėjimą su kūdikiu. Būtinai pasmalsausime, kaip sekėsi.
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
