Kai pirmą kartą keliavome su Nojumi, jam buvo šiek tiek daugiau nei 4 mėnesiai. Skridome aplankyti senelio į Vokietiją iš Londono. Skrydis truko šiek tiek daugiau nei valandą.
1 patarimas: Pakilimo metu duokite vaikeliui valgyti arba čiulptuką, kad neužgultų ausyčių.
Labai bijojau skrydžio nes galvojau, kad su tokiu mažiuku uždaroje erdvėje bus nelabai linksma.
Pasirodo, jaudinausi visai be reikalo, nes, tik pakilus lėktuvui, Nojus nusprendė pailsėti ir miegojo beveik visą skrydį.
Buvau primokyta sesės, kad reikia duoti krūtį tuo metu, kai lėktuvas kyla, kad vaikui neskaudėtų ausyčių. Nežinau, ar padėjo, bet jis tikrai į pakilimą reagavo ramiai, kadangi valgė.
2 patarimas: Eidamos keisti sauskelnių į lėktuvo tualetą, pasiimkite sauskelnes, servetėlių, patiesaliuką ir drabužėlių persirengti, jeigu netyčia… O geriausia, jei prieš skrydį sauskelnes pakeiskite oro uosto tualete, ten kur kas patogiau.
Nežinau, ar taip suveikė gravitaciją, bet, tik pradėjus kilti lėktuvui, prireikė keisti sauskelnes. Lėktuvo tualetai ir taip nėra 5 žvaigždučių, o dar kai bandai laviruoti su vaikeliu, kuriam viskas labai įdomu, tai yra 3 kartus sunkiau. Kadangi nesijaučiau labai pasitikinti savimi, paprašiau vyro, kad eitų su manim kartu. Bent jau eidama siauru lėktuvo „podiumu“ jaučiausi šiek tiek saugesnė. Tačiau padariau klaidą, kad pasiėmiau sauskelnių krepšį. Ten ir taip nedaug vietos, o dar reikia laikyti vaiką, kuris bando pasiekti tai savo kojas tai tualetinį popierių…
3 patarimas: Būkite pasiruošę prie lėktuvo paduoti vežimėlį. Turėkite kuo mažiau daiktų arba paprašykite pagalbos darbuotojų ar tuo pačiu lėktuvu keliaujančių žmonių.
Vežimėlį dažniausiai reikia palikti prie lėktuvo, kad personalas galėtų jį saugiai įdėti į lėktuvo bagažą. Kadangi jie nenori prisiimti atsakomybės už sulaužytą bagažą, jums patiems reikės vežimuką sulankstyti ir paruošti kelionėje. Tai sunkoka padaryti, jei keliauji viena ir turi leliuką ant rankų, dar savo striukę, dar jo krepšį ir t.t.
Jei yra galimybė, įsidėkite vaikelį į nešynę, jei tokios galimybės nėra, –stenkitės turėti kuo mažiau daiktų. Galite oro uosto eilėje nusižiūrėti kokį patikimiau atrodantį keleivį ir paprašyti, kad jis padėtų. Nustebsite sužinoję, kokie žmonės būna draugiški, kai keliauja atostogauti.
4 patarimas: Jeigu jūsų ir vaikelio pavardės skiriasi (turi tėvelio pavardę), kartu vežkitės ir gimimo liudijimą.
Su vyru esame susižadėję, bet nesusituokę. Nojus turi tėčio pavardę. Kadangi Nojaus ir mūsų pilietybės skiriasi, Vokietijoje labai ilgai žiūrėjo į mūsų pasus, kol Žilvinas padavė savo pasą su tokia pačia pavarde kaip ir sūnaus, tik tada jie suprato, kad viskas yra gerai. Šį kartą gimimo liudijimo neprašė, bet visada naudinga jį turėti.
5 patarimas: Prieš važiuodami pasidomėkite oru. Nepamirškite kremo nuo saulės, apsaugos nuo lietaus.
Atvykę į Vokietiją, džiaugėmės žaluma ir grynu oru. Kadangi senelis gyvena gražioje vietoje prie upės, daugiausia laiko leidome lauke, jaunasis keliautojas pramiegojo 80 procentų kelionės laiko, o mes galėjome pasidžiaugti istorinėmis vietomis ir gamta.
6 patarimas: Kol vaikeliai mažesni, siūlyčiau planuoti ilgesnes kelionės, kadangi jie dar nėra tokie aktyvūs.
Kelionėje praleidome 5 dienas. Sužinojome daug vietinio kaimelio istorijos, susipažinome su seneliu ir šeima, pažadėjome kitą kartą visi susitikti kur nors prie baseino, kur šilta ir daug saulės.
Linkime gerų kelionių ir tikimės, kad mūsų patarimai padės.
Keliauninkas Nojus ir mama Diana
„Mamos žurnalas“
Mes su savo mažuoju esame keliavę net mikro autobusu. Kelionės pradžioje baiminausi dėl mažylio savijautos, bet kelionei įpusėjus supratau, kad viskas yra ir bus gerai. Mano mažiukui kelionė labai patiko. Labai dažnai sustodavome pailsėti nes nenorėjome apsunkinti vaikelio. Dabar kiekvienais metais važiuojame į užsienį atostogauti visi kartu ir parsivežame tik geriausius įspūdžius. Visada rekomenduoju tėvams būtinai pasiimti savo atžalas kartu atostogauti nes mano manymu taip yra tik dar labiau sutvirtinamas šeimos ryšys.